Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-320-642/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2S-320-642/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Atsakovas
K. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-320-642/2020
e2S-178-642/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07853-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.1.18.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui K. S. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad tarp šalių 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta Rangos darbų sutartis Nr.23 nutraukta dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 13 144,06 Eur nuostolių atlyginimą; 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui K. S. priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 13 144,06 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su ieškove.

Šalies argumentai

3. Atsakovas 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, juo prašė panaikinti teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas reiškiamo reikalavimo sumą pripažino didele ir nurodė, kad kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai, jo pozicija, be to, teismas pasirėmė ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas su ieškovu nebendradarbiauja ir piktybiškai vengia atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovas pažymėjo, kad visiškai nesutinka su ieškinyje jam reiškiamais reikalavimais, tačiau nesutikimo motyvus išdėstys pateikdamas atsiliepimą į ieškinį.

Atsiliepimas

4. Ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė atsiliepimą dėl prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jame nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad atsakovas ne tik nepateikė įrodymų, jog jo turtinė padėtis yra gera, tačiau pats patvirtino, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotos jo banko sąskaitose esančios lėšos, dėl to atsakovas nebegali šiomis sąskaitomis naudotis. Taigi atsakovas neturi kito turto (nekilnojamojo ar kilnojamojo), kuriam pritaikius areštą gali būti užtikrintas būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamas įvykdymas. Pažymėjo, kad antstolis, nustatęs teisę disponuoti 755 Eur suma kas mėnesį, sudarė sąlygas, kad atsakovui taikant laikinąsias apsaugos priemones, nepilnamečio vaiko, sutuoktinės teisės būtų užtikrintos. Be to, nurodė, kad byloje ieškovė pateikė įrodymus, leidžiančius pagrįstai manyti, kad atsakovas nėra sąžiningas ir imtųsi veiksmų, siekiant išvengti palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui K. S. priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 13 144,06 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.

5.1. Teismas nurodė, kad reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reiškiamo reikalavimo suma yra 13 144,06 Eur, kuri pripažintina didele, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai, jo pozicija.

5.2. Teismas priėjo prie išvados, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovo K. S. prašymas tenkintas, nutarta panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11991-991/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui K. S..

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Teismas nurodė, kad atsakovas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų, taip pat dalį informacijos apie savo turtinę padėtį. Be to, įvertinęs byloje esančius duomenis bei formuojamą teismų praktiką, teismas padarė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.

6.2. Teismas pažymėjo, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė tokių duomenų nepateikė, savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia deklaratyviais teiginiais apie sutartinių santykių aplinkybes bei atsakovo elgesį sutartinių santykių metu.

6.3. Be to, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, suteikiančių galimybę konstatuoti atsakovo nesąžiningus veiksmus turint tikslą sumažinti savo turimo turto masę ar jo siekį kitaip išvengti arba pasunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11991-991/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11991-991/2019 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia tokiais motyvais:

7.1. Teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino vos prieš mėnesį atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie pasikeitusias aplinkybes, kurios sudarė pagrindą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi neįvertino tam tikras pasikeitusias aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti anksčiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurias turėjo įrodyti atsakovas, tačiau iš naujo, atsižvelgdamas į atsakovo nuomonę dėl laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo, išsprendė ieškovo prašymą, pakeisdamas savo ankstesnę nuomonę dėl šio prašymo pagrįstumo.

7.3. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėjo pagrįsti, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis galėtų įvykdyti palankų ieškovui teismo sprendimą, t. y. atsakovas turėjo įrodyti pasikeitusias aplinkybes, suponuojančias pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

7.4. Atsakovas pats patvirtino 2019 m. spalio 18 d. nutartimi teismo konstatuotas aplinkybes, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotos jo banko sąskaitose esančios lėšos, dėl to atsakovas nebegalėjo šiomis sąskaitomis naudotis, o kito turto atsakovas neturi.

7.5. Teismas nutartyje, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, jokių išvadų apie atsakovo turtinę padėtį bei atsakovo galimybę įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą nedarė, t. y. 2019 m. spalio 18 d. nutartyje teismo padarytos išvados nepaneigiamos.

7.6. Teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, yra neteisinga. Pirma, tarp ginčo šalių sudarytoje sutartyje, atsakovo pageidavimu, buvo įtvirtinta sąlyga, kad atsiskaitymas už jo atliktus statybos darbus bus mokamas į ne į jo, tačiau į atsakovo sutuoktinės V. S. banko sąskaitą, leidžia manyti, kad atsakovas galbūt siekia nuslėpti iš individualios veiklos gaunamas lėšas, galbūt atsakovo gaunamos pajamos nėra įtrauktos į apskaitą. Antra, atsakovas, gavęs ieškovės pretenziją, neteikė visiškai jokių paaiškinimų dėl savo atliktų darbų kokybės – nenurodė, kodėl nesutinka su ieškovo pateiktomis pastabomis, nesiūlė defektų ištaisyti ar kitaip kompensuoti ieškovo nuostolių, ir toks kategoriškas atsakovo atsisakymas bendradarbiauti sukelia įtarimus, kad šis asmuo yra nesąžiningas bei galbūt siekia išvengti savo atsakomybės.

Atsiliepimas

8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos 2019 m. lapkričio 22 d. teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, kaip siekį pakeisti savo turtinę padėtį, todėl jau vien dėl to laikinosios apsaugos priemonės atsakovui turėtų būti panaikintos.

Šalies argumentai

8.2. 2019 m. spalio 18 d. nutartimi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, iš esmės rėmėsi tik ieškovės subjektyviais paaiškinimais. Po to, kai atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir prašyme akcentavo tai, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo galimą nesąžiningumą, ieškovė atsiliepime jokių naujų aplinkybių nenurodė.

8.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tik deklaratyviais teiginiais.

8.4. Atskirajame skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, niekaip nepaneigia reikšmingos teisinės aplinkybės, kad nesant duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą siekiant pakeisti savo turtinę padėtį taip, kad nebūtų galima įvykdyti atsakovui galbūt nepalankaus teismo sprendimo, laikinosios apsaugos priemonės atsakovui neturi būti taikomos.

Šalies argumentai

9. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties ir prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl tokios grėsmės buvimo.

9.2. Byloje nėra jokių duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą kaip siekį pakeisti savo turtinę padėtį.

Šalies argumentai

9.3. Ieškovė nepagrįstai, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekė sukelti atsakovui kuo daugiau nepatogumų, o ne realiai siekti užtikrinti jam galbūt palankaus sprendimo vykdymą. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia atsakovui ir jo šeimos nariams didelių sunkumų, nes atsakovas negali naudotis areštuotose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis.

Atsiliepimas

10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos 2019 m. spalio 18 d. teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Atsakovas nėra teisus, kad pagal aktualią teismų praktiką jo turtinės padėties vertinimas visiškai nebėra reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo; antra, ieškovės byloje pateikti įrodymai pagrindžia tikėtiną atsakovo nesąžiningumą.

10.2. Atskiruoju skundu atsakovas ne tik nepateikė įrodymų, jog jo turtinė padėtis yra gera, tačiau paaiškino, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotos jo banko sąskaitose esančios lėšos, dėl to atsakovas nebegali šiomis sąskaitomis naudotis. Jeigu ieškinio suma atsakovui nebūtų didelė, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų atsakovui tokių didelių sunkumų, apie kuriuos atsakovas užsimena atskirajame skunde.

10.3. Teiginiai, kad atsakovo banko sąskaitų areštas sukelia atsakovo šeimos nariams sunkumų, yra deklaratyvūs, jais manipuliuojama, siekiant sukelti abejonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingumo, išvengiant aplinkybių, leidžiančių realiai įvertinti jo finansinę padėtį bei sąžiningumą, atskleidimo.

10.4. Byloje ieškovė pateikė įrodymus, leidžiančius pagrįstai manyti, kad atsakovas nėra sąžiningas ir galbūt imtųsi veiksmų, siekiant išvengti palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo K. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėtumo

14. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

15. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Ginčo dėl šios sąlygos nėra, todėl dėl aptariamos sąlygos plačiau nepasisakytina.

16. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Taigi egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.

17. CPK 149 straipsnyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Nagrinėdamas tokį prašymą teismas neturi pareigos paneigti nutartyje, kurios pagrindu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, nustatytų aplinkybių, o priimdamas procesinį sprendimą jis yra saistomas tuo metu egzistuojančios faktinės situacijos ir sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimo arba neegzistavimo.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė iš esmės vieninteliu pagrindu, pasitelkęs prezumpciją, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, pagal byloje pateiktus duomenis, šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo suma, t. y. 13 144,06 Eur, turėtų būti vertinama kaip didelė atsakovui, kuris yra fizinis asmuo, tačiau pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017 ir joje nurodyta praktika). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

19. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti suma yra didelė ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.

20. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, ketinimą sumažinti turtą ar pajamų slėpimą. Priešingai, teismas nustatė, kad atsakovas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų, taip pat dalį informacijos apie savo turtinę padėtį. Be to, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei formuojamą teismų praktiką, padarė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Siekdama paneigti šias aplinkybes, būtent ieškovė, o ne atsakovas turėjo pareigą teismui pateikti priešingus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo nesąžiningumą atsakovė grindžia tuo, kad tarp ginčo šalių sudarytoje sutartyje, atsakovo pageidavimu, buvo įtvirtinta sąlyga, kad atsiskaitymas už jo atliktus statybos darbus bus mokamas į ne į jo, tačiau į atsakovo sutuoktinės V. S. banko sąskaitą ir tai, ieškovės nuomone, leidžia manyti, kad atsakovas galbūt siekia nuslėpti iš individualios veiklos gaunamas lėšas, galbūt atsakovo gaunamos pajamos nėra įtraukiamos į apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartys sudaromos laisva sutarties šalių valia, todėl kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti. Šiuo atveju faktas, kad atsiskaitymas už atsakovo atliktus darbus bus mokamas į jo sutuoktinės atsiskaitomąją sąskaitą, nėra nuslėptas, tai yra įtvirtinta sutarties sąlygoje, dėl kurios pačios šalys susitarė, pasirašydamos sutartį. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas, šalių sudarytoje sutartyje nurodant, kad pinigai už atliktus darbus bus pervedami į atsakovo sutuoktinės sąskaitą, elgėsi nesąžiningai, norėdamas nuslėpti gaunamas pajamas.

23. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas, gavęs ieškovės pretenziją, neteikė visiškai jokių paaiškinimų dėl savo atliktų darbų kokybės, nebendradarbiavo ir tai, ieškovės nuomone, sukelia įtarimus, kad šis asmuo yra nesąžiningas bei galbūt siekia išvengti savo atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šie ieškovės argumentai grindžiami deklaratyviais teiginiais apie sutartinių santykių aplinkybes bei atsakovo elgesį sutartinių santykių metu.

24. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties teisėtumo

26. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. teismo nutartimi, kuria jai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą, prašydama skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

27. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi tenkino atsakovo K. S. prašymą ir panaikino skundžiama 2019 m. spalio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei minėtą nutartį apskundus, apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį.

28. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dieną skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones yra panaikintos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovui yra panaikintos pagrįstai, neliko nei teisinio, nei faktinio pagrindo pasisakyti dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi neliko atskirojo skundo dalyko.

29. Nurodytos aplinkybės lemia išvadą, kad skundžiama nutartis jau nebegali būti apeliacijos objektas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina ir apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.

31. Nagrinėjamose byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė