Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-56-555/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-15
Bylos Nr.: e2A-56-555/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18663-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: S. M.
Ieškovas: A. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-56-555/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18663-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2656-490/2022 pagal ieškovo A. L. (jo teisių ir pareigų perėmėjas G. L.) ieškinį atsakovui S. M. dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovo S. M. priešieškinį ieškovui A. L. (jo teisių ir pareigų perėmėjas G. L.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. L., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. L. (jo teisių ir pareigų perėmėjas G. L.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. M. 17 800 Eur baudą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2016 m. birželio 23 d. šalių sudarytą projektavimo sutartį atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pateiktą užduotį suprojektuoti vieno buto gyvenamąjį namą ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas parengė techninį darbo projektą, pateikė ieškovui Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad galima vykdyti namo statybos darbus pagal projektą ir išduotą leidimą. Ieškovas pagal atsakovo pateiktą projektą ir leidimą pasistatė namą. Vėliau paaiškėjo, kad leidimas yra suklastotas, o namo statyba yra nelegali. Dėl atsakovo veiksmų, t. y. apgaulės dėl išduoto leidimo, ieškovui atsirado neigiamos pasekmės: prievolė mokėti baudą už nelegalias statybas, prievolė daryti statinio ekspertizę, prievolė iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įsiteisinti nelegalias statybas, prievolė susimokėti infrastruktūros mokestį į Kauno rajono savivaldybės biudžetą prieš gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas, norėdamas susiklosčiusią situaciją spręsti geranoriškai ir kuo greičiau įsiteisinti nelegalias statybas, 2021 m. kovo 19 d. pasirašė sutartį su atsakovu, remiantis kuria atsakovas įsipareigojo už ieškovą savo lėšomis iki 2021 m. birželio 1 d. atlikti visus reikiamus veiksmus tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas namo statyboms ir nelegalios namo statybos būtų įteisintos. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad jei atsakovas vėluoja įvykdyti šios sutarties 1 punkte nurodytą savo įsipareigojimą, jis turi mokėti ieškovui 100,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Atsakovas savo įsipareigojimų, nurodytų sutartyje, iki šiol nėra įvykdęs, todėl vadovaujantis sutarties 3 punktu, jis privalo sumokėti ieškovui 100,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Bendra baudos suma, ją skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. sudaro 17 800 Eur. Aukščiau nurodyta baudos suma yra skirta kompensuoti ieškovo nuostolius dėl atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Ieškovo nuostolius sudaro: 1) 2 000 Eur suma, sumokėta atsakovui už projekto parengimą, pagal kurį nebuvo išduotas leidimas, tad projektas bevertis; 2) 3 000 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo naujam architektui, kad jis padėtų ieškovui įsiteisinti nelegalias statybas; 3) 600 Eur suma už savavališkai atliktų darbų skaičiuojamosios vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią ieškovas turės atlikti, siekdamas įteisinti savavališkas statybas; 4) apie 10 000 Eur bauda, kurią valstybei turės sumokėti ieškovas, siekdamas įsiteisinti nelegalias statybas (dalį šių išlaidų už mokėtiną baudą, t. y. 8 631,52 Eur, atsakovas yra kompensavęs); 5) 6 508,80 Eur infrastruktūros mokesčio, kuris nuo 2021 m. sausio 1 d. mokamas į savivaldybės biudžetą, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir kurio ieškovui nebūtų reikėję mokėti, jei atsakovas nebūtų suklastojęs leidimo ir suklaidinęs ieškovo dėl galimų vykdyti statybos darbų pagal jo parengtą projektą; 6) 200 Eur už naują topografinę nuotrauką, kurios reikės siekiant įteisinti nelegalias statybas. Bendros ieškovo išlaidos dėl nelegalių statybų įteisinimo, kurių nėra padengęs atsakovas, sudaro 13 677,52 Eur sumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas S. M. prašė ieškinį atmesti, paskirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ir sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra melagingos ir visiškai nepagrįstos: 1) ieškovu nurodomas asmuo (A. L.) atsakovui asmeniškai išvis nėra pažįstamas, atsakovas visais klausimais dėl namo statybos yra bendravęs tik su G. L. – asmens, ieškinyje nurodytu kaip ieškovas, sūnumi; 2) ieškinyje nurodoma projektavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. kovo 8 d., tuo tarpu sutartyje nurodyta data 2016 m. birželio 23 d. yra fiktyvi, nes dar 2016 m. birželio mėn. G. L. pradėjo namo statybas A. L. priklausančiame žemės sklype 3) G. L. namo statybos darbus pradėjo 2016 m. birželio mėn., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savo paties sprendimu ir iniciatyva. Atsakovas G. L. nesuteikė rekomendacijos statybos darbus pradėti be statybą leidžiančio dokumento; 4) G. L. statybos darbus vykdė pagal atsakovo parengtus brėžinius iš pradėto rengti statybos projekto. Statybos projekto rengimo darbai užsitęsė, nes G. L. nepavyko susitarti dėl inžinerinių tinklų prisijungimo pagal UAB „Kauno vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas, kuriose buvo nurodyta projektuojamo pastato inžinerinius tinklus jungti prie (duomenys neskelbtini) privačiomis lėšomis paklotų inžinerinių tinklų, gavus šiuos tinklus įrengusių privačių asmenų sutikimus; 5) G. L. 2016 m. vasario mėn. perdavė atsakovui 450 Eur grynaisiais pinigais, už kuriuos atsakovas užsakė atlikti žemės sklypo topografinę nuotrauką (150 Eur) ir sumokėjo avansą už statinio konstrukcinės dalies projektavimą (300 Eur); 6) Ieškovas nėra atsiskaitęs su atsakovu pagal projektavimo sutartį – nėra sumokėjęs atsakovui 2 000 Eur sumos už suteiktas paslaugas (projektavimo sutarties 1.3., 3.1. punktai), kurią reikalauja priteisti kaip tariamus nuostolius. Atsakovas pagal susitarimą su G. L. atliko dar daugiau darbų, nei nurodyta šioje sutartyje (koregavo brėžinius pagal G. L. pageidavimus, daugybę kartų vyko į statybvietę iškilus klausimams dėl statybos darbų vykdymo, dalyvavo užsakant statybines medžiagas, kt.), už kuriuos pastarasis niekada neatsiskaitė, nors atsakovo darbo sąnaudų vertė ir kiekis yra ženkliai didesni nei aptarti projektavimo sutartyje. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovo prašomi atlyginti tariami patirti ir būsimi nuostoliai buvo užtikrinti išduotais vekseliais, o ieškovas nesąžiningai reikalauja priteisti iš atsakovo 17 800 Eur baudą, kuri kompensuotų ieškovo nuostolius dėl atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo, nors šie nuostoliai jau yra užtikrinti atsakovo išduotais vekseliais (4 vekseliais po 2 500 Eur, viso 10 000 Eur suma). Iš sutarties sąlygų matyti, jog tiek netesybos (bauda), tiek vekseliai panaudoti kaip prievolės įvykdymo užtikrinimas, o vekseliais apibrėžta suma 10 000 Eur aiškiai rodo maksimalią įtvirtintą netesybų sumą. Be to, pagal numatytą terminų skaičiavimo tvarką, diena, kai atsakovas vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus gali būti laikoma ne 2021 m. birželio 1 d., o 2021 m. birželio 2 d. diena (t. y. sekanti diena). Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo reikalaujama priteisti baudos suma pagal sutarties 3 punktą, sudaranti 17 800 Eur sumą, yra nepagrįsta, o jeigu teismo būtų laikoma pagrįsta, tai ji yra iš esmės mažintina, nes atsižvelgiant į sutarties pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, projektavimo sutarties sumą, ji yra neproporcinga ir neprotingai didelė, neatitinkanti teisingumo ir sąžiningumo principų, tikrųjų šalių ketinimų, ji pažeidžia teisėtus atsakovo interesus ir suteikia galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui pripažinus, kad bauda yra taikytina pagrįstai, jos dydis turi būti mažinamas iki realių ieškovo nuostolių.

Šalies argumentai

4. Atsakovas taip pat kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas pripažinti 2021 m. kovo 19 d. sutartį, kurios šalys yra A. L. ir S. M., negaliojančia nuo sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis dėl patirto spaudimo, grasinimų pasirašė sutartį su melagingais faktais, apie tai, jog statybos pradėtos gavus 2019 m. datuojamą statybą leidžiantį dokumentą, nes nemanė, kad sutartis vėliau piktavališkai bus naudojama prieš jį teisminiame procese. Atsakovas sumokėjo 8 631,52 Eur G. L. už statybos įteisinimą vien dėl situacijos išsprendimo ir nenoro patirti G. L. grasinimų pasekmių, supratus, kad dėl susiklosčiusios situacijos bus bandoma kaltę primesti atsakovui. Pažymėtina, jog atsakovas ne savo laisva valia sutiko su jam akivaizdžiai nenaudingomis sutarties sąlygomis. Atsakovas ją pasirašė įžūliai ir agresyviai reikalaujant G. L.. Atsakovas patyrė G. L. grasinimą ir spaudimą pasirašyti sutartį. Šiuo atveju egzistuoja visi pagrindai pripažinti sutartį negaliojančia, nes 1) G. L. reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ir darė spaudimą atsakovui, jog pasirašytų, nes kitaip atsakovas patirs ne tik finansinių problemų, bet ir nukentės kitaip; 3) sutartis sudaryta akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis (t. y. įrašytos nuostatos apie tariamą kaltę dėl nelegalios statybos; įsipareigota mokėti didelę baudą ir kt.); 4) nesant tokio spaudimo, atsakovas nebūtų pasirašęs sutarties. Paminėtina ir tai, kad sutartis negalioja ir dėl to, jog atsakovas ją dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, nes: 1) susiklosčius aplinkybėms, kai atsakovas buvo įtrauktas į situaciją, kad jo pasirašyti dokumentai buvo panaudoti paties G. L. jo nelegalioms statyboms pridengti bei spaudžiant ir grasinant neigiamomis pasekmėmis, atsakovas buvo priverstas pasirašyti sutartį ir ją vykdyti; 2) ieškovui puikiai žinant apie šias aplinkybes ši ypatingai nepalanki atsakovui. Sutartis yra naudojama teisme ir iš jos kildinami materialiniai reikalavimai dėl baudos priteisimo. Sutartis yra pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91, 1.95 straipsniai). Atitinkamai byloje būtų spręstinos tokios sutarties negaliojimo pasekmės: negalimumas sutarties pagrindu taikyti baudą, kurios ieškiniu prašo ieškovas, ir restitucija dėl sumokėtų 8 631,52 Eur grąžinimo.

5. Ieškovas A. L. prašė jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. kovo 19 d. sutarčiai nuginčyti, CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, nėra visų reikiamų sąlygų. Atsakovas neteisingai nurodo faktines aplinkybes, o jo argumentai, kad sutartis buvo sudaryta ieškovo sūnaus G. L. spaudimo, grasinimų įtakoje ir dėl susidėjusių nepalankių aplinkybių, yra nepagrįsti. Ieškovo sūnaus G. L. pasakymas atsakovui, kad, jei nebus įteisintos nelegalios namo statybos, atsiradusios dėl atsakovo kaltės, bus kreiptasi į policiją ir į teismą, negali būti vertinamas kaip spaudimas atsakovui ar grasinimas, nes tai yra teisėtos priemonės pažeistoms teisėms apginti. Sutartis dėl nelegalių statybų įteisinimo tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta ieškovui / jo sūnui G. L. pasiūlius, o ne reikalaujant ją sudaryti, tikslu atsakovui duoti laiko ištaisyti savo klaidą ir įteisinti namo nelegalias statybas savo lėšomis, kad atsakovas išvengtų teistumo ir nesusigadintų karjeros. Sutartis nėra sudaryta atsakovui nenaudingomis sąlygomis. Remiantis šia sutartimi, ieškovas / jo sūnus G. L. davė šansą atsakovui ištaisyti savo klaidas ir viską sutvarkyti be pranešimo teisėsaugoms institucijoms apie atsakovo suklastotą statybos leidimą. Sutarties sąlygos atsakovui buvo naudingos. Net jei ir nebūtų sutarties, remiantis civilinę atsakomybę bei baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, atsakovas turėtų pareigą atlyginti ieškovui nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo suklaidinimo apie išduotą statybos leidimą ir jo suklastojimo. Į bylą yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovo nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo apgavystės apie išduotą statybos leidimą ir jo suklastojimą, šiai dienai netgi viršija ieškovo pagal sutartį prašomą priteisti baudos sumą. Sutartį atsakovas pasirašė advokatų kontoroje, sutarties sąlygas ir jų reikšmę atsakovui išaiškino advokatė, atsakovas turėjo laiko susipažinti su sutarties sąlygomis, pagal jo prašymą keli sutarties punktai buvo pakoreguoti ir tada atsakovas sutartį pasirašė, apmokėjo pusę šios sutarties sudarymo išlaidų. Atsakovas turi labai daug patirties sutarčių sudaryme ir vykdyme, kadangi sutartis savo darbinėje veikloje sudarinėja kiekvieną dieną. Jei sutartyje būtų buvusi nurodyta neteisinga informacija ir atsakovas nebūtų buvęs kaltas dėl namo nelegalių statybų, tai jis tokios sutarties paprasčiausiai nebūtų sudaręs. Tai, kad atsakovas pradėjo vykdyti šios sutarties sąlygas (sumokėjo baudą už nelegalias statybas, užsakė nelegalių statybos darbų ekspertizę, už ją sumokėjo), patvirtina, jog jokios prievartos, sudarant sutartį nebuvo. Jei atsakovas manė, jog jis nepagrįstai sutiko su sutarties sąlygomis, jis galėjo kreiptis į ieškovą ir siūlyti nutraukti šią sutartį šalių susitarimu, tačiau ir tas nebuvo daroma. Jei atsakovui buvo grasinta, tai jis galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. L., nurodė, kad 2016 m. pavasarį pažįstami jam rekomendavo atsakovą ir jiedu sutarė, kad jis už 2 000 Eur padarys projektą ir padės priduoti namą. Birželio mėn. sudarė sutartį, kurią jis vežė pasirašyti tėvui. 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovas pasakė, kad statybų leidimas yra, tada pasidarė pamatus pagal pateiktus brėžinius. 2017 m., grįžęs iš Anglijos, tęsė namo statybas pagal atsakovo teikiamus brėžinius. 2019 m. reikėjo prijungti dujas, iš jo pareikalavo statybų leidimo. Tada jis kreipėsi į atsakovą ir šis jam atvežė leidimą, kuriam sumokėjo 1 500 Eur, o 500 Eur buvo anksčiau sumokėjęs ir davęs apie 400 Eur toponuotraukos padarymui. Dujas sėkmingai prisijungė. Po to norėjo parduoti namą ir paaiškėjo, kad statybos leidimo nėra. Jis iš pradžių nepatikėjo, paklausė atsakovo ir šis pripažino savo kaltę bei pažadėjo išspręsti problemas. Tuomet jam ir buvo paakytą apie sutarties sudarymą. Atsakovas kontoroje ramiai skaitė sutartį, prieštaravo visos sumoms už sutartį apmokėjimui, su baudos dydžiu po 100 Eur už dieną sutiko ir sutartį pasirašė, o jis sutartį nuvežė pasirašyti tėvui. Viso nuostolių dėl atsakovo kaltės patyrė apie 26 000 Eur, apie 8 000 Eur atsakovas atlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 10 000 Eur baudos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 482,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybės naudai – 186 Eur žyminį mokestį; iš ieškovo valstybės naudai priteisė 183 Eur žyminį mokestį.

8. Teismas iš šalių paaiškinimų, projektavimo sutarties ginčijamos sutarties ir Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio mėn. rašto nustatė, kad atsakovas neįvykdė projektavimo sutarties dalyje dėl leidimo statyboms gavimo, suklastojo leidimą statybai ir pateikė jį G. L.. Išaiškėjus apgaulei, šalys, siekdamos ginčą išspręsti taikiai, pasirašė ginčijamą sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo už ieškovą savo lėšomis iki 2021 m. birželio 1 d. atlikti visus reikiamus veiksmus tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas namo statyboms ir nelegalios namo statybos būtų įteisintos, o jei atsakovas vėluos įvykdyti šios sutarties 1 punkte nurodytą savo įsipareigojimą, jis turės mokėti ieškovui 100,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną.

9. Teismas vertino, kad atsakovo teiginiai, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta grasinimo įtakoje ir akivaizdžiai nenaudingomis jam sąlygomis, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti neginčijamais įrodymais. Teismas nustatė, kad, pirmiausia, reikalingumas šalims sudaryti sutartį atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jam dalinai neįvykdžius projektavimo sutarties statybos leidimo gavimo dalyje ir suklastojus leidimą statybai, ieškovui siekiant taikiu būdu apginti savo pažeistas teises; antra, G. L. pasakymas atsakovui, kad, šiam nesirašant sutarties, bus kreiptasi į teisėsaugos institucijas, negali būti vertinamas kaip grasinimas, nes tai tėra teisėtas savo pažeistų teisių gynimo būdas; trečia, byloje atsakovo paaiškinimais yra nustatyta, kad jis pats buvo suinteresuotas pasirašyti sutartį, nes nenorėjo, kad apie jo neteisėtus veiksmus būtų pranešta policijai; tik 10 dienų iki sutarties pasirašymo atsakovui buvo nutraukta byla susitaikius su nukentėjusiuoju dėl dokumentų klastojimo, tad jo valia šiuo atveju buvo nukreipta išvengti tokių pasekmių; ketvirta, iš byloje esančių duomenų nustačius, atsakovas pradėjo vykdyti sutartį: savo lėšomis sumokėjo už ekspertizę ir įmoką už nelegalių statybų įteisinimą, o į teismą dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi tik po to, kai buvo inicijuotas civilinis procesas dėl baudos pagal sutartį priteisimo. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė priešieškinyje išdėstytų reikalavimų pagrįstumo.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra architektas, daugelį metų verčiasi architekto praktika, todėl turi patirties sutarčių sudarymo ir derybų sferoje (tai įrodo aplinkybė, kad sutarties pasirašymo metu atsakovas išsiderėjo kai kurių sutarties punktų pakeitimą). Dėl šių priežasčių atsakovui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas laikė, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti jos nuostatas ir savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Pagrindų pripažinti sutartį negaliojančia teismas nenustatė. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, atsakovas neįvykdė sutarties 1 punkto, dėl to yra pagrindas priteisti sutartyje numatytą baudą.

Atsiliepimas

11. Atsakovo teiginį, kad dėl nelegalių statybų kaltas G. L., nes jis, neturėdamas statybos leidimo, 2016 m. pradėjo namo statybas, teismas laikė nepagrįstu, kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog pagrindinė sąlyga šiam ginčui kilti buvo neatsakingi atsakovo veiksmai, kai jis, būdamas profesionalus architektas ir žinodamas, kad 2017 m. birželio mėn. pasikeitus reikalavimams projektų vadovams, jis pats neturi teisės būti projektu vadovu ir gauti leidimą statyboms, elgdamasis neatsakingai ir nerūpestingai, lengvabūdiškai tikėdamasis susidariusią problemą išspręsti įkalbant kurį nors savo kolegą būti jo projekto vadovu, apie tai laiku neinformavo ieškovo ir / ar G. L., kol, aplinkybių įspraustas į kampą, suklastojo leidimą statyboms ir pateikė jį G. L.. Atsakovo paaiškinimus ir teikiamus įrodymus apie neva G. L. vykdytas nelegalias statybas, teismas vertino kaip atsakovo mėginimą sušvelninti savo atsakomybę.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, rašytinių įrodymų nebuvimą, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas iš G. L. 2 000 Eur už projektą negavo, todėl ieškovas tokio dydžio nuostolių nepatyrė. Taip pat teismas laikė, kad ieškovas neįrodė 200 Eur nuostolių už naują topografinę nuotrauką, 600 Eur nuostolių už savavališkai atliktų darbų skaičiuojamosios vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią ieškovas turės atlikti, siekdamas įteisinti savavališkas statybas ir apie 10 000 Eur baudą, kurią valstybei turės sumokėti ieškovas, siekdamas įsiteisinti nelegalias statybas. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovas savo lėšomis jau yra padaręs topografinę nuotrauką ir ją perdavęs naujam architektui, atlikęs minėtą ekspertizę ir pagal jos išvadas sumokėjęs G. L. nurodyta baudos 8 331,52 Eur sumą. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė sumokėjęs 242 Eur už pastato sandarumo tyrimą ir laikė juos nuostoliais, tačiau niekuo nepagrindė atsakovo kaltės dėl šio tyrimo atlikimo, todėl teismas laikė šiuos nuostolius neįrodytais.

Šalies argumentai

13. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo kaltės patyrė 6 500 Eur neturtinę žalą, nurodydamas, kad dėl įvykio partyrė milžinišką stresą ir išgąstį dėl ateities, kad reikės nugriauti namą. Tačiau objektyvių įrodymų, kad dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė tokio dydžio žalą, į bylą nepateikta, apsiribojant tik šabloniškais teiginiais apie stresą ir išgąstį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui esant garbaus amžiaus (jis yra 98 m. amžiaus), o visus statybos reikalus jo vardu tvarkė jo sūnus G. L., į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos byloje atsirado tik reaguojant į atsakovo atsiliepimą, teismas laikė, jog nurodomo dydžio neturtinė žala yra neįrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas sprendė, kad ieškovo nuostoliai dėl 3 000 Eur išlaidų už MB „M13 projektai“ projektą ir dėl 6 508,80 Eur infrastruktūros mokesčio yra pagrįsti ir įrodyti leistinais ištirtais įrodymais.

15. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo realiai patirtų ir teismo pripažintų įrodytais nuostolių dydį, į atsakovo elgesį, siekiant vykdyti sutartį – savo lėšomis atliko ekspertizę ir sumokėjo baudą už nelegalių statybų įteisinimą, iš viso 8 631,52 Eur sumą, į atsakovo bendradarbiavimą – neatlygintinai naujai pasamdytam architektui perdavė visą ieškovo namo projektinę dokumentaciją, į ginčijamos sutarties 5 punkte numatytą 4 paprastųjų neprotestuotinų vekselių po 2 500 Eur išdavimą, tikslu užtikrinti atsakovo finansinių įsipareigojimų ieškovui įvykdymą, pagal ginčijamos sutarties 3 bei 4 punktą, kurie, tikėtina, suklaidino atsakovą dėl maksimalios nuostolių sumos dydžio, į ieškovo sūnaus G. L. nepateisinamai abejingą elgesį, trejus metus vykdant namo statybas, neišsireikalavus iš atsakovo leidimo statyboms, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, priėjo išvados, kad prašoma priteisti bauda yra aiškiai per didelė, todėl sumažinta iki 10 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant (priteisiant) atsakovo naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas žalos kilimo aplinkybes bei atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, rėmėsi prielaidomis, deklaratyviais ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais (kurių pozicija ir suinteresuotumas bylos baigtimi yra toks pats, o jų paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais), todėl pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir įvertinimą, bei padarė nepagrįstą išvadą ir priėmė neteisingą sprendimą.

1.2. Pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, neva 2016 m. vasario mėn. šalys sudarė žodinį susitarimą, kurio pagrindu atsakovas įsipareigojo parengti vienbučio gyvenamojo namo projektą ir gauti statybos leidimą, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, nepagrįstos jokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš tiesų, atsakovas 2016 m. pagal žodinį susitarimą rengė ieškovui namo eskizus, brėžinius, kuriuos 2016 m. vasario 12 d. el. paštu siuntė trečiojo asmens G. L. sutuoktinei ir 2016 m. gegužės 2 d. pačiam G. L.. Tačiau šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties ir atsakovas jokiu būdu neįsipareigojo ieškovo naudai gauti statybą leidžiančio dokumento, o pagal šiuos eskizus, brėžinius ieškovas (o tiksliau trečiasis asmuo G. L.) namą 2016 m. pradėjo nelegaliai statyti išimtinai savo sprendimu ir iniciatyva, be jokių atsakovo raginimų, leidimų ar nurodymų vykdyti statybos darbus.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog rašytinė projektavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2016 m. birželio 23 d. Atsakovas civilinėje byloje pateikė nuoseklius ir išsamius paaiškinimus bei juos patvirtinančius aiškius rašytinius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina, jog projektavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta ne 2016 m. birželio 23 d., o 2021 m. kovo 8 d., t. y. sudaryta atbuline data, to reikalaujant, naudojant grasinimą bei spaudimą G. L.. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės teigė versiją, kad neteisėtos namo statybos buvo pradėtos vien dėl to, kad atsakovas (projektuotojas) 2016 m., apie rugsėjo mėn. (esmingai priešingai nei buvo teigta ieškinyje, kad 2019 m.), nurodė G. L., jog statybas leidžiantis dokumentas yra ir galima vykdyti statybos darbus.

1.4. Ieškovės nepateikė įrodymų dėl jo įrodinėjamų projektavimo sutarties sudarymo aplinkybių, o grindė jas išimtinai savo ir trečiojo asmens G. L. paaiškinimais, taip pat projektavimo sutartimi, ant kurios nurodyta data – 2016 m. birželio 23 d. Tuo tarpu atsakovas pateikė konkrečių tai paneigiančių rašytinių įrodymų ir argumentų, tačiau pirmosios instancijos teismas patikėjo ieškovo (iš esmės trečiojo asmens G. L.) pozicija, o atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais sprendime net nesirėmė, jų neanalizavo ir nemotyvavo jų atmetimo. Teismas skundžiamame sprendime visiškai netyrė, neanalizavo ir nesivadovavo atsakovo pateiktais ypatingai svarbiais rašytiniais įrodymais, be kita ko, su 2022 m. liepos 22 d. prašymu pateiktu šalių pasirašytos projektavimo darbų sutarties dokumentu Word formatu, kurį analizuojant akivaizdžiai matoma, jog projektavimo sutarties tekstas buvo keistas 2021 m. kovo 8 d. (tą pačią dieną, kurią atsakovui išsiuntė ieškovui el. laišką su prisegtu dokumentu „projektavimo darbų sutartis“ ir šalys faktiškai pasirašė projektavimo sutartį). Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog šalys projektavimo sutartį pasirašė 2016 m. birželio 23 d.

1.5. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai konstatavęs aplinkybes dėl projektavimo sutarties sudarymo, atitinkamai neteisingai konstatavo, neva atsakovas nurodė ieškovui (ar trečiajam asmeniui G. L.), jog statyba leidžiantis dokumentas yra gautas, t. y. jog pagrindine sąlyga ieškovo žalai kilti buvo atsakovo neteisėti veiksmai. Tačiau byloje nėra surinkta tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Ieškovas iš pradžių teigė, kad namą pradėjo statyti gavus 2019 m. balandžio 4 d. statybos leidimą – 2019 m., tačiau atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovas pakeitė savo poziciją ir pradėjo teigti, kad namą pradėjo statyti 2016 m. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovo teigiamos esminės faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o ieškovo savavališka namo statyba G. L. sprendimu ir iniciatyva pradėta 2016 m., kur kas ankščiau nei atsakovas pateikė netikrą projektą ir statybos leidimą.

1.6. Atsakovas pripažįsta, jog ieškovui pateikė žinomai netikrą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau jį jam pateikė ne 2016 m., kai G. L. savo sprendimu ir iniciatyva faktiškai pradėjo statyti namą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, o tik 2019 m., kai ieškovas reikalavo pateikti suklastotą statybos leidimą siekiant įsivesti į namą dujų įvadą. Taigi nors atsakovas ir atliko neteisėtus veiksmus, tačiau jis už juos atsakys baudžiamosios teisės tvarka, o civilinės teisės atžvilgiu jo neteisėtas elgesys nelėmė žalos atsiradimo, nes pats ieškovas ir G. L. sūnus pradėjo nelegalias statybas savo iniciatyva, savo rizika, o atsakovas netikrą statybos leidimą pateikė vėliau, G. L. spaudimo įtakoje. Taigi, neturėdamas atsakovo pateikto 2020 m. rugsėjo 23 d. projekto ir 2019 m. balandžio 4 d. leidimo, G. L. 2016 m., apie rugpjūčio mėn., namo statybos darbus vykdė pagal atsakovo parengtus brėžinius iš pradėto rengti statybos projekto, be jokio atsakovo nurodymo, raginimo ar leidimo vykdyti statybos darbus. Atsakovas nuosekliai paaiškino, kad 2016 m. nesakė ieškovui ar trečiajam asmeniui, kad statybą leidžiantis dokumentas yra gautas, ir / ar kad galima vykdyti statybos darbus. Priešingas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra pateikta, dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, neva atsakovas pasakė ieškovui ar trečiajam asmeniui, kad statybą leidžiantis dokumentas yra gautas.

1.7. Ieškovo žala kilo ne dėl atsakovo veiksmų ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su jo elgesiu: 2019 m. pateikė ieškovui netikrą 2019 m. balandžio 4 d. leidimą, tačiau jį pateikė ne su tikslu apgauti ieškovą, o būtent ieškovo (jo atstovo trečiojo asmens G. L.) reikalavimu, pastarajam siekiant įsivesti į namą dujų įvadą, kuris buvo pateiktas 2019 m., byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo namą trečiasis asmuo G. L. pradėjo statyti dar 2016 m., dėl to nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (netikro leidimo pateikimo) ir žalos (ieškovui atsiradusių neigiamų pasekmių dėl neteisėtos statybos). Priežastinis ryšys egzistuoja būtent tarp neteisėtų G. L. veiksmų (ginčo namo statybų neturint statybą leidžiančio dokumento) ir žalos atsiradusios ieškovui. Trečiajam asmeniui G. L. savo sprendimu ir iniciatyva pradėjus ginčo namo statybas be statybą leidžiančio dokumento, neturėjo prasmės, ar statybos leidimas bus gautas, nes statybos leidimas išduodamas prieš pradedant statyti naują statinį, o esant neteisėtai statybai yra ruošiamas kitas dokumentas – savavališkos statybos padarinių pašalinimo projektas (tokį projektą pagal sutartį įsipareigojo parengti MB „M13 projektai“). Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino atsakovo civilinę atsakomybę, nors byloje akivaizdžiai nėra nustatytų visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent – priežastinio ryšio. Pastačius ginčo namą ir kilus poreikiui jį įteisinti, G. L. spaudė, grasino atsakovui, taip priversdamas jį ne tik išduoti netikrą leidimą ir projektą, tačiau ir pasirašyti 2021 m. kovo 19 d. (ginčijamą) sutartį

1.8. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino šiuos įrodymus: įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, kuriame nustatoma, kad atsakovas 2021 m. kovo 9 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas), taip pat Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-jo skyriaus prokurorės pranešimą, kuriame nustatoma, kad atsakovui pagal ieškovo pareiškimą 2022 m. balandžio 20 d. pareikšti įtarimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas), ir laikė juos visiškai patvirtinančius atsakovo kaltę ir civilinės atsakomybės sąlygas, todėl formaliai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, netyrė, nevertino ir teismo sprendime nemotyvavo atsakovo argumentų ir pateiktų įrodymų apie tikrąsias faktines aplinkybes – trečiojo asmens G. L. civilinės atsakomybės sąlygų dėl jo paties vienašališku sprendimu ir iniciatyva pradėto statyti gyvenamojo namo 2016 m. neturint statybą leidžiančio dokumento, tikrųjų projektavimo sutarties pasirašymo aplinkybių ir laiko. Teismas atsakovo atžvilgiu faktiškai taikė kaltumo, nesąžiningų veiksmų prezumpciją.

1.9. Ieškovo ir trečiojo asmens G. L. pozicija byloje yra tapati, o ieškinį ieškovo vardu faktiškai pareiškė trečiasis asmuo G. L., todėl pastarojo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai turi būti vertinami ypač kritiškai, nes jis dėl ypatingo suinteresuotumo bylos baigtimi negali būti laikomas objektyviai ginčo aplinkybes paaiškinančiu asmeniu.

1.10. Tariami ieškovo nuostoliai dėl 3 000 Eur išlaidų už MB „M13 projektai“ projektą yra nepagrįsti, nes atsakovas nėra kaltas dėl šių išlaidų, be to, jos yra nepagrįstai didelės. MB „M13 projektai“ įsipareigojo ne suprojektuoti gyvenamąjį namą (ką atliko atsakovas), o paruošti savavalinės statybos įteisinimo projektą (t. y. esamo projekto ir kt. dokumentų pataisymą ir / ar papildymą, derinimą, pateikimą atsakingoms institucijoms ir pan.). Byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, kad atsakovo parengta projekto dokumentacija yra netinkama, parengta su trūkumais. Atsakovas darbą ieškovo atžvilgiu faktiškai atliko: parengė namo projektą ir pateikė jį ieškovui, bet ieškovas su atsakovu neatsiskaitė visiškai. Tariami nuostoliai dėl 6 508,80 Eur infrastruktūros mokesčio taip pat yra nepagrįsti, nes dėl jų kilimo nėra atsakingas atsakovas, kadangi ieškovas ir / ar trečiasis asmuo G. L. namo statybas pradėjo savo paties sprendimu ir iniciatyva, žinodamas apie neegzistuojantį statybą leidžiantį dokumentą.

1.11. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad bauda yra aiškiai per didelė, ją sumažino iki 10 000 Eur (CK 6.256 straipsnio 3 dalies pagrindu), tačiau nepagrįstai nesumažino jų tuo pagrindu, kad prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas dalį ieškovo nurodytų nuostolių laikė neįrodytais, o dalis nuostolių yra kompensuoti, todėl turėjo atlikti įskaitymą ir priteisti tik realiai įrodytus nuostolius, o ne deklaratyvią baudą. Atsakovas, pripažindamas netikro statybos leidimo pateikimo faktą, ne tik galimai atsakys baudžiamojo proceso tvarka, bet tuo pačiu, ieškovui jau yra pervedęs sumą, kuri pilnai atlygina jo tariamus nuostolius tiek, kiek bent teoriškai prie žalos galėjo prisidėti atsakovas. Jei apeliacinės instancijos teismas pagrįstai spręstų, kad nėra pagrindo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas ta apimtimi, kad priteista bauda yra mažinama iki įrodytų nuostolių dydžio atėmus jau atlygintą dalį (8 631,52 Eur) bei atitinkamai turėtų būti pakeičiama priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcija.

1.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateikus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus dėl 2021 m. kovo 19 d. sutarties sudarymo neteisėtumo, taip pat į tai, kad atsakovas ginčijamą sutartį pasirašė G. L. spaudimo, grasinimų įtakoje ir dėl susidėjusių nepalankių aplinkybių, dėl ko teismas nepagrįstai sprendė, jog sutartis buvo sudaryta teisėtai. Atsakovas pažymi, kad 2021 m. kovo 19 d. sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento pagal CK 1.91, 1.95 straipsnius. Atitinkamai byloje būtų spręstinos tokios sutarties negaliojimo pasekmės: negalimumas sutarties pagrindu taikyti baudą, kurios ieškiniu prašo ieškovas, ir restitucija dėl sumokėtų 8 631,52 Eur grąžinimo.

Atsiliepimas

17. Ieškovas A. L. (jo teisių ir pareigų perėmėjas G. L.) pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nors atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, jog neva tai jis nebuvo įsipareigojęs gauti statybą leidžiančio dokumento ieškovui, tačiau tokius atsakovo argumentus paneigia projektavimo sutarties 3.1 punktas, kuriame galutinis atsiskaitymas su atsakovu buvo susietas su statybos leidimo gavimu, taip pat atsakovo veiksmai – statybos leidimo suklastojimas. Jei atsakovas nebūtų turėjęs pareigos gauti ieškovui statybos leidimą, tai jis nebūtų jo ir suklastojęs. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė savo pareigos gauti statybą leidžiančio dokumento, o toks jos pozicijos keitimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas.

2.2. Atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, jog projektavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, t. y. po to, kai jau buvo atlikti statybos darbai, siekiant ieškovui pateisinti savo savavališkai atliktus statybos darbus, neatitinka tikrovės, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Vertinant byloje esančius įrodymus, yra akivaizdu, jog atsakovas meluoja teismui, teigdamas, kad projektavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. kovo 8 d., o ne 2016 m. birželio 23 d. Tam, kad būtų buvę galima daryti išvadas, kad projektavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. kovo 8 d., kaip kad teigia atsakovas, byloje turėjo būti ne tik jo el. laiškas, bet ir ieškovo ar jo sūnaus G. L. el. laiškas, kad atsiųstos sutarties sąlygos juos tenkina, tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo. Atsakovo vienašališkai padarytos projektavo sutarties korekcijos neįrodo, kad projektavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. kovo 8 d.

2.3. Atsakovo teiginiai, kad tai ieškovas keitė poziciją byloje, yra neatitinkantys tikrovės. Ieškovo ieškinys buvo labai trumpas ir lakoniškas vien tik dėl to, kad tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl kokių priežasčių namo statybos gavosi nelegalios. Atsakovas buvo pripažinęs savo kaltę ir sutikęs, kad ieškovo namo statybos gavosi nelegalios būtent dėl jo kaltės - atsakovo panaudotos apgaulės ieškovo atžvilgiu, teigiant, jog statybos leidimas yra išduotas, nurodant, jog galima vykdyti statybos darbus, nors iš tikrųjų tuo laikotarpiu statybos leidimo išduota nebuvo, galiausiai statybos leidimo suklastojimo. Tokia faktinė aplinkybė yra nurodyta ir 2021 m. kovo 19 d. sutartyje, kurią atsakovas yra pasirašęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, rengiant ieškinį, nebuvo prasmės išsamiai nurodyti visas su ginču susijusias aplinkybes.

2.4. Atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas statybos darbus pradėjo žinodamas, jog nėra statybą leidžiančio dokumento, neatitinka tikrovės ir negalėjo būti pagrindu atleisti jį nuo baudos mokėjimo. Priešingai nei teigia atsakovas, ginčo namo statybos gavosi nelegalios ne dėl ieškovo ar jo sūnaus veiksmų, o dėl jo paties veiksmų – jo apgaulės, jog yra išduotas statybos leidimas, patikinimo, jog galima vykdyti statybos darbus, nors iš tikrųjų statybos leidimo išduota nebuvo. Faktinė aplinkybė, jog būtent dėl atsakovo veiksmų ginčo namo statybos gavosi nelegalios yra nurodyta 2021 m. kovo 19 d. sutarties preambulėje. 2021 m. kovo 19 d. sutartį atsakovas yra pasirašęs, savo parašu patvirtindamas, kad visos šios sutarties sąlygos yra teisingos. Pasikeitusi atsakovo pozicija dėl jo kaltės nebuvimo ginčo situacijoje vertintina kaip nesąžiningas atsakovo procesinis elgesys. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodomų nuostolių.

2.5. Namo statybos buvo pradėtos atsakovui 2016 m. rugsėjo-spalio mėn. patikinus, jog statybos leidimas yra išduotas ir pateikus namo statybos reikalingus brėžinius. Šias aplinkybes nurodė byloje apklaustas trečiasis asmuo G. L.. Jei atsakovas būtų buvęs nekaltas dėl namo nelegalių statybų, tai 2021 m. kovo 19 d. sutartyje jis nebūtų pripažinęs savo kaltės dėl namo nelegalių statybų ir nebūtų įsipareigojęs namo nelegalias statybas įteisinti savo lėšomis. Juo labiau, nebūtų pradėjęs 2021 m. kovo 19 d. sutarties vykdyti.

2.6. Atsakovo teiginiai, kad projektavimo sutartis buvo pasirašyta 2021 m. kovo 8 d. trečiojo asmens G. L. spaudimo ir grasinimų įtakoje, siekiant pateisinti ieškovo jau atliktas nelegalias statybas, yra absoliutus melas. Jei atsakovui būtų buvęs daromas spaudimas ar grasinama, tai atsakovas būtų pasikreipęs į teisėsaugos institucijas. Faktinė aplinkybė, jog atsakovas į teisėsaugos institucijas nesikreipė, įrodo tai, kad jis meluoja teismui, teigdamas, jog jam buvo grasinta ir darytas spaudimas dėl projektavimo sutarties sudarymo ir statybos leidimo suklastojimo. Byloje yra įrodymai, kad atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo buvo pradėtas ir anksčiau (2020 m.), tačiau jis buvo nutrauktas atsakovui susitaikius su nukentėjusiuoju.

2.7. Pirmosios instancijos teismo priteista bauda negali būti dar labiau mažinama, kadangi tai paneigtų netesybų esmę, prieštarautų teisiniam reglamentavimui, jog netesybos negali būtų labiau sumažintos nei yra patirtų nuostolių suma. Teismas naujo projekto parengimo išlaidas pagrįstai susiejo su atsakovo neteisėtais veiksmais. Jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus, numatytus projektavimo sutartyje, tai ieškovui nebūtų reikėję rengti savavališkų statybų įteisinimo projekto ir iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Į bylą yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad pagal rinkos kainas MB „M13 projektai“ ieškovui rengiamo savavališkos statybos įteisinimo projekto kaina nėra per didelė, o priešingai yra netgi per maža. Be to, sprendime yra nurodytas klaidingas infrastruktūros mokesčio dydis. Ieškovas yra sumokėjęs 6 579,90 Eur infrastruktūros mokesčio, o ne 6 500 Eur infrastruktūros mokesčio. Nuostoliai, kuriuos sudaro ieškovo sumokėtas infrastruktūros mokestis, kurio suma 6 579,90 Eur, yra sąlygoti būtent atsakovo neteisėtų veiksmų – jei atsakovas būtų laiku atlikęs projektavimo darbus ir nesuklastojęs statybos leidimo, o gavęs jį tikrą, tai infrastruktūros mokesčio ieškovui mokėti nebūtų reikėję, kadangi toks mokestis atsirado tik asmenims, siekiantiems gauti statybą leidžianti dokumentą nuo 2021 m. sausio 1 d.

2.8. Pirmosios instancijos teismas negalėjo dar labiau sumažinti ieškovo prašomą priteisti baudą, kadangi tokiu atveju būtų likę neatlyginti ieškovo dėl atsakovo kaltės patirti nuostoliai. Netesybų mažinimas, ignoruojant ieškovo pateiktus įrodymus dėl patirtų nuostolių dydžio, būtų reiškęs CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei CK 6.258 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Teismo priteisiamos netesybos nebūtinai turi sutapti su ieškovo nurodyta nuostolių suma, kadangi netesybas absoliutinant su nuostoliais būtų paneigta netesybų esmė ir sutarties laisvės principas. Netesybos gali būti ir didesnės nei šalies įrodyti nuostoliai.

2.9. Tai, kad atsakovas pradėjo vykdyti 2021 m. kovo 19 d. sutartį, t. y. užsakė ir sumokėjo už ekspertizę (300 Eur), padengė išlaidas už savavališkos statybos įteisinimo įmoką ( 331,32 Eur), įrodo, kad būtent atsakovas yra kaltas dėl to, jog ieškovo namas gavosi nelegali statyba, t. y., jog atsakovas apgavo ieškovą, jog yra išduotas statybos leidimas, nors jo išduoda niekada nebuvo, o vėliau jį ir suklastojo. Jei atsakovas nebūtų buvęs kaltas dėl ieškovo namo nelegalių statybų, tai atsakovas nei 2021 m. kovo 19 d. sutarties būtų pasirašęs, nei pradėjęs ją vykdyti. Ekspertizės išlaidų ir įmokos už savavališką statybą padengimas, negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo kitų patirtų ieškovo nuostolių atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

2.10. Ginčijant sandorį, sudarytą grasinimo pasėkoje, turi būti įrodyti realūs grasinimai, sąlygoję ginčijamo sandorio sudarymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindų pripažinti 2021 m. kovo 19 d. sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Minėta sutartis buvo sudaryta abipusiu šalių susitarimu, o ne trečiojo asmens G. L. reikalavimu, kaip kad teigia atsakovas. Atsakovas buvo laisvas derėtis dėl sutarties sąlygų, o jei su jomis nesutiko, tai paprasčiausiai galėjo šios sutarties nepasirašyti. Atsakovo teiginiai apie jam darytą spaudimą bei grasinimą prieš pasirašant minėtą sutartį buvo visiškai neįrodyti. Atsakovui minėtos sutarties sudarymas, priešingai nei jis teigia, buvo naudingas, kaip galimybė pasitaisyti ir ištaisyti padarytas savo klaidas. Atsakovas yra itin nesąžiningas ir linkęs daryti nusikalstamas veikas. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmojo parengiamojo posėdžio metu, yra nurodęs teismui, kad sutinka su ieškovo nuostoliais, tik manė, kad jie yra per dideli.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovo prašymo išreikalauti papildomus duomenis

19. Apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovo A. L. teisių ir pareigų perėmėjo G. L. atstovės prašymai, kuriais prašoma išreikalauti duomenis iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų apie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) baigtį. Jei ši baudžiamoji byla yra baigta, prašoma išreikalauti ir prie šios civilinės bylos prijungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą nuosprendį, taip pat išreikalauti duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie S. M. atžvilgiu vykdytus ikiteisminius tyrimus ir turimus teistumus.

20. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 314 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

21. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra baigta, t. y. nuosprendis joje nėra priimtas. Reikalauti duomenis apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigą, taip pat apie duomenis apie apelianto S. M. atžvilgiu vykdytus ikiteisminius tyrimus ir turimus teistumus, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo nėra, kadangi šie duomenys nėra susiję su įrodinėjimo dalyku (CPK 180 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

22. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad A. L. ir atsakovas S. M. 2021 m. kovo 19 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas S. M. įsipareigojo už A. L. savo lėšomis iki 2021 m. birželio 1 d. atlikti visus reikiamus veiksmus tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas namo statyboms ir nelegalios namo statybos būtų įteisintos. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad jei atsakovas vėluoja įvykdyti šios sutarties 1 punkte nurodytą savo įsipareigojimą, jis turi mokėti A. L. 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Sutarties 5 punkte įtvirtinta, kad „Projektuotojas, užtikrindamas savo finansinių įsipareigojimų įvykdymą pagal šios sutarties 3 bei 4 punktą, išduoda užsakovui 4 paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 2 500 Eur, kurių apmokėjimo terminas iki 2021 m. spalio 1 d.”.

23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje A. L., byloje įrodinėdamas, kad atsakovas (apeliantas) S. M. netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl sutartyje susitartos baudos priteisimo, tuo tarpu atsakovas (apeliantas) S. M. byloje ginčijo 2021 m. kovo 19 d. sudarytą sutartį, įrodinėdamas, jog sutartis sudaryta dėl patirto spaudimo ir grasinimų.

24. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realus grasinimas yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir kai šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas.

25. Tam, kad būtų ginčijama sutartis būtų pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) apeliantui buvo grasinama; 2) grasinimas buvo realus; 3) sutartį jis sudarė grasinimo įtakoje. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

26. Sutartį apeliantas ginčija tuo pagrindu, kad ją sudarė dėl A. L., mirusio (duomenys neskelbtini) ir jo sūnaus panaudoto prieš jį grasinimo ir spaudimo. Atsakovas nurodė, kad G. L. įžūliai reikalavo sudaryti ginčo sutartį, grasino, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo.

27. Teisėjų kolegija, įvertinus ginčo sutarties turinį nustatė, kad sutarties tikslas – atlikti už A. L. visus reikiamus veiksmus tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas namo statyboms ir nelegalios namo statybos būtų įteisintos. Įprastai toks įsipareigojimas atitinka pavedimo sutarties požymius, tačiau nagrinėjamo atveju, šios sutarties sudarymą sutarties šalys susiejo su 2016 m. birželio 23 d. sudaryta projektavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria apeliantas S. M. buvo įsipareigojęs suprojektuoti vieno buto gyvenamąjį namą ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (lot. pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktą; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktą).

29. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte.

30. Byloje duomenų, kad tarp A. L. ir apelianto S. M. sudaryta projektavimo sutartis būtų negaliojanti ir / ar nuginčyta teismine tvarka, nėra. Pažymėtina, kad apeliantas pripažįsta, kad vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pagal užsakovo užduotį iš dalies atliko projektavimo darbus – rengė namo eskizus, brėžinius, taip pat pripažįsta ir aplinkybę, jog užsakovui pateikė suklastotą statybos leidimą. Nustačius šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog poreikis šalims sudaryti ginčo sutartį atsirado dėl neteisėtų apelianto veiksmų, jam dalinai neįvykdžius projektavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Logiškai paaiškinami A. L. veiksmai, negavus statybos leidimo sutartu terminu, tuo labiau paaiškėjus, jog apeliantas pateikė suklastotą leidimą statybai, taikiu būdu sudarant ginčo susitarimą, siekti apginti savo pažeistas teises. Dėl to A. L. valia sudaryti sutartį, kuria būtų išspręsti neteisėtos statybos padariniai, kurie kilo dėl apelianto S. M. suklastoto statybos leidimo, negali būti vertinama kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad tokia A. L. valia buvo išreikšta įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. apeliantui S. M. padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad jis prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė sutartį, turinčią pavedimo požymių.

31. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti apeliantas S. M. (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių įrodymų jis nepateikė, todėl teiginys, kad 2021 m. kovo 19 d. sutartį jis sudarė dėl A. L., ar jo sūnaus G. L. grasinimo, byloje neįrodytas. Tiek A. L., tiek jo sūnaus G. L. ketinimas kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo apeliantui dėl jo neteisėtų veiksmų įvertinimo negali būti pripažįstamas psichologiniu spaudimu ar grasinimu, nes toks kreipimasis yra teisėta priemonė, kuria siekiama išsiaiškinti, ar sutartimi įsipareigojimus prisiėmęs asmuo (apeliantas) savo veiksmais neatliko veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

32. Byloje apeliantas S. M. įvardijo argumentus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia, kad 2016 m. birželio 23 d. projektavimo sutartis Nr. TDP sudaryta atgaline data, kad šalys sutartimi siekė kitų, nei jie yra įvardinti sutartyje, tikslų, tačiau byloje nepareiškus materialinio reikalavimo dėl 2016 m. birželio 23 d. sudarytos sutarties negaliojimo, priešingai apeliantui pripažinus faktą, kad šios sutarties pagrindu buvo atlikti veiksmai ir perduotas užsakovui darbų rezultatus, pagrindų pripažinti, kad 2016 m. birželio 23 d. sutartis šalims nesukelia teisinių pasekmių, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas ginčo 2021 m. kovo 19 d. sutartį sudarė nesavanoriškai, ir kad ji neatitiko abiejų šalių interesų: apeliantas siekė įvykdyti 2016 m. birželio 23 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o A. L. užsitikrinti nelegalios statybos, kuri buvo atlikta suklastoto statybos leidimo pagrindu, įteisinimą.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus dėl ginčo sutarties sudarymo aplinkybių, tinkamai aiškino CK 1.91 straipsnį, o nenustatęs sąlygų šiai teisės normai taikyti, pagrįstai priešieškinį dėl 2021 m. kovo 19 d. sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė.

34. Apeliantas S. M. byloje ginčija ir pirmosios instancijos teismo priteistą netesybų dydį. Kaip jau minėta šios nutarties 22 punkte, 2021 m. kovo 19 d. sudarytos Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad jei atsakovas (apeliantas) vėluoja įvykdyti šios sutarties 1 punkte nurodytą savo įsipareigojimą, jis turi mokėti A. L. 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną. Kadangi apeliantas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, A. L. ieškiniu prašė priteisti 17 800 Eur baudą. Apeliantas S. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista 10 000 Eur baudos suma, teigia, kad teismo priteista bauda yra per didelė, ir nurodo, jog byloje nėra įrodymų, jog parengta projektinė dokumentacija yra netinkama, parengta su trūkumais.

35. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju apeliantas S. M. netinkamai vykdė sutartines prievoles. Atsakovas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 1 d. atlikti visus reikiamus veiksmus tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas namo statyboms ir nelegalios namo statybos būtų įteisintos, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė.

37. Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Taigi bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; kt.).

39. Tokiems atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt., tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

40. Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl priteistų netesybų dydžio. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia šios aplinkybės: pirma, naujo projekto parengimo išlaidos pagrįstai siejamos su apelianto S. M. neteisėtais veiksmais. Akivaizdu, jog tinkamai apeliantui įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, poreikio, rengti savavališkų statybų įteisinimo projektą ir iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą, nebūtų. Antra, byloje nėra ginčo, kad apeliantas neparengė naujo projekto. Priešingai, pateikti duomenys, jog ieškovo užsakymu projektą, kurio kaina yra 3 000 Eur, parengė MB „M13 projektai“, įrodymų, kad ši kaina neatitinka rinkos kainos ar yra pagrindų ją mažinti, apeliantas be savo teiginių, byloje surinktomis įrodinėjimo priemonėmis, nepagrindė. Trečia, sutiktina ir su ieškovo argumentais, kad apeliantui laiku atlikus projektavimo darbus ir nesuklastojus statybos leidimo, infrastruktūros mokesčio ieškovui mokėti nebūtų reikėję, kadangi toks mokestis atsirado tik asmenis, siekiantiems gauti statybą leidžiantį dokumentą nuo 2021 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas). Šios, byloje nustatytos aplinkybės, apie A. L. naujajam projektuotojui sumokėtą bei valstybės biudžetui priskaičiuotas sumas, teisėjų kolegijos vertinimu, preliminariai patvirtina A. L. realiai patirtus nuostolius dėl atsakovo vėlavimo įvykdyti prievolę.

41. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl netesybų mažinimo pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino ir apelianto S. M. A. L. sumokėtas sumas, kuriomis buvo atlygintos A. L. patirtos išlaidos, šalinant neteisėtos statybos, atliktos apelianto suklastoto statybos leidimo, pagrindu. Kadangi šiomis sumomis nebuvo padengti visi A. L. patirti nuostoliai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, mažinti priteistą netesybų dydį pagrindų nenustatyta. Priteistas 10 000 Eur netesybų dydis yra protingas, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

42. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Remiantis tuo, atsakovo S. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo

43. Apeliantas S. M. apeliaciniu skundu prašo ieškovui paskirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant jam. Apeliantas nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, kuri grindė sąmoningai pateiktomis žinomai tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias jis akivaizdžiai žinojo esančias neteisingas, taip sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

44. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑346/2012). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė akivaizdžių ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis atvejų, todėl apelianto prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto S. M. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovas A. L. pateikė prašymą iš apelianto priteisti 800 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudaryto 2 314,65 Eur (1 780,50 x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto.

47. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. L. (A. L. teisių ir pareigų perėmėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė