Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „YIT Infra Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 127,92 Eur žalai atlyginti, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,SEB bankas“ su ieškovu sudarė transporto priemonės draudimo sutartį Nr. 851-0514061. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis VOLVO V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas automobilis VOLVO V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. liepos 14 d. nutarime Nr. AV2-1313 dėl administracinio teisės nusižengimo teisenos nutraukimo nurodoma, kad J. N. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, ieškovas nustatė, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudaro 127,92 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo 127,92 Eur draudimo išmoką. Administracinės bylos apie eismo įvykį Nr. 07-17-9449474 medžiaga patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad vairuotoja J. N. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis. Administracinėje byloje apie eismo įvykį fiksuota, jog apgadintas transporto priemonės VOLVO V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės ratas. Ieškovas mokėdamas draudimo išmoką, atsižvelgė, įvertino ir pritaikė keičiamoms padangos nusidėvėjimą (buvo išskaičiuota 23,21 Eur suma už dalių būklės pagerinimą). Ieškovas 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą bendrą draudimo išmoką – 127,92 Eur. Ieškovas nurodo, kad atsakovė atsisakė tenkinti pretenziją, nurodydama, jog gatvės valdymo teisės buvo perduotos uždarajai akcinei bendrovei „Yit Infra Lietuva“. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi su pretenzija į trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Yit Infra Lietuva“, tačiau trečiasis asmuo 2018 m. spalio 4 d. raštu atsisakė patenkinti pretenziją, nes faktiškai gatvės valdymo teisės jai nebuvo perduotos.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ji neginčija fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra ginčo kelio savininkė, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai), savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta. Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 7 d. su uždarąja akcine bendrove „YIT Infra Lietuva“ sudarė sutartį Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2), kurios 1.1 papunktyje nurodyta, jog „vadovaudamiesi šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, Užsakovas paveda, o Rangovas uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus“. Sutartis sudaryta 3 metų laikotarpiui, todėl jos galiojimo pabaiga yra 2020 m. balandžio 7 d. Taigi Sutartimi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti uždarajai akcinei bendrovei „YIT Infra Lietuva“. Sutarties 3.3.6 papunktyje yra nurodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsakovės nuomone, tai reiškia, jog nuo Sutarties pasirašymo dienos (2017 m. balandžio 7 d.) iki jos galiojimo pabaigos (2020 m. balandžio 7 d.) uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ yra gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir / arba netinkamos gatvių ir kiemų būklės. Sutarties 3.3.3 papunktyje įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja savo sąskaita atlyginti visus nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Atsakovė laiko, kad yra netinkama atsakove šioje civilinėje byloje, todėl jai nekyla prievolė asmeniškai atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikęs jokių kitų įrodymų, fotonuotraukų, įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog nebuvo atlikta atestuotų turto vertintojų apžiūra. Ieškovas kaip žalą pagrindžiantį dokumentą į bylą pateikė 2017 m. birželio 14 d. žalos sąmatą Nr. 514061-085. Atkreiptinas dėmesys, kad žalos sąmatos data yra nurodyta 2017 m. birželio 14 d., t. y. mėnuo po įvykio. Ieškovas nepateikė jokios detalios vertinimo ataskaitos, kuria būtų objektyviai įvertinta Automobiliui padaryta žala. Be kita ko, policijos komisariato tarnybiniame pranešime visiškai nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, apie duobės skersmens dydį bei gylį, įvykio konkreti vieta (koordinatės) ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Papildomai atsakovė pažymi, kad vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusią kliūtį bei imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą. Be kita ko, nėra pagrindo ieškovui priteisti 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovė yra viešasis juridinis asmuo.

Uždaroji akcinė bendrovė ,,YIT Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,YIT Infra Lietuva“ buvo reorganizuotas ir nuo 2019 m. sausio 2 d. jos turtą, teises ir pareigas perėmė uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“. Atsiliepime nurodoma, kad 2017 m. balandžio 7 d. atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Lemminkainen Lietuva“ (šiuo metu trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,YIT Lietuva“) sudarė sutartį Nr. A62-19/17(3.10.21-TD2), pagal kurios nuostatas atsakovė pavedė, o uždaroji akcinė bendrovė „Lemminkainen Lietuva“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 str. 3 d. juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama. Trečiasis asmuo pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1554-556/2019, 2019 m. gegužės 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2e-4603-862/2019, Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-82-544/2020 konstatavo, kad trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 str. 1 d. prasme, tokiu būdu, jog trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.

Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovės pateiktais argumentais. Anot ieškovo, siekiant nustatyti nurodyto kelio valdytoją būtina įvertinti ar trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ remiantis 2017 m. balandžio 7 d. sutartimi galėjo savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymui ginčo keliui – Nemenčinės plentui. Vien tik sutarties nuostatos, jog trečiasis asmuo yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (2012 m. gegužės 7 d. papildomas susitarimas), savaime neįrodo, jog trečiasis asmuo yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Teismų praktikoje nurodoma, jog kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti visą sutarties turinį. Sutarties 3.3.1 papunktyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja „darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus Užsakovo raštišką užsakymą (užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui). Iš nurodyto sutarties punkto spręstina, jog trečiasis asmuo gatvės remonto darbus atlieka išskirtinai tik gavęs atsakovės užsakymą ir tik kai kelio defektai kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui turi teisę savarankiškai sutvarkyti kelio defektus. Tokios sutarties nuostatos aiškiai nurodo, jog trečiasis asmuo kelio defektus tvarkydavo ne savo iniciatyva, o tik gavusi atsakovės užsakymą dėl tam tikrų gatvių ar jų dalies tvarkymo darbų. Ieškovo nuomone, toks šalių bendradarbiavimas negali būti vertinamas kaip valdymo teisės perleidimas. Analogiškos nuomonės yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3-K-7-105-687/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019 ir kt.). Ieškovas padarytos žalos dydį šioje byloje įrodinėja prie ieškinio pridėtais įrodymais, tai yra 2017 m. gegužės 13 d. transporto priemonės apžiūros defektų aktu, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato medžiaga ROIK: 07-17-9449474, eismo įvykio schema, remonto darbų sąmata, 2018 m. liepos 5 d. pranešimu apie draudimo išmokos išmokėjimą. Visi pateikti įrodymai pagrindžia, jog nagrinėjamu atveju žala kilo būtent po to, kai J. N. įvažiavo į kelio duobę. Policijos pareigūnai tirdami eismo įvykio aplinkybes, jokių pačios nukentėjusios J. N. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių nenustatė. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) J. N., vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog kelio duobė, dėl kurios buvo apgadinta transporto priemonė, buvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat į bylą nepateikta. Byloje esantys įrodymai patvirtina eismo įvykio faktą. Atsakovės argumentai, kad vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir galbūt galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik atsakovės prielaidomis.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo laikosi savo atsiliepime į ieškinį nurodytos pozicijos. Atsakovė nurodo, kad į Sutarties 3.3.6 papunktyje nurodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Atsakovė pastebi, kad Sutartyje įtvirtinta, kad stebėsena yra vykdoma nuolat. Taigi, Sutarties šalims susitarus ir įtvirtinus, kad stebėsena yra vykdoma nuolat, ir tuo pačiu reikalaujant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaskart pateiktų užsakymą, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ atliktų stebėjimą, niekaip negali būti logiškai paaiškinta. Tokiu atveju, reikalaujant atskiro užsakymo stebėsenai vykdyti nebūtų vykdoma Sutartyje sulygta sąlyga, kad stebėjimas yra vykdomas nuolat. Sutarties 3.3.6 papunktyje yra taipogi aiškiai įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Sutarties 3.3.1 papunktyje yra taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus Užsakovo raštišką užsakymą (užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui). Atsakovės atskiras raštiškas sutikimas ar reikalavimas nėra būtinas, kad trečiasis asmuo atliktų taisymo darbus dėl defektų, kurie kelia grėsmę eismo dalyviams, transporto ir kitų saugumui. Minėtas Sutarties aspektas taip pat yra minimas ir Sutarties 1 priedo 5.1.4 papunktyje. Sutarties 3.3.6 papunktyje yra aiškiai Sutarties šalių sulygta, jog uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Šiuo atveju trečiasis asmuo privalėjo veikti ne tik pagal Užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Nei viena Sutarties nuostata nedraudžia gatves prižiūrinčiai įmonei veikti savo iniciatyva. Sutartis buvo sudaryta 2017 m. balandžio 7 d., t. y. jau po ieškovo minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių paskelbimo. Taigi, šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys niekaip negali būti dėl ir (arba) apie Sutartį, kuri yra reikšminga šios civilinės bylos nagrinėjimo kontekste. Atsakovė pažymi, kad ieškovas nekonkretizuoja tikslios įvykio vietos, todėl negalima sutikti, jog ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, nes nėra aiški konkreti įvykio vieta, konkreti duobė, į kurią neva buvo įvažiuota, duomenis apie įvažiuotą duobę ir dėl to patirtą žalą. Atitinkamai nėra ir automobilio nuotraukų iš karto po eismo įvykio ar duobės. Atsakovė nebuvo informuota apie suplanuotą transporto priemonės apžiūrą, taigi, atsakovės atstovai nedalyvavo pačioje apžiūroje. Policijos komisariato tarnybiniame pranešime visiškai nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, apie įvykio metu buvusias meteorologines sąlygas, apie duobės skersmens dydį bei gylį ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Atitinkamai nesuprantama ir tai, kokiu būdu policijos pranešime buvo padaryta išvada apie automobiliui padarytus sugadinimus, eismo įvykio vietoje šie minimi sugadinimai nebuvo užfiksuoti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija apie įvykį Nr. 10R-33559210-17, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. liepos 14 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-1313 teisenos nutraukimo, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas automobilis VOLVO V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės VOLVO V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės ratas. Automobilis VOLVO V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas ieškovo ERGO Insurance SE KASKO draudimu, ką patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0514061. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 127,92 Eur draudimo išmoką automobilio VOLVO V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimu padarytai žalai atlyginti. Draudimo išmokos sumokėjimą patvirtina pranešimas apie draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o minėto straipsnio 2 dalis numato, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Taigi ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas, perėmė draudėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato žalą padariusio asmens pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, prie kurių priskiriama ir Nemenčinės pl., Vilniaus mieste, dalis, kurioje įvyko minėtas eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose yra savivaldybių funkcija. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktu savivaldybių nuosavybėn perduota miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, tame tarpe ir gatvės bei vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis ir antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), ji atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu, t. y. be kaltės.

Nagrinėjamu atveju žalos priežastimi buvo kelio duobė, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį, be kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas kaip jų savininkas asmuo. Šio prezumpcijos paneigimo įrodinėjimo našta tenka viešajame registre įregistruotam statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkui. Siekiant paneigti valdymo prezumpciją, turi būti įrodyta, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

Atsakovė nurodo, kad kelio, kuriame įvyko ieškinyje nurodyti eismo įvykiai, valdymą 2017 m. balandžio 7 d. su uždarąja akcine bendrove „YIT Infra Lietuva“ sudarytos sutarties Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2) pagrindu ji yra perdavusi rangovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Infra Lietuva“. Minėtos sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, jog vadovaudamiesi šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, Užsakovas paveda, o Rangovas uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sutartis sudaryta 3 metų laikotarpiui, todėl jos galiojimo pabaiga yra 2020 m. balandžio 7 d. Sutarties 3.3.6 papunktyje yra nurodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sudarytų darbų atlikimo sutarčių objekto yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Jeigu įmonė, su kuria sudaryta sutartis, įsipareigoja atlikti gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovės, nurodymus, ir sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos įmonei savarankiškai valdyti, tai tokia sutartis turi būti vertinama kaip techninės priežiūros, o ne valdymo perdavimo sutartis.

Nors minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo tirta kita sutartis, nei atsakovas nurodo šioje civilinėje byloje, tačiau sutarties pobūdžio nustatymo kriterijai, dėl kurių pasisakyta minėtoje nutartyje, yra aktualūs ir šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl valdymo teisės perdavimo.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019, yra išaiškinęs, kad vien tik sutarties nuostatos, jog trečiasis asmuo yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (2012 m. gegužės 7 d. papildomas susitarimas), savaime neįrodo, jog trečiasis asmuo yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Teismų praktikoje nurodoma, jog kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti visą sutarties turinį. Sutarties 3.3.1 papunktyje yra įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus užsakovo raštišką užsakymą. Užsakymas nebūtinas tik taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui. Tokios sutarties nuostatos patvirtina, jog trečiajam asmeniui kelio defektus pavesta tvarkyti ne savo iniciatyva, o tik gavusi atsakovės užsakymą dėl tam tikrų gatvių ar jų dalies tvarkymo darbų. Toks šalių bendradarbiavimas negali būti vertinamas kaip valdymo teisės perleidimas. Analogiškas išaiškinimas pateiktas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3-K-7-105-687/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „YIT Infra Lietuva“ 2017 m. balandžio 7 d. sutartyje Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2) nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos uždarajai akcinei bendrovei „YIT Infra Lietuva“ savarankiškai valdyti, priešingai – minėta sutartimi susitarta tik dėl techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimo, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ nėra (duomenys neskelbtini) valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcijų trūkumų kilusios žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio pagrindu atsako Vilniaus miesto savivaldybė, kaip jos savininkė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato daikto savininko (valdytojo) atleidimo nuo atsakomybės atvejus – tai nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti savininką nuo atsakomybės, buvimą privalo įrodyti savininkas, t. y. atsakovė. Iš tarnybinių pranešimų, eismo įvykių schemų, nukentėjusio asmens paaiškinimo matyti, kad gatvės defektai vairuotojo negalėjo būti pastebėti, nes nebuvo pažymėti kelio ženklais, kelyje esant intensyviam eismui bei leistinam greičiui 80 km/h. Atsakovė neįrodė, jog vairuotojas buvo nepateisinamai neatsargus. Iš eismo įvykių protokolo, nutarimo nutraukti administracinės bylos teiseną matyti, jog vairuotoja eismo įvykio metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo leistinu greičiu, pirma eismo juosta, šalia dešiniojo kelkraščio. Apvažiuoti duobę nebuvo galimybių dėl antroje eismo juostoje važiuojančių automobilių. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kelio duobė turėjo būti pastebėta prieš pakankamą laiko tarpą automobiliui sustabdyti, jam judant leistinu greičiu, ar kad pastebėjus kelio duobę šioje konkrečioje situacijoje butų galimybė apvažiuoti.

Žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp kelio trūkumų ir atsiradusios žalos įrodytas administracinės bylos medžiaga, kurioje yra užfiksuota eismo įvykio priežastis, eismo įvykio metu padaryti transporto priemonės apgadinimai. Žalos dydis įrodytas transporto priemonės techninės apžiūros aktais, ieškovo pranešimu apie nuostolių atlyginimą, žalos sąmata. Iš žalos sumos buvo atimta suma už detalių būklės pagerinimą. Atsakovė nepateikė įrodymų ir argumentų, paneigiančių draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo teisingumą, žalos buvimą ar jos dydį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo minėtas automobilis, buvimą. Nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną liudija, jog vairuotoja kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, kas reiškia, jog eismo įvykių metu automobilio techninė būklė buvo tinkama dalyvauti eisme. Tokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilių apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodyto eismo įvykio pasekmė.

Taigi ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas: atsakovo nuosavybės teisę į kelią, dėl kurio trūkumų kilo žala, žalą, priežastinį ryšį tarp kelio konstrukcijų trūkumų ir atsiradusios žalos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių egzistavimą aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteisiamos žalos dydį. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovės reikalavimas priteisti šešis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas iš dalies; iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia 5 proc., dydžio procesines palūkanas. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešas juridinis asmuo, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

Kadangi ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro tik 15,00 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, o iš dalies patenkintas tik žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti 41,00 EUR žyminio mokesčio, tačiau už ieškinį mokėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p. numatytas trijų procentų nuo ieškinio sumos žyminis mokestis sudaro 28,00 EUR, kuris turi būti priteisiamas iš atsakovės. Iš atsakovės valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, 127,92 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus, devyniasdešimt du euro centus) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 127,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos 2020 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės valstybei 7,16 Eur (septynis eurus, šešiolika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.