- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1472-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00418-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo R. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui R. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras 2011-11-08 kreipėsi su ieškiniu prašydamas priteisti 41 276,19 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-22 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-08 priėmė atsakovo prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-10 sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas R. T. 2012-05-11 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-15 nutartimi, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nutarė priimti atsakovo apeliacinį skundą, perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.
Šalies argumentai
Atsakovas 2012-05-28 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutarties dalį dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo ir atleisti atsakovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsakovas nurodė, kad nesant atitinkamo prašymo, negali būti sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo arba atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio asmens prašymo išsprendimu. Pažymi, jog šiuo atveju atsakovas neprašė atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą. Taip pat nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Mano, kad jis yra atleistinas nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, atsakovo teigimu, teismas peržengdamas nagrinėjimo ribas, išsprendė klausimą nesant atitinkamo prašymo.
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tuo tarpu pagal CPK 84 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėti, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog atsakovas paduodamas teismui apeliacinį skundą nurodė, kad ginčijama suma lygi 41 276,19 Lt (b. l. 175) ir pateikė teismui 200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (b. l. 183) bei prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo (b. l. 181). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-15 nutartimi priėmė atsakovo apeliacinį skundą ir atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (ieškinio padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-926/2008).
Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Esant prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo teismas neturėjo pagrindo svarstyti klausimo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutarties dalis, kuria atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimas buvo išspręstas atidedant šio mokesčio mokėjimą, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Sprendžiant apelianto atskirojo skundo prašymo dalį dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtindamas šią sąlygą įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.
Kartu pažymėtina, kad reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį neturi paneigti teisės į teisminę gynybą. Todėl teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.), jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Apelianto prašymui tinkamai išnagrinėti svarbu nustatyti, ar į bylą pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog atsakovui pareiga sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį yra per sunki finansinė našta, ir todėl, atsakovo neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų paneigta jo teisė į jo galimai pažeistų teisių gynybą teisme.
Iš apelianto pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantas gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje, tačiau faktiškai gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje apeliantas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, tačiau yra jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, iš kurių viena įsigyta 2012-08-16, t. y. tuo metu, kai iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant sunkiai turtinei padėčiai.
Iš 2012-08-22 pateiktų P. R. T., veikiančio kaip „STURWASH“ ir P. R. T. ir P. A. M. J. miesto automobilių plovyklos (plaunama rankiniu būdu) ataskaitų (ataskaitinių metų pabaiga – 2012-03-31) matyti, kad apeliantas, vykdydamas darbinę veiklą, gauna nuolatines pajamas. Jam priklausančių įmonių veikla yra pelninga, t. y. įmonių pajamos viršija išlaidas, į kurias jau yra įskaičiuotas apeliantui išmokėtas darbo užmokestis.
Iš 2012-09-27 pateiktų teismui sąskaitų išrašų matyti, kad apeliantas turi finansinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir už 2011 m. įsigytą automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonių įsigijimas tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, priešingai nei prašyme nurodyti argumentai, pagrindžia ne sunkią, o pakankamai gerą apelianto turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika aiškiai rodo, jog kreditų gavimas ir turto įsigijimas, panaudojant kreditus, vertintinas kaip asmens turtinės padėties pagerėjimas, dėl to kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios asmens turtinės padėties ir negali būti pakankamas pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
2012-08-22 teismo nutartimi apeliantui buvo išaiškinta, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo. Apeliantas teismui pateikė sąskaitos, esančios Jungtinėje Karalystėje, būklę 2012 m. gegužės 22 d. Sąskaitos likutis – 411,71 svaras.
Nors apeliantas teismui pateikė M. M. P60 metų pabaigos pažymą, tačiau nesant byloje duomenų, koks šio asmens ryšys su apeliantu, ši pažyma kaip įrodymas nevertintinas.
Teismo vertinimu, apeliantas nepateikė teismui pakankamai duomenų, apelianto prašymui visiškai tenkinti, kadangi nepateikė duomenų apie sutuoktinę, jos gaunamas pajamas, vaikus, būsto nuomą (kaip nurodė prašyme dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo), kitų dokumentų, atspindinčių tikrąją apelianto turtinę padėtį. Be to, apeliantas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo tik 16 proc. žyminio mokesčio (mokėtino žyminio mokesčio suma – 1 238 Lt, už skundą sumokėta 200,00 Lt), o atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisines pasekmes toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2707/2011).
Teismo nuomone, apelianto pateikti duomenys apie vieną banko sąskaitą ir joje esantį pinigų likutį, nepatvirtina, jog apeliantas neturi kitų pajamų, ar santaupų kitose kredito įstaigose. Šis dokumentas, vertinant jį kartu su anksčiau minėtomis aplinkybėmis, nepaneigia išvados dėl apelianto galimybės sumokėti žyminį mokestį šioje byloje (CPK 185 str.).
Darydamas tokias išvadas teismas, be kita ko, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2120/2011).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra labai sunki, jis viso teisminio proceso metu (pirmos instancijos teisme ir apeliacijoje) naudojasi ne tik profesionalaus advokato paslaugomis apeliaciniam skundui ir prašymui dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo paruošti, bet ir UAB „Teisinių paslaugų grupė“ paslaugomis. Tai patvirtina 2011-12-07 ir 2012-04-08 su advokatu sudaryta atstovavimo sutartis bei 2011-12-28 sutartis su UAB „Teisinių paslaugų grupė“. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad apeliantas gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712/2011).
Teismas, atsižvelgęs į žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą dydį ir pateiktų įrodymų pagrindu nustatytą apelianto turtinę padėtį, siekdamas neužkirsti apeliantui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tik iš dalies tenkina prašymą ir įpareigoja apeliantą iki 2012 m. spalio 15 d. papildomai primokėti 600 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą, o nuo kitos 438 Lt dalies šio mokesčio mokėjimo apeliantas atleistinas (CPK 83 str. 3 d.).
Per teismo nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str. 3 d., 316 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 83 str. 3 d., 115 str., 290 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
apelianto (atsakovo) R. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutarties dalį, kuria buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą, panaikinti ir klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo išspręsti iš esmės.
Įpareigoti apeliantą R. T. iki 2012 m. spalio 15 d. papildomai primokėti 600 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą ir duomenis pateikti Klaipėdos apygardos teismui, o nuo kitos dalies šio mokesčio mokėjimo (438 Lt) apeliantą atleisti.
Iki nurodyto termino trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantui.