Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese

8. Iš nagrinėjamoje byloje esančių apeliantės pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad apeliantė iš esmės nesutinka su antstolės vykdomosios bylose išieškomų sumų dydžiais, argumentuodama, kad antstolės neįvertinusi vykdomųjų dokumentų pagrįstumo ir juose nurodytų sumų aritmetinio teisingumo, išieško per dideles sumas, todėl prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.

9. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis)

11. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).

12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).

13. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

14. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kad apeliacinės instancijos teismui 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir perdavus prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iki pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi nusprendžiant dėl apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2YT-15938-446/2023, netenkino apeliantės skundo dėl antstolė veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-100-883/2024, panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).

16. Taigi, apeliantės atžvilgiu priimta nepalanki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2YT-15938-446/2023, kuria netenkintas apeliantės skundas dėl antstolė veiksmų, nepaisant to, kad minėta nutartis skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusi, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo – buvimo. Vien dėl šios priežasties apeliantės atskirasis skundas negali būti tenkinamas.

17. Nors, kaip minėta, nenustatyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra pakankamas pagrindas atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

18. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui yra išaiškinęs, kad visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į antrosios šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ši grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

19. Nagrinėjamu atveju, apeliantė kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, ir nenurodė tokių faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima antstolės atliekamus vykdymo veiksmus, vykdomosios bylose užvestose apeliantės atžvilgiu, vertinti kaip nesąžiningus. Pažymėtina, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nesudaro pagrindo abejoti antstolio veiksmų sąžiningumu.

20. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022).

22. Apeliantė prašyme taikyti laikinąją apsaugos priemonę tik išreiškė abejonę dėl vykdomųjų dokumentų teisėtumo, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė, kad ji būtų ginčijusi notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu antstolė atlieka vykdomuosius veiksmus. Apeliantė iš esmės nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti apeliantės interesai. Apeliantės argumentai, kuriais iš esmės ji išreiškia savo nesutikimą su antstolės veiksmais, nesudaro pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo.

23. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nenustačius būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, byloje dėl antstolės veiksmų teisėtumo, nebuvo pagrindo taikyti apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 144 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu vykdymo procese, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai ir antstolei E. R..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.