Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-02-07 · Civilinė byla Nr. 2S-100-883/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-07
Bylos Nr.
2S-100-883/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05406-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-100-883/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05406-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos D. M. skundas dėl antstolės E. R. veiksmų, kuriuo prašoma perskaičiuoti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išieškotojo kreditoriaus pateiktų skolų dydžių skaičiavimų teisingumą tiek teisine, tiek aritmetine prasme ir antstolės E. R. neatliktus veiksmus pripažinti neatidžiais, neatsakingais ir aplaidžiais.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad pastarosiomis dienomis išsiaiškino, jog iš jos neteisėtai išieškomos pinigų sumos, t. y. jų dydis, kurio negali būti pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose: (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro D. P. vykdomuosiuose įrašuose dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, vykdomuosiuose įrašuose nurodyti duomenys, išieškotinos pinigų sumos neatitinka Hipotekos registro duomenų, be to, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) notaro D. P. pranešimuose, pateiktuose skolininkams, neteisėtai priskaitytos sumos, kurios pareiškėjai išaiškėjo tik dabar, nes buvo klaidinama: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje 14891,40 Eur bendros sumos įrašyta neteisėtai papildomai dar ir 4964,34 Eur (palūkanų 242,97 Eur ir 4 721,37 Eur netesybų), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje 13021,78 Eur bendros sumos įrašyta neteisėtai papildomai 4297,42 Eur (palūkimų 170,67 Eur ir netesybų 4036,75 Eur), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje 5122,75 Eur įrašyta papildomai 1676,29 Eur suma (palūkanos 67,36 Eur ir netesybų 1608,93 Eur). Pareiškėjos vertinimu, antstolės E. R. veiksmai yra esminiai skolininkės teisių pažeidimai ir privalo būti nedelsiant ištaisyti.

3. Antstolė E. R. 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydama, kad skundas yra susijęs su vykdomojo įrašo išdavimu, o tai yra ne antstolės kompetencija, todėl šis klausimas turėtų būti pateiktas notarui, išdavusiam vykdomą įrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos D. M. skundo dėl antstolės veiksmų.

5. Teismas nustatė, kad antstolės E. R. kontoroje yra vykdomos šios vykdomosios bylos: 1) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradėtos vykdyti pagal (duomenys neskelbtini) notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradėtos vykdyti pagal (duomenys neskelbtini) notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), 3) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradėtos vykdyti pagal (duomenys neskelbtini) notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Vadovaudamasis CPK 586 straipsnio 1 dalimi, CPK 651 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007 pateiktu išaiškinimu, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl galimai netinkamų sumų nurodymo vykdomuosiuose įrašuose nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl sandorių ar jų pagrindu notaro išduotų vykdomųjų įrašų nuginčijimo teismine tvarka, pripažinimo suklastotais ar išduotais nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų, o nenuginčijus sandorių ar jų pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų teisėtumo, antstolės veiksmai, vykdant priverstinį išieškojimą pagal nurodytus vykdomuosius įrašus, yra teisėti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) D. M. prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1 Teismas, nagrinėdamas bylas ypatingąja teisena, turi būtu aktyvus, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų bylos aplinkybių, nagrinėdamas bylą buvo pasyvus.

8.2 Antstolis, esant įtarimui, kad kai kurios sumos yra neaiškios ar gali pažeisti proceso šalies teises finansine prasme, turi pareigą būti aktyvus ir imtis jam suteiktų priemonių išsiaiškinti ar gauti patikslinimus. Teismas nesprendė, ar antstolis neviršijo jam suteiktų įgaliojimų išieškant tam tikras sumas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. R. skolininkų D. M. ir E. M. atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašė įpareigoti antstolę perskaičiuoti išieškomas sumas teigdama, kad tik šiuo metu jai paaiškėjo, jog pinigų sumos išieškomos neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė. Pareiškėja su teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių.

12. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami CPK normų bei Antstolių įstatymo. Remdamasis šiais įstatymais antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinius veiksmus (procesinę veiklą) vykdymo procese kontroliuoja teismas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teismas, kuriam įstatymu pavesta antstolio procesinės veiklos kontrolė, užtikrina teisingumo vykdymo įgyvendinimą vykdymo procese. Antstolio veiksmų teisėtumo kontrolė atliekama išimtinai CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Teismo atliekama antstolio procesinių veiksmų kontrolė yra ir viena pagrindinių teisėto priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonių. Skirtingai nei privatiniuose teisiniuose santykiuose, kuriuose teisinio santykio dalyviai įprastai nėra kontroliuojami įgyvendindami savo subjektines teises ir pareigas, vykdymo procese antstolio atliekami veiksmai yra teismo kontroliuojami, siekiant užtikrinti šio proceso teisėtumą, operatyvumą, ekonomiškumą. CPK nustatytas antstolio procesinių veiksmų kontrolės modelis, yra retrospektyvaus, o ne perspektyvaus pobūdžio. Tai reiškia, kad teismo atliekama antstolio procesinių veiksmų kontrolė atliekama tik kilus ginčui, kai vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio veiksmais, kreipiasi į teismą.

13. Šioje byloje antstolės veiksmus vykdymo procese neteisėtais laiko skolininkė. Civilinio proceso įstatymas apibrėžia skolininko teises (CPK 643 straipsnis). Skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą; gauti pažymas apie vykdymo eigą; apskųsti antstolio veiksmus; reikšti prašymus, nušalinimus ir panašiai. Taigi viena iš skolininko teisių, įtvirtintų įstatyme (CPK 643 straipsnio 1 dalies 3 punkte), yra apskųsti antstolio veiksmus.

14. Pareiškėja D. M. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, iš kurio turinio galima spręsti, jog vykdymo procese pareiškėjai kilo abejonių, kad iš jos išieškomos sumos paskaičiuotos neteisingai, o antstolė kreditoriaus pateiktuose vykdomuosiuose įrašuose nurodytų sumų neperskaičiavo.

15. Antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka taikoma antstolio veiksmams, sukeliantiems teisines pasekmes. Todėl, pagal CPK 510 straipsnį, gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes. Be to, taikant CPK 510 straipsnį, svarbu nustatyti konkretų ginčo dalyką. Pareiškėja teigdama, kad iš jos nepagrįstai išieškomos sumos, nenurodė, kokiu konkrečiu patvarkymu, kokia konkreti suma, jos manymu, buvo išieškota nepagrįstai, nenurodo, kokius konkrečius veiksmus ir kada antstolė turėjo atlikti, tačiau neatliko.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK XXXI skyriaus normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.

17. Pagal formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Toks reikalavimas reiškia, kad teismas skundą dėl antstolio veiksmų padavusiam asmeniui turi užtikrinti, kad jo prašymas bus išspręstas išsiaiškinus visas bylos aplinkybes ir bus tinkamai apsaugotos jo teisės. Esminis bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Teismas, priėmęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, turi patikslinti pareiškėjo pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kurios turi įtakos skundžiamų antstolio procesinių veiksmų teisėtumui ir, prireikus, pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundą bei suformuluoti reikalavimą, atitinkantį CPK 513 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina taip pat, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

18. Kaip jau minėta, pareiškėja nurodo, kad išieškojimo eigoje jai paaiškėjo, jog antstolės atlikti procesiniai veiksmai, vykdant šešias bylas, kuriose pareiškėja yra skolininkė, neatitinka įstatymų reglamentuojamų antstolio procesinių vykdymo veiksmų, tačiau pareiškėja nenurodo, kokių teisinių padarinių ji reikalauja, t. y. kokius konkrečius antstolės priimtus patvarkymus ar kitus procesinius dokumentus ji prašo panaikinti.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skundo dėl antstolio veiksmų pagrindas nėra aiškus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir nurodyti pareiškėjai pašalinti skundo trūkumus – aiškiai suformuluoti skundo pagrindą. Pažymėtina, kad skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas turi teisę skirti žodinį procesą ir, teismo posėdyje užduodamas klausimus dalyvaujantiems asmenims, patikslinti reikalavimus bei išsiaiškinti faktines aplinkybes.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti procesinių dokumentų reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas dėl trūkumų šalinimo, nes iš skundo turinio negalima nustatyti, kokie antstolės procesiniai veiksmai skundžiami. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose vyraujantį viešąjį interesą, nors pareiškėja nėra atleidžiama nuo pareigos įrodinėti, teismas gali būti iniciatyvus, taigi, gali išsireikalauti papildomus duomenis, jeigu tokių reikia.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, o taip pat atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų perduotinas nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė