- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- e2-371-604/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01377-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- T. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Dariušas Lučinskis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo D. G. įstatyminei atstovei D. G., atstovui advokatui Dariušui Lučinski,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui T. G. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. G. pateikė teisme ieškinį prašydamas pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-192-604/2013 iš atsakovo T. G. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo T. G. nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 570 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas T. G. pateiktu atsiliepimu su ieškovo D. G. ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai, prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada pritaria ieškovo D. G. ieškinio reikalavimui, nurodė, kad iš atsakovo priteistas sūnaus išlaikymas šiuo metu yra nepakankamas tenkinti vaiko poreikius ir prieštarauja geriausiems vaiko interesams.
Šalies argumentai
Ieškovas D. G. ieškinyje nurodė, teisme jo atstovai paaiškino, kad nepilnamečio D. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. G. ir T. G.. Šie (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 2010 metais atsakovas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje ir jam atsirado didelių turtinių įsipareigojimų, todėl D. G. ir T. G. nusprendė likti gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, bet sudarytą santuoką nutraukti. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimu santuoka tarp D. G. ir T. G. buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečio vaiko D. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina D. G., o T. G. įsipareigojo mokėti sūnui išlaikymą po 300 Lt (86,89 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. D. G. ir T. G. santykiams pablogėjus ir 2020 metais nutraukus bendrą gyvenamą, atsakovas ilgą laiką nedirbo ir neteikė vaikui jokio išlaikymo, todėl D. G. prašymu teismas 2021-02-02 išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo priteisimo, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei Audronei Muzikevičienei. Teismo sprendimu priteisto išlaikymo iš atsakovo nepavyksta išieškoti iki šiol, 2024-07-17 dienai atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sudarė 12 028,44 Eur suma. Todėl visa išlaikymo našta tenka tik ieškovo motinai. Nors pritaikius indeksavimą, teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumą sudaro 129 Eur per mėnesį, tačiau šios sumos nepakanka dabartiniams vaiko poreikiams patenkinti. Nuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo momento praėjo daugiau nei 11 metų, kuomet ieškovas buvo tik 3 metų amžiaus ir lankė priešmokyklinę ugdymo įstaigą, jo poreikiai buvo nedideli. Šiuo metu ieškovas yra sulaukęs 14 metų ir lanko gimnazijos 8 klasę, todėl per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai (maisto, aprangos, socialinės veiklos ir pan.), be to, pasikeitė valstybėje esanti ekonominė situacija, buvo įvesta nauja valiuta, ekonomika pakankamai ilgą laiką patyrė didelę infliaciją, dėl kurios sumažėjo pinigų vertė ir perkamoji galia, iš esmės pasikeitė pragyvenimo lygis. Todėl priteisto išlaikymo nepakanka dabartiniams vaiko minimaliems ir būtiniems poreikiams patenkinti. Šiai dienai vaiko išlaikymo išlaidas sudaro apie 1 236 Eur per mėnesį. D. G. dirba, jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1 700 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius – 1 295 Eur), taip pat per mėnesį gauna savivaldybės mokamą 95,25 Eur išmoką vaikui. Atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo ir negaudavo jokių oficialių pajamų, nors yra sveikatas ir darbingas asmuo, turi visas galimybes gauti pajamas. Paskutiniu metu atsakovas įsidarbino, bet jo gaunamos pajamos buvo labai mažo dydžio – kelis kartus mažesnės nei minimali mėnesinė alga, todėl mano, kad atsakovas slepia savo pajamas siekdamas išvengti mokėti išlaikymą vaikui ir galimas prievoles kitiems kreditoriams. Su sūnumi atsakovas bendrauja nereguliariai ir minimaliai, pasiima pas save retai, iš esmės tik pagrindinių švenčių laikotarpiais. Todėl prašo padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki 570 Eur ((1 236 Eur – 95,25 Eur)/2) Eur periodinės išmokos.
Atsiliepimas
Atsakovas T. G. atsiliepime nurodė, teisme paaiškino, kad santuoką su D. G. sudarė (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus D. G.. Po santuokos sudarymo gimus vaikui, jis rūpinosi šeimos gerove, gyvenimo ir buities sąlygų pagerinimu, rūpinosi vaiku laisvu nuo darbo laiku. Pagrindinė šeimos krizė ištiko gimus vaikui, kadangi D. G. buvo pripratusi gyventi be jokių įsipareigojimų, jo lėšomis tenkino savo asmeninius poreikius. Norėdamas įtikti, nusprendė užsidirbti pinigų iš nelegalios veiklos, dėl ko jam buvo inicijuotas baudžiamasis persekiojimas, prarado darbą ir iki šiol vykdo valstybei skolinį įsipareigojimą. Praradus darbą, D. G. pradėjo rodyti jam nepagarbą ir žeminti, tarp jų prasidėjo dažni konfliktai, atsirado įtampa. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, tačiau nenorėdamas, kad sūnus augtų be tėvo, liko gyventi kartu ir rūpinosi šeima. 2020 metais dėl D. G. inscenizuoto konflikto kartu negyvena, tačiau nuo santuokos nutraukimo dienos mokėjo mokesčius už gyvenamojo būsto komunalines paslaugas, taip pat pirko maisto produktus, apmokėdavo poilsines keliones į užsienį, duodavo pinigų vaiko poreikių tenkinimui, o nuo 2020 metų spalio mėn. pradėjus gyventi skyrium, geranoriškai mokėjo vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, taip pat teikė vaikui dovanas, duodavo rankpinigių, stengiasi kuo dažniau bendrauti su sūnumi, be to, padengė dalį skolinio įsipareigojimo sumokėdamas ieškovei 3 000 Eur sumą. Bendrauja su sūnumi apie tris kartus per savaitę po valandą, sūnus dažnai lankosi pas senelius. Atostogauti sūnaus neima, vaikas atostogauja su mama. Su ieškinyje pateikta išlaidų suma nesutinka, nes didžiąją dalį tokių išlaidų ieškovė nepatyrė bei nepateikė jokių įrodymų. Mano, kad sūnaus poreikius atitinka 400 Eur suma. Šiuo metu jis dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nesiekia net pusės minimalios mėnesinės algos. Iš savo gaunamo darbo užmokesčio jis sumoka sūnui išlaikymą, o likusią pinigų sumą skirta apmokėti skolinius įsipareigojimus valstybei, maisto produktų bei rūbų įsigijimui. Savo vardu jokio turto neturi. Todėl neturi galimybės teikti reikalaujamos sumos vaikui išlaikyti. Sūnaus išlaikymui galėtų teikti po 200 Eur per mėnesį. D. G. gaunamos pajamos yra didesnės, mano, kad ji turi pakankamai lėšų sūnui išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad D. G. ir T. G. turi nepilnametį sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini).
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-192-604/2013 santuoka tarp D. G. ir atsakovo T. G. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 punktu šalys sutarė, kad po santuokos nutraukimo sūnaus D. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. G., o sutarties 2 punktu šalys sutarė, kad sūnaus išlaikymui atsakovas kas mėnesį mokės po 300 Lt (86,89 Eur) nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Šio teismo sprendimo pagrindu D. G. 2021-02-02 išduotas vykdomasis raštas. Iš antstolės Audronės Muzikevičienės patvarkymo matyti, kad priteisto išlaikymo atsakovas reguliariai nemoka, išlaikymo įsiskolinimą 2024-07-17 dienai sudarė 12 028,44 Eur suma, kurs sumažėjo antstolės Terezos Gerasimovič 2024-07-17 patvarkymu atlikus 3 000 Eur įskaitymą.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2020 metų spalio mėn. D. G. ir T. G. gyvena skyrium. Nepilnametis D. G. nuolat gyvena su motina jos gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė šeimos nėra sudariusi, kitų išlaikomų asmenų neturi, yra darbinga. Atsakovas gyvena tėvams priklausiančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimos nėra sukūręs, kitų išlaikomų asmenų neturi, yra darbingas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys). Minėtos nuostatos suteikia galimybę padidinti priteisto išlaikymo dydį esant šioms aplinkybėms: aplinkybės, susijusios su tėvų turtinės padėties esminiu pablogėjimu, ir/arba aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
Aptariamu atveju ieškinį dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo padidinimo ieškovas pareiškė teisme praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpui – daugiau nei vienuolika metų po teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas sūnaus D. G. išlaikymas, priėmimo. Teismo vertinimu, per nurodytą laikotarpį ženkliai pasikeitė šalies ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos, infliacijos lygis. Nepilnametis šiai dienai yra keturiolikos metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini), papildomus stalo teniso užsiėmimus, todėl sutiktina su ieškinio argumentu, kad nuo 2013 iki 2024 metų vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip vaiko amžiaus didėjimas, vaiko ugdymo didėjimas, kainų augimas, infliacija ir pan., tik padidėjo, ir šios aplinkybės atsakovas pateiktame atsiliepime iš esmės neginčija, teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog vaiko išlaikymo suma turi būti didinama (CPK 187 straipsnis).
Sodros ir ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė nuo 2013-01-22 dirba, jos pajamas sudaro vidutiniškai per mėnesį gaunamas 1 700 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius – 1 295 Eur) ir 95,25 Eur išmoka vaikui. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis taip pat nuo 2023-09-20 dirba, jo pajamas sudaro vidutiniškai per mėnesį gaunamas 56 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), registruotino nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos būklę, netektą darbingumą ar kitas objektyvias priežastis, trukdančias jam gauti didesnes pajamas sūnui išlaikyti, byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę teikti sūnui didesnį išlaikymą nei buvo nustatyta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimu. Pažymėtina, kad sūnus nuo gimimo nuolat gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011)
Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog jis neturi galimybės teikti sūnui didesnio išlaikymo, nes gauna mažas pajamas ir turi didelių turtinių prievolių valstybei (68 571,44 Eur sumai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kaip minėta anksčiau, atsakovas yra darbingo amžiaus, mažai apmokamą darbą dirba nuo 2023 metų spalio mėn., tačiau duomenų apie netektą darbingumą ar kitas priežastis, trukdančias atsakovui dirbti daugiau apmokamą darbą nei jis dirba šiuo metu, byloje nėra. Be to, atsakovo turtinės prievolės valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus teritorinei muitinei) kilo dėl paties atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų, todėl už pablogėjusią turtinę padėtį yra atsakingas tik pats atsakovas, ir dėl to vaiko interesai neturi nukentėti, o vaiko motinai negali būti perkeliama didesnė našta išlaikyti sūnų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali teisėtai remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Šiuo atveju bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas nesistengia vykdyti įstatyminės pareigos - nesistengia ieškoti daugiau apmokamo darbo tam, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Juolab ieškovės pateiktos fotonuotraukos iš socialinio tinklo „Facebook“ suteikia pagrindą daugiau tikėtinai išvadai, kad savo tikrąją turtinę padėtį atsakovas vis tik vengia atskleisti. Taigi, daroma išvada, kad atsakovas, dedant maksimalias pastangas, yra pajėgus teikti sūnui išlaikymą ir yra panašioje finansinėje padėtyje kaip ir ieškovė.
Priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, yra pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, jog orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius nuo 2025-01-01 yra 770 Eur (neatskaičius mokesčių – 1 038 Eur). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Aptariamu atveju į bylą pateikta išlaidų lentelė, pagal kurią vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 1 236 Eur suma: pragyvenimui - 764 Eur (komunalinės paslaugos vaikui – 87 Eur, pietūs mokykloje – 53 Eur, kuras vaiko nuvežimui į mokyklą, būrelius - 200 Eur, maistas – 300 Eur, mobiliojo ryšio paslaugos – 34 Eur, kišenpinigiai – 90 Eur); mokyklai, lavinimui – 99 Eur (apranga į mokyklą – 7 Eur, kuprinė – 4 Eur, rašymo, pratybų sąsiuviniai, vadovėliai, rašymo ir piešimo priemonės – 20 Eur, sportinė apranga – 21 Eur, kompiuteris – 35 Eur, internetas – 12 Eur; laisvalaikiui – 249 Eur (futbolo būreliui – 40 Eur, mokyklinės ekskursijos, pažintinės kelionės po Lietuvą – 5 Eur, vasaros vaikų poilsio stovyklai - 17 Eur, atostogos užsienyje prie jūros – 83 Eur, susitikimai su bendraamžiais, gimtadieniai – 17 Eur, kitos pramogos, spektakliai/koncertai, kino teatrai – 30 Eur, dviratis, ausines, elektrinis paspirtukas – 33 Eur, baseinas – 24 Eur); sveikatos priežiūrai ir higienai – 67 Eur; drabužiams – 47 Eur; buičiai – 10 Eur. Ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti iš vaiko tėvo pusę šios sumos, prieš tai į bendrą išlaidų sumą įskaičius vaiko motinos gaunamą 95 Eur valstybės paramą vaikui, tai yra 570 Eur, kad viršija pusę minimalios mėnesinės algos (385 Eur), todėl ieškovui tenka pareiga išlaidų sumą pagrįsti.
Įvertinus ieškovo nurodytas išlaidas, skirtas jo poreikių patenkinimui, yra pagrindas iš dalies sutikti su atsakovo atsikirtimų argumentu, jog kai kurios lentelėje nurodytos išlaidos yra akivaizdžiai perteklinės ir negali būti priskirtos būtinoms ir neišvengiamoms išlaidoms, neatitinka protingumo, būtinumo ir taupumo reikalavimų, yra nepagrįstos įrodymais.
Teismui nėra įtikinama vaiko išlaidų lentelėje nurodyta aplinkybė, jog vaiko nuvežimui į mokyklą patiriama 200 Eur išlaidų kurui. Šių išlaidų atveju akcentuotina ta aplinkybė, jog vaikas yra 14 metų amžiaus ir turi galimybę iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į ugdymo vietą Šalčininkų mieste nuvykti ir viešuoju transportu (tarpmiestiniu autobusu Vilniaus – Šalčininkai), kas yra ženkliai pigiau, juolab, teismo žiniomis, vaikai į ugdymo įstaigas ir iš jų mokslo metų metu tarpmiestiniu transportu yra vežami nemokamai. Be to, akcentuotina ir tai, kad vaiko ugdymo ir vaiko motinos darbo vieta sutampa (Šalčininkų miestas), todėl važiuodama į darbą vaiko motina turi galimybę nuvežti sūnų į ugdymo įstaigą. Todėl lentelėje nurodytos kuro išlaidos nelaikomos vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis ir laikomos perteklinėmis. Taip pat aplinkybė, jog vien tik vaiko maitinimui yra išleidžiama 300 Eur suma, nėra pagrįsta įrodymais, todėl atsižvelgiant į vienos dienos pietų kainą mokykloje, ši suma mažinama iki 200 Eur. Taip pat vaiko kišenpinigiams skirtos išlaidos (90 Eur) nėra būtinos vaiko pragyvenimo išlaidomis ir šiuo atveju dubliuojasi su laisvalaikio išlaidomis (susitikimai su bendraamžiais, gimtadieniai, kitos pramogos). Taigi, teismo vertinimu, pragyvenimo išlaidas šiuo atveju sudaro 374 Eur suma.
Taip pat, teismo vertinimu, vaiko poreikių išlaidos, skirtos atostogoms užsienyje prie jūros, negali būti pripažintos vaiko raidai būtinomis išlaidomis, nes vaikas turi galimybę lankyti vasaros stovyklą ir vykti į pažintines keliones po Lietuvą, kas, teismo vertinimu, pakanka vaikui vasaros laikotarpiu tiek pailsėti, tiek ir gilinti savo žinias. Be to, kaip posėdžio metu paaiškino atsakovas, vaikas nebelanko futbolo būrelio, todėl dėl to išlaidos nepatiriamos. Todėl laisvalaikiui skirtas išlaidas teismas mažina iki 126 Eur.
Kitos lentelėje nurodytos išlaidos vaiko lavinimui (99 Eur), sveikatos priežiūrai (67 Eur), aprangai (47 Eur), buičiai (10 Eur), teismo vertinimu, yra pagrįstos ir neišvengiamos, skirtos patenkinti vaiko būtinuosius poreikius, todėl jas mažinti teismas nemato pagrindo.
Iš viso vieno mėnesio vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas sudaro 723 Eur suma, kurią iš dalies kompensuoja vaiko motinos gaunami vaiko pinigai 95 Eur sumai. Taigi, vieno mėnesio išlaidas šiuo atveju sudaro apie 630 Eur suma.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas nepagrindė jo poreikių lentelėje visų nurodytų išlaidų dydžio ir jų būtinumo, į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, reikalaujančių didesnių išlaidų, į tai, kad vaiko tėvai turi lygias galimybes gauti pajamų vaikui išlaikyti, ieškinys tenkinamas iš dalies, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-192-604/2013 atsakovui nustatyto išlaikymo dydis padidinamas nuo 300 Lt (86,89 Eur) iki 315 Eur dydžio periodinės išmokos, mokamos kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024-09-09) iki vaiko pilnametystės.
Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) lieka vaiko motina D. G..
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo atstovas pateikė mokėjimo duomenis, patvirtinančius, kad ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, turėjo 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Duomenų apie atsakovo turėtas išlaidas byloje nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs CPK ir Rekomendacijų nuostatas, šalių pateiktus mokėjimo dokumentus, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ir kiekį, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, yra realiai patirtos ir neperteklinės, adekvačios nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnės. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (47 procentai (prašyta padidinti periodinę išmoką 483,11 Eur, tačiau padidinta 228,11 Eur)), ieškovui iš atsakovo priteisiama 470 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 62 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Byloje teismas patyrė 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi ir ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 11,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškovui tenkanti šių išlaidų dalis nepriteisiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-192-604/2013 atsakovui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir padidinti jį nuo 300 Lt (86,89 Eur) iki 315 (trijų šimtų penkiolikos) Eur periodinės išmokos, mokamos kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2024-09-09) iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipti skubiam vykdymui.
Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 470 (keturis šimtus septyniasdešimt) Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 62 (šešiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio ir 11,18 (vienuolika Eur 18 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.