Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-137-651/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: 1A-137-651/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40712-2019-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Aurelija Sadauskaitė, Kristina Kakurinė
Kaltinamasis: A. P.
Advokatai: Piotras Orlovas, Petras Orlovas

Kategorijos

1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-651/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40712-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; (S) 2.4.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorui M. S.,išteisintojo A. P. gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 19.58 val., (duomenys neskelbtini), S. M. sodybos kieme, vairuodamas savo įmonei priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. V., taip sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. kovo 15 d. išteisinimąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, juo A. P. pripažinti kaltu ir nubausti pagal BK 281¹ str. 1 d. dviejų šimtų (200) MGL, t. y. 10 000 Eur, dydžio bauda; vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti A. P. sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę 198 MGL, t. y. 9 900 Eur, dydžio baudą; vadovaujantis BK 72 str., konfiskuoti A. P. priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę; vadovaujantis BK 68 str., skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones ketverius metus, vykdymo pradžią skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2019 m. spalio 8 d.; taikytas laikinąsias apsaugos priemones – visišką nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti, kol bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o konfiskavus – panaikinti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad S. M. pateikė teismui sąskaitą faktūrą, įrodančią, kad A. B. nuomojosi iš jo sodybą, tačiau ši sąskaita faktūra yra niekinė ir galėjo būti pasirašyta bet kada, todėl ji suklastota. Sutartis nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu, todėl jos teisėtumas nebuvo tikrintas. Be to, ji nepatvirtina, jog automobilio nevairavo A. P..

2.2. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad A. P. automobilio rakteliai buvo rasti būtent pas jį, prieš pasodinant jį į tarnybinį automobilį ir jį apieškojus. Šis faktas patvirtina, jog A. P. automobilį vairavo neblaivus. Jis policijos pareigūnams paaiškinti, iš kur gavo raktelius, negalėjo. Liudytojas A. B. patvirtino, kad jo draugas T. M. perstūmė A. P. automobilį, tačiau nei kaip jis jį vairavo, nei kam atidavė automobilio raktelius, nematė. Kitą dieną, kai A. pas jį atvyko aiškintis, T. pasakė, kad jokio jo automobilio nesudaužė, sakė, jog tik atsirėmė jo automobiliu į kitą automobilį. T. pasakė, kad kai jis varė P. automobilį nuo S. sodybos, truputį atsirėmė į šalia stovėjusį BMW markės automobilį. Tačiau apie tai niekam nieko nesakė, nes apžiūrėjęs automobilius jokių rimtesnių sugadinimų nepamatė, buvo tik nedidelis įbrėžimas – kaip su nagu įbrėžta.

2.3. Pirmosios instancijos teismas vertino tik tiesioginių įrodymų nebuvimą, o netiesioginių įrodymų tinkamai nevertino. Asmens kaltė gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Asmens tiesioginis sulaikymas vairuojant automobilį neblaiviam nėra vienintelis galimas įrodymas tokio pobūdžio bylose. Asmens kaltė gali ir turi būti įrodinėjama visais kitais byloje surinktais ir teisme patikrintais duomenimis, jų nuoseklia ir logine seka bei visuma. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, pažeisdamas šią nuostatą, suteikė prioritetą vienai įrodymų rūšiai – duomenims, kurie iš dalies ar visiškai patvirtino išteisintojo A. P. parodymus, jog jis nevairavo savo automobilio įvykio metu. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi remiantis tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

2.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi paties A. P. parodymais. A. P. visą laiką neigė vairavęs automobilį neblaivus, tačiau keitė parodymus dėl faktinių aplinkybių, t. y. iš pradžių nurodė, jog vairavo dukra. Teisme jau nurodė, kad grįžęs su G. rado automobilį kitoje vietoje, jis stovėjo kitaip nei kiti automobiliai, tačiau nesijaudino, nes dėl automobilio perstatymo jam skambino M.. Ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių nenurodė. Raktelius išvažiuodamas paliko pas M. ant stalo, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad raktelius pasiėmė su savimi. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė, jog iškart išėjęs iš areštinės vyko pas Milerį aiškintis aplinkybių, kad buvo pas B., ten buvo ir M., kuris prisipažino vairavęs jo mašiną. Susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, suderinus kitų asmenų, duodančių parodymus jo naudai, parodymus, juos priderinus prie kitų surinktų duomenų, atitinkamai esmingai pakito ir jo parodymai. A. P. įvykių versija, pateikta po jo paleidimo iš sulaikymo vietos ir pirmosios apklausos metu, buvo dirbtinai sukurta ir priderinta prie surinktų duomenų, taip pat dirbtinai sukuriant ir kitus duomenis (liudytojų T. M., A. B., S. M. parodymai).

2.5. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų D. V. ir E. G. parodymais, nors juos patvirtino policijos pareigūnai ir kiti byloje esantys duomenys. Teisiamojo posėdžio metu D. V. nurodė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodymus surašė savo ranka. Kas vairavo, iš tiek toli nematė. Jie tik matė, kad įpuolė. Mašina važiavo atbuline eiga, sustojo, vairuotojas išlipo ir ėjo link jų, kas vairavo, nematė. Teisiamojo posėdžio metu D. V. nurodė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Niekas neprašė keisti parodymų. Žalą atlygino draudimas. P. nieko nesiūlė. Dabar nelabai atsimena, ką yra parašęs. Parodymai nesiskiria, gal truputį. Jie matė, kaip vairuotojas išlipo, matė pro langą, kad jis ėjo link jų. Tikriausiai, tas pats atėjo. Jie pamatė iš vidaus. E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo itin detalūs, jis nurodė detales, kurių nenurodė D. V., o tyrimą atlikę pareigūnai žinoti negalėjo, t. y. nurodė, kad, atsitrenkęs į V. automobilį, tas asmuo staiga pavažiavo atgal ir į priekį, jis buvo tiek girtas, kad nesugebėjo užrakinti savo automobilio, jog atstumas iki įvykio buvo 30–50 m, kaltininkas sakė, kad jam nieko nepadarys, nes „aukštai sėdi“, ir kt. Jo apklausą atliko trys skirtingi pareigūnai, pagrindo abejoti jų kompetencija ar subjektiškumu nėra. Šiuo parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Jis nurodė, kad parodymus D. V. pakeitė, nes gavo 800 Eur iš automobilio savininko. Šių argumentų oficialiai nepripažino. Nors abu liudytojai tiesiogiai ir nematė A. P. vairuojant, tačiau jie patvirtino matę asmenį, kuris vairavo, įpuolė į kitą automobilį, išlipo iš savo automobilio ir ėjo link jų, ginčijosi, konfliktavo, pasišalino iš įvykio vietos, todėl jie iškvietė policiją. Jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Tokių duomenų visiškai pakanka konstatuoti, kad būtent A. P. vairavo savo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.

2.6. Nors iš S. M., A. B. ir T. M. parodymų turinio matyti, kad jie visi analogiškai ar bent panašiai nurodo įvykio aplinkybes, paneigiančias A. P. kaltę vairavus automobilį, t. y. teigė, kad išvykus A. P. jo automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė T. M., tačiau jų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims ir yra akivaizdžiai melagingi. Remiantis Šilalės m. prieigose esančių filmavimo kamerų vaizdo įrašais nustatyta, kad A. P. buvo išvykęs ir grįžo apie 18.08 val., tačiau įvykio laikas yra apie 19.58 val. Tuo metu A. P. jau buvo grįžęs pas S. M., o A. B. ir T. M. buvo seniai išvykę, todėl dalyvauti eismo įvykyje 19.58 val. negalėjo. Pirminiame įtarime dėl techninės klaidos buvo neteisingai nurodytas įvykio laikas – 17.58 val., todėl liudytojų nurodytos aplinkybės buvo derintos prie šio laiko. Apie T. M. dalyvavimą nurodė A. B. tik 2019 m. lapkričio 4 d. apklausos metu. T. M. apklaustas 2019 m. lapkričio 5 d. Žinoti, kokius parodymus duos gerokai po įvykio atsiradę liudytojai, nebuvo galimybės, kreiptis į teismą dėl šių asmenų pokalbių pasiklausymo iki jų apklausų nebuvo jokio pagrindo. Tačiau buvo galimybė gauti šių asmenų telefoninių skambučių išklotines su celėmis (nustatyta buvimo vieta), kurių duomenys patvirtina, kad T. M. nebendravo nė su vienu iš išvardytų asmenų ir nebuvo įvykio vietoje.

Atsiliepimas

3. Išteisintojo A. P. atstovas advokatas Piotras Orlovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime nurodyta, kad baudžiamojoje byloje turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, nesant tiesioginių įrodymų ir kaltinimą palaikančiam prokurorui siekiant suformuoti baudžiamąją bylą išimtinai surinktus įrodymus vertinant šališkai, negali būti pagrindas konstatuoti, jog asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Prokuroras, teikdamas apeliacinį skundą, į jį perkėlė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančius liudytojų parodymus, pateikė tik trumpus komentarus, daugiausia paryškindamas tam tikrus sakinius, juos galimai siekdamas išimti iš konteksto, pateikė savo nuomonę, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo teismo posėdžio metu kaip liudytojų apklaustų asmenų (16 liudytojų) teiktus parodymus, taip pat juos lygino su ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais. Pagrindo netikėti duotais parodymais ar juos interpretuoti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo nustatyta, jog A. P. nebuvo sulaikytas policijos pareigūnų vairuojant transporto priemonę. Nė vienas asmuo nematė, kad būtent A. P. vairavo transporto priemonę. Vairavimo faktas nebuvo įrodytas kitais įrodymais. A. P. parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, t. y. A. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai kartojo, kad transporto priemonės nevairavo. A. P. paaiškino, kad elgėsi atsakingai. Suprasdamas, jog nori vartoti alkoholį ir taip paminėti savo gimtadienį, susisiekė su savo darbuotoju, kuris ir atliko vairuotojo funkcijas, t. y. vežė A. P. ten, kur jis pageidavo. Turint vairuotoją A. P. nebuvo jokio tikslo pačiam sėsti už vairo ir bandyti perstatyti automobilį. A. P. parodymus patvirtino daug asmenų, t. y. 7 kaip liudytojai apklausti asmenys: S. M., V. G., V. J., T. J., G. B., A. B., T. M.. Aplinkybę, kad dar prieš atvykstant policijos pareigūnams A. P. nurodė, jog jo automobilį galėjo vairuoti jo dukra, patvirtino ir D. V. (2019 m. lapkričio 28 d. liudytojo D. V. papildomos apklausos protokolas). Galiausiai, net pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu ne kartą pažymėjo, kad nematė asmens, kuris vairavo transporto priemonę „Audi A8“. Tuo tarpu kaltinimą palaikantis prokuroras A. P. kaltę išimtinai siekė pagrįsti policijos pareigūnų teiktais parodymais, nepaisant fakto, kad policijos pareigūnai įvykio fakto nematė, į įvykio vietą atvyko praėjus ne mažiau kaip 10 minučių nuo iškvietimo gavimo momento.

3.2. Prokuroro teiginiai apie neva suklastotą sąskaitą faktūrą turėtų būti atmesti. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų prokuroro motyvą apie tariamą dokumentų klastojimą. Prokuroro keliama prielaida, kad sąskaita faktūra galėjo būti pasirašyta bet kada, tik dar kartą patvirtina, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų pripažinti A. P. kaltu. S. M. pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 21 d. su A. B. sudarytą nuomos sutartį. Sutarta nuomos kaina – 100 Eur. Aplinkybę, kad ši sutartis nėra fiktyvi, patvirtina ir tai, kad 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. 2019 m. rugsėjo 21 d. sudarytos nuomos sutarties pasibaigimo metu, S. M. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. SM 20191122-1 A. B. ir tą pačią dieną buvo išrašytas kasos pajamų orderis, serija KPO, Nr. 20191122-1, kuris patvirtina, kad išrašyta sąskaita faktūra buvo apmokėta ir tinkama. Pastebėtina ir tai, jog 2019 m. rugsėjo 21 d. sudaryta nuomos sutartis ir nuomos sutartyje įtvirtintas konkretus laikotarpis yra logiškai paaiškinami. A. B. suvokdamas, kad jo gimtadienis (lapkričio 24 d.) yra darbo dieną, nutarė šventę paminėti anksčiau, todėl ir buvo užsakyta pirtis 2019 m. lapkričio 22 d. (sekmadienio) vakarui. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad prokuroro teiginiai apie tariamai fiktyvią sutartį ir sąskaitą yra visiškai nepagrįsti.

3.3. Prokuroras tvirtina, kad vien ta aplinkybė, jog automobilio rakteliai buvo rasti pas A. P., turi būti traktuojama kaip netiesioginis įrodymas, patvirtinantis išteisintojo kaltę. Su tokiu motyvu sutikti negalima. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko per 10–15 min. nuo gauto pranešimo. Tai yra ganėtinai ilgas laiko tarpas, per kurį vyko nuolatinis liudytojų ir išteisinto asmens judėjimas. A. P. nuosekliai kartoja, kad, grįžęs iš (duomenys neskelbtini)miesto ir vėliau pastebėjęs mirksint automobilio šviesas, išeidamas iš S. M. namo, automobilio raktelius pasiėmė nuo stalo. Aplinkybes dėl raktelių A. P. aiškino ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, vien A. P. siekis išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių įsijungė jo automobilio signalizacija (šviesos), negali būti laikomas tinkamu pagrindu konstatuoti vairavus transporto priemonę.

3.4. Prokuroras A. P. tariamą kaltę siekia pagrįsti netiesioginiais įrodymais. Prokuroras iš esmės pripažįsta, jog šioje byloje nebuvo nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris patvirtintų, kad A. P. vairavo transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu dėjo maksimalias pastangas atskleisti bylos aplinkybes, buvo apklausta daug liudytojų, ištirta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tačiau kaip liudytojai apklausti asmenys nenurodė, jog matė, kaip A. P. vairavo ir išlipo iš automobilio. Be to, prokuroras, grįsdamas kaltinimą netiesioginiais įrodymais, visiškai nepasisako dėl įvykio aplinkybių, t. y. kad 2019 m. rugsėjo 21 d. sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ vyko vestuvės, įvykio metu tiek išteisintasis, tiek nukentėjusysis, tiek ir dalis liudytojų buvo neblaivūs, todėl policijos pareigūnai apskritai iš neblaivių asmenų negalėjo imti paaiškinimų. Vėliau, tikslinant liudytojų parodymus, jau būdami blaivūs liudytojai paaiškino, jog nematė, kad būtent A. P. būdamas neblaivus vairavo automobilį. Nors kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kaltinimas gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau būtina paminėti ir tai, kad netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Tuo tarpu apeliaciniame skunde tvirtinama, kad netiesioginiai įrodymai, kurie yra aiškinami itin šališkai ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagal apeliacinio skundo motyvus, turėtų būti laikomi prioritetiniais. Nepaisant šių aplinkybių, būtina pastebėti tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, todėl prokuroro motyvas, jog netinkamai buvo atliktas įrodymų vertinimas, vien dėl tos aplinkybės, kad prokuroro ir teismo pozicija nesutapo, negali būti laikomas tinkamu pagrindu panaikinti nuosprendį.

3.5. Atsiliepime nurodyta, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog A. P. nebuvo nuoseklus, duodamas parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis teisme tik patikslino. Tai negali būti laikoma jo tariamos kaltės įrodymu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausą organizuoja pareigūnas, todėl jis galėjo užduoti detalesnius klausimus, kurie buvo iškelti teismo posėdžio metu. Be to, kaip anksčiau nurodyta, jo parodymus patvirtina liudytojai ir kita bylos medžiaga. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad A. P. pozicija pasikeitė jo gynėjui susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. A. P. pirmą kartą buvo apklaustas 2019 m. rugsėjo 22 d., tuo metu įtariamąjį gynė advokatas P. R.. Advokatas Piotras Orlovas ir įtariamasis A. P. susitarimą dėl gynybos sudarė 2019 m. spalio 11 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. spalio 11 d. buvo atliekami ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai ir su jais nei įtariamasis, nei jo gynėjas nebuvo susipažinę. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir prokuroro teiginys, kad A. P. ir jo gynėjas su atliktų apklausų protokolais susipažino tik 2020 m. kovo 9 d. Taigi, jei susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo tik paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, tai tokiu atveju prokuroro motyvas, jog A. P. savo teikiamus parodymus keitė jo gynėjui susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, turėtų būti laikomas visiškai nepagrįstu ir atmestinu.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokuroras M. S. nurodė, kad jo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu motyvai yra nurodyti apeliaciniame skunde, todėl pakartotinai jų nenurodo. Papildomai pažymėjo, kad, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklausus liudytoją G. A., buvo akivaizdu, kad jis galbūt paveiktas pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tačiau, prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi G. A. telefonu su tyrėja kalbėjosi ne vieną kartą ir davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu duoti šio liudytojo parodymai yra ir nenuoseklūs, ir prieštaringi, ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojo G. A. parodymai iš esmės prieštarauja E. G. ir D. V. parodymams, kad jie visą laiką buvo kartu, viską matė, tiesiogiai kontaktavo su A. P., nors šias aplinkybes G. A. neigia. Akivaizdu, kad jis vengia liudyti apie tikrąsias įvykio aplinkybes, kurias matė ir kurias nurodė tyrėjai telefonu. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai be pagrindo rėmėsi išteisintojo A. P. ir jo naudai melagingus parodymus davusių asmenų parodymais, nenurodė, kodėl atmetė liudytojo D. V. parodymus, E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, policijos pareigūnų parodymus, kitus rašytinius įrodymus ir jais nesirėmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi byloje surinkti duomenys turi būti vertinami tiek atskirai, tiek kaip visuma, taip pat juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, nė vienai įrodymų grupei nesuteikiant pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus ir taip nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę. Prašė tenkinti jo apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

5. Teismo posėdžio metu išteisintojo A. P. gynėjas advokatas Piotras Orlovas nurodė palaikantis savo atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą. Gynėjas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir patikrinus parodymus vietoje nebuvo gauta jokių naujų reikšmingų bylai duomenų, t. y. įvykio vietoje apklausti D. V. ir E. G. tik paaiškino situaciją, kurią jie matė, tačiau parodymų patikrinimas vietoje jokiu būdu nepatvirtino prokuroro teiginio, kad automobilį vairavo A. P.. Gynėjo nuomone, gauti atlikto eksperimento duomenys turi būti vertinami kritiškai, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad eksperimentas buvo atliekamas šviesiu paros metu, nors įvykio, kuris buvo vienu mėnesiu vėliau, metu negalėjo būti taip šviesu. Gynėjas taip pat kritikavo sprendimą parinkti šviesios spalvos automobilius, kadangi abu įvykyje dalyvavę automobiliai buvo juodos spalvos. Kaip pagrindą kritiškai vertinti eksperimento gautus duomenis advokatas P. Orlovas nurodė ir tai, kad įvykio metu automobilius ir sodybą skyrė 7 eglės, kurių eksperimento atlikimo metu jau nebebuvo – jos buvo pašalintos. Pažymėjo ir tai, kad įvykio metu sodyboje vyko šventė, todėl jos dalyvių dėmesys nebuvo toks atidus, kaip atliekant eksperimentą. Gynėjo teigimu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atlikus papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme surinkti duomenys nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į netiesioginių įrodymų gausą ir jų reikšmę, taip pat netinkamai pritaikė in dubio pro reo principą – taisyklę, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remdamasis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nusprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio. Ši išvada bus grindžiama toliau nurodytais argumentais.

8. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

9. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

11. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonių, aiškinamų kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų.

12. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, BPK 305 straipsnio nuostatų pažeidimo yra nepagrįsta – prieštarauja bylos medžiagai bei teismo nuosprendžio turiniui. Vien tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo prokuroras, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir in dubio pro reo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-628/2021).

14. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus (kaltinamojo A. P., liudytojų T. J., V. J., T. S., G. L., V. G., S. M., A. K., D. V., E. G., G. B., A. B., L. G., A. A., M. B., T. M. parodymus, kitus rašytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad šioje byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti kaltinamojo A. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

15. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroru, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, kaip nagrinėjamos bylos atveju, iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019). Tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esančių netiesioginių įrodymų nepakanka kaltinamąjį A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

16. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Transporto priemonės vairavimo sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 1 dalies 82 punkte, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį byloje Nr. 2AT-30-699/2017, automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai automobilis važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. P. nuosekliai teigė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 19 val. 58 min., automobilio nevairavo. Apklausiamas kaip įtariamasis 2020 m. vasario 24 d. patvirtino parodymus, duotus 2019 m. rugsėjo 22 d. (t. 2, b. l. 17–19, 46–47), ir nurodė, kad tą dieną atvyko pas S. M. į svečius ir su juo gėrė, po to išsikvietė savo įmonės darbuotoją V. G. ir paprašė, kad nuvežtų jį į parduotuvę. Jį visur vežiojo V. G.. Tai V. G. patvirtino tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Vakare būdamas pas S. M., išgirdo savo automobilio signalizaciją ir išėjo į lauką, tačiau automobilio nevairavo. Teisiamojo posėdžio metu nurodė tą patį. Taip pat nurodė, kad, kai buvo išvažiavęs, S. M. paskambino ir pasakė, kad reikia patraukti jo mašiną, o A. P. pasakė, kad yra rakteliai ir gali patraukti. Grįžęs apie 20 val. pas S. M. matė, jog vietoj jo automobilio buvo pastatytas S. M. automobilis. Tai, kad A. P. nevairavo automobilio, o jį vairavo T. M., nurodė pats T. M., S. M., A. B.. Liudytojai D. V. ir E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose nurodė, kad A. P. neigė vairavęs automobilį. Taip pat jie nurodė nematę A. P. už automobilio vairo.

Žemesnės instancijos teismas

18. S. M. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kai A. P. išvažiavo kartu su V. G. nusipirkti alkoholinių gėrimų, atvažiavo A. B. su nepažįstamu vyru (tai buvo T. M.), nes norėjo susitarti dėl jo sodybos nuomos. Teisiamojo posėdžio metu pateikė sutartį dėl šios sodybos nuomos. S. M. nurodė, kad tuo metu reikėjo paimti indus iš namo ir juos nuvežti į jo sodybą, tačiau trukdė A. P. automobilis. Jis paskambino A. P. klausdamas, kada grįš, nes nori patraukti jo automobilį. A. P. pasakė, kad raktelius yra palikęs ant stalo. S. M. padavė raktelius kartu su A. B. atvykusiam asmeniui (T. M.), kad pavarytų automobilį. T. M. pavarė automobilį, tuo metu A. P. nebuvo.

19. A. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atvažiavo pas S. M. į sodybą su T. M., nes norėjo išsinuomoti pirtį. S. M. buvo išgėręs ir paprašė pavaryti automobilius. Jis pavarė S. M. automobilį, o T. M. – A. P.. S. M. padavė T. M. A. P. automobilio raktelius. Kitą dieną atvažiavęs A. P. pradėjo reikšti jam pretenzijas dėl automobilio sudaužymo. Tada T. M. pasakė, kad nesudaužė automobilio, tik atsirėmė A. P. automobiliu į kitą automobilį.

20. T. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., antroje dienos pusėje, tikslesnio laiko nežino, su pažįstamu A. nuvažiavo pas kažkokį jo pažįstamą, kad A. galėtų užsakyti pirtį. Nuvažiavus tas nepažįstamas vyras, kaip suprato, tai buvo namo šeimininkas, jo paprašė, kad pavarytų prie namo stovintį „Audi“ markės automobilį, ir padavė raktelius. Tas vyriškis sakė, kad negali per tą automobilį privaryti savo automobilio, kad galėtų susikrauti kažkokius indus. Paėmęs iš to vyriškio automobilio raktelius išėjo į lauką ir, sėdęs už automobilio „Audi“ (tikslesnio modelio pasakyti negali, bet galbūt „Audi A8“) vairo, juo pavažiavo apie 20–30 metrų atbuline eiga. Tuo automobiliu važiavo iki tol, kol bakstelėjo į kitą automobilį. Pajutęs, kad bakstelėjo į kitą automobilį, iš karto išlipo iš „Audi“ markės automobilio ir priėjo pažiūrėti, į ką atsirėmė. Tada pamatė, kad atsirėmė į BMW markės tamsios spalvos automobilį. Buvo visiškai blaivus, nes alkoholinių gėrimų nevartoja. Grįžęs į namą, nei A., nei tam namo savininkui apie įvykį nieko nesakė. Kitą dieną pas A. atvažiavo su taksi nepažįstamas vyras, jis užsipuolė. Pradėjo A. klausti, kas važiavo su jo mašina ir bėdų jam pridarė. Tada A. pasakė, kad nieko nežino. Tai išgirdęs jis pasakė, kad jis vairavo jo automobilį, nes suprato, kad tai buvo to „Audi“ markės automobilio savininkas. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat nurodė, kad buvo namuose palikęs telefoną. Buvo pas A. B. ir važiavo pirkti automobilio.

21. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, jog tiek kaltinamojo, tiek liudytojų S. M., A. B. ir T. M. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi S. M. į bylą pateikta sąskaita faktūra, neva patvirtinanti, kad A. B. nuomojosi iš jo sodybą, yra niekinė ir galėjo būti pasirašyta bet kada, todėl ji suklastota, o byloje pateikti kiti įrodymai laikytini pakankamais paneigti liudytojų A. B. ir T. M. šioje byloje pateiktą įvykio eigos versiją. Prokuroras taip pat akcentuoja, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltinamojo parodymai yra ne tik nenuoseklūs, tačiau net ir prieštaringi.

22. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors prokuroras teigia, jog S. M. pateikta teismui sąskaita faktūra, patvirtinanti, kad A. B. nuomojosi iš jo sodybą, laikytina suklastota, kadangi ji galėjo būti pasirašyta bet kuriuo momentu, tačiau šio teiginio nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. M. pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 21 d. su A. B. sudarytą nuomos sutartį, iš sutarties turinio matyti, kad sutarta nuomos kaina – 100 Eur; nuomos laikas – nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 17 val. iki 2019 m. lapkričio 22 d. 24.00 val. Taip pat pateikta 2019 m. lapkričio 22 d. sąskaita faktūra, išrašyta A. B. už suteiktas pirties ir dušo nuomos paslaugas. Pateiktas ir 2019 m. lapkričio 22 d. kasos pajamų orderis, kurio suma 100 Eur. Taigi 2019 m. lapkričio 22 d. sąskaita faktūra yra apmokėta. Kaip nurodo išteisintojo gynėjas, 2019 m. rugsėjo 21 d. sudarytoje nuomos sutartyje įtvirtintas konkretus laikotarpis yra logiškai paaiškinamas – A. B. suvokdamas, kad jo gimtadienis (lapkričio 24 d.) yra darbo dieną, nutarė šventę paminėti anksčiau. Kolegijos vertinimu, pateikti į bylą įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti pateiktų dokumentų autentiškumu, todėl prokuroro versija apie 2019 m. lapkričio 22 d. sąskaitos faktūros suklastojimą atmestina kaip neįrodyta ir nepagrįsta.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, į bylą prokuroro pateiktos telefoninių skambučių išklotinių celės nelaikytinos pakankamomis išvadai, kad liudytojai A. B. ir T. M. susitarė duoti parodymus, neatitinkančius tikrovės, tačiau naudingus kaltinamajam. Nors prokuroras, detaliai išanalizavęs telefonų, priklausančių minėtiems liudytojams, skambučių išklotinių celes, teigia, jog T. M. ir A. B. įvykio dieną susitikę nebuvo, kadangi T. B. įvykio dieną 16.02 val. buvo Š. m., o 16.32 val. – jau T. rajone, o T. M. buvo savo namuose Z. rajone, ir aktyvus jų tarpusavio bendravimas (data, kiekis ir laikas) leidžia pagrįstai manyti, kad tarpusavyje buvo derinamos parodymų detalės, tačiau kolegija pažymi, kad užfiksuota minėtiems asmenims priklausančių telefonų buvimo vieta negali būti sutapatinama ir su šių asmenų buvimo vieta – šioje byloje nebuvo tirta ir įrodinėta, kas konkrečiu momentu naudojosi T. M. ir A. B. priklausančiais telefonais, taip pat nėra duomenų, jog minėti asmenys nedisponuoja kitais telefonais ir pan. Todėl išsamesnis prokuroro skunde vardijamų duomenų, susijusių su liudytojams T. M. ir A. B. priklausančių telefonų skambučių išklotinėmis, analizavimas laikytinas netikslingu.

24. Didelis dėmesys prokuroro apeliaciniame skunde teikiamas ir kaltinamojo A. P. parodymų analizei. Prokuroras nurodo, kad faktas, jog A. P. automobilio rakteliai buvo rasti būtent pas jį, prieš pasodinant jį į tarnybinį automobilį ir jį apieškojus, laikytinas pakankamu išvadai, kad A. P. automobilį vairavo neblaivus. Taip pat akcentuoja, jog ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis keitė įvykio versijas – iš pradžių teigė, jog automobilį vairavo jo dukra, vėliau jau nurodė, kad grįžęs su G. rado automobilį kitoje vietoje, jis stovėjo kitaip nei kiti automobiliai, tačiau nesijaudino, nes jam skambino dėl automobilio perstatymo M.. Prokuroro teigimu, A. P. įvykių versija po jo paleidimo iš sulaikymo vietos ir pirmosios apklausos metu buvo dirbtinai sukurta ir priderinta prie surinktų duomenų, taip pat dirbtinai sukuriant ir kitus duomenis (liudytojų T. M., A. B., S. M. parodymai).

25. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroru, kad kaltinamojo parodymuose, susijusiuose su įvykio eiga ir detalėmis, yra netikslumų, tačiau jie nėra pakankami pripažinti kaltinamąjį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, netiesioginis įrodymas – automobilio raktelių radimas pas A. P., savaime neleidžia įsitikinti, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo išteisintojo gynėjas, į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko praėjus 10–15 minučių nuo gauto pranešimo. Kolegija sutinka su gynėjo pastebėjimu, kad toks laiko tarpas, per kurį vyko nuolatinis liudytojų ir išteisintojo judėjimas, laikytinas pakankamai reikšmingu. Bylos duomenimis, išteisintasis A. P. nuosekliai teigė, kad grįžęs iš Š. miesto ir vėliau pastebėjęs mirksint automobilio šviesas, išeidamas iš S. M. namo, automobilio raktelius pasiėmė nuo stalo. Šias aplinkybes A. P. analogiškai aiškino ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl sutiktina su gynėjo nuomone, kad A. P. nurodytas siekis išsiaiškinti aplinkybes, kodėl įsijungė jo automobilio signalizacija (šviesos), negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad A. P. vairavo transporto priemonę.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikri neatitikimai kaltinamojo parodymuose taip pat negali būti vertinami kaip pakankami išvadai, jog A. P. sąmoningai, turėdamas tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės, pakeitė savo parodymus. Visų pirma, prokuroro teiginys, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu nei per pirmąją, nei per papildomą apklausą nenurodė, kad automobilį vairavo jo dukra, nors įvykio metu tokias aplinkybes nurodė liudytojams D. V., E. G. ir atvykusiems policijos pareigūnams, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog šias aplinkybes A. P. tyčia nuslėpė nuo ikiteisminį tyrimą vykdžiusių pareigūnų. Kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, išteisintasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu atsakė į visus jam užduotus klausimus, tačiau apklausų metu tyrėja, atlikdama įtariamojo apklausą, neprašė nurodyti, kur įvykio metu buvo automobilio rakteliai, taip pat neprašė patikslinti aplinkybių dėl automobilio stovėjimo vietos, nes S. M. sodyboje esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra gal už 10 metrų nuo S. M. namo, tyrėja taip pat neprašė paaiškinti aplinkybių dėl skambučio dukrai ir aplinkybės, kad automobilį galėjo bandyti patraukti dukra. O aplinkybės, susijusios su T. M., A. P., kaip jis nurodė teisiamojo posėdžio metu, tapo žinomos tik po to, kai jis buvo paleistas iš areštinės ir nuvyko pas S. M.. Kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad A. P. nenurodė ar nurodė netikslias aplinkybes, kas vairavo jam priklausantį automobilį, negali būti vertinamos kaltinamojo nenaudai.

28. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog policijos pareigūnų T. S., A. Š., G. L., A. K., L. G., A. A., M. B. teikti parodymai, įvertinus juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, patvirtina, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad minėti policijos pareigūnai tiesiogiai nedalyvavo įvykyje, t. y. jų parodymai yra išvestiniai – pareigūnai nurodė informaciją, kurią jiems pateikė liudytojai D. V. ir E. G.. Kaip teisingai pastebi išteisintojo gynėjas, baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja nustatyti pirminį bet kurios informacijos šaltinį – jei liudytojas duoda parodymus apie tai, kad jis kažkokią informaciją sužinojo iš kito asmens, visais atvejais turi būti nustatytas ir apklaustas ir tas asmuo, kadangi tik tokiomis procesinėmis priemonėmis galima patikrinti gautų išvestinių parodymų teisingumą. Taigi šiuo atveju turi būti vertinami liudytojų D. V. ir E. G. teikti parodymai.

29. Liudytojas D. V., į kurio automobilį buvo atsitrenkta kaltinamojo A. P. automobiliu, ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad būdamas viduje pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė atbuline eiga važiuojantis „Audi A8“ automobilis. Po to jis su E. G. ir G. A. išėjo į lauką, sutiko einantį link minėto automobilio vairuotoją ir suprato, kad vairuotojas yra neblaivus (t. 1, b. l. 150). Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60–62, 66–68) apklaustas D. V. nurodė, kad matė, kaip automobilio vairuotojas iš karto išlipo, kai atsitrenkė į jo automobilį. Vėliau nurodė, kad nors ir nematė, kad būtent tas vyras išlipo iš „Audi“ markės automobilio, tačiau jis galvoja, kad jis vairavo „Audi“ markės automobilį, nes iš karto po įvykio jis vienas atėjo prie jų sakydamas, kad ne jis vairavo. Daugiau kitų asmenų prie jo automobilio nebuvo. Taigi susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu D. V. atliktų apklausų turiniu matyti, kad tiek apklausos metu, kai pirmą kartą D. V. buvo apklaustas vestuvių šventės ryte, tiek vėlesnės apklausos metu jis patvirtino tą pačią aplinkybę, jog nematė, kad būtent A. P. vairavo „Audi“ markės automobilį. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš tiek toli nematė, kas vairavo automobilį. Jis tik manė, kad tai A. P., tiksliai negalėjo pasakyti. Jis taip pat paaiškino, kad nematė, kas sėdėjo automobilyje, taip pat nematė, kas vairavo automobilį. Taigi iš liudytojo D. V. duotų parodymų akivaizdu, kad liudytojas nematė, kad kaltinamasis būtų vairavęs automobilį, kuris važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į D. V. priklausantį automobilį.

30. Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad būdamas pastate pro langą pamatė, kad automobilis „Audi“ nori išvažiuoti iš kiemo ir važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į D. automobilio BMW kairės pusės priekinį ratą, sparną. Tada staiga pavažiavo atgal, tuomet į priekį ir išlipęs iš automobilio vairuotojas atėjo prie jų, nes jis, tai pamatęs, su D. ir G. išėjo į lauką. E. G. nurodė, kad „Audi“ vairuotojas yra neblaivus, kadangi tai buvo matyti iš jo eisenos, kalbos, veiksmų (t. 1, b. l. 73–76). Teisiamajame posėdyje E. G. nurodė, kad ne visi jo parodymai yra teisingi, ir parodė, kad jis nuėjo po to, kai viskas įvyko. Liudytojas E. G. nurodė nežinantis, kas vairavo, ir tvirtino paties įvykio nematęs. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas E. G. nurodė, kas lėmė teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatitikimą, – jis prisipažino, kad surašytų protokolų neskaitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti prokuroro teiginiai, kuriais siekiama įrodyti, kad E. G. tikslingai pakeitė savo parodymus, nepakankami padaryti tokią išvadą. Byloje surinkti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad nė vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų nematė, kad A. P. būtų vairavęs automobilį, jie tik galvojo, kad jis vairavo, t. y. tiesiogiai nematė sėdinčio už vairo ar išlipančio iš automobilio A. P., todėl akivaizdu, kad E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad būdamas pastate pro langą pamatė, kad automobilis „Audi“ nori išvažiuoti iš kiemo ir važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į D. automobilio BMW kairės pusės priekinį ratą, sparną, negali būti laikomi patikimais.

31. Siekiant išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir pašalinti kilusias abejones, patikslinti ginčijamas aplinkybes, bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo metu buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, jo metu atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir eksperimentas, taip pat buvo apklaustas liudytojas G. A..

32. Liudytojas G. A., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad atsimena incidentą su automobiliu – išėjęs parūkyti su D. V. ir E. G. pamatė, kad įvažiavo į D. V. automobilį (į automobilio priekį). Nurodė, kad įvažiavusio automobilio markė buvo gal „Audi“, o D. automobilis buvo BMW; „Audi“ vairuotojo prie to automobilio nebuvo, automobilis buvo paliktas užvestas. Eidamas link to automobilio iš pradžių nieko nesutiko, nieko nebuvo, D. ar E. sakė, kad reikia kviesti policiją. Atvažiavus policijai, pareigūnai paklausė, kas čia vyksta. Pasakė, kad vestuvės. Policijos pareigūnai paklausė, kur rasti savininką, ir nuėjo į gretimą namą. Pareigūnai gal po 10–15 min. išėjo su vienu asmeniu, kuris buvo išgėręs. Pareigūnai pradėjo jį apklausinėti, apieškojo ir pas jį rado automobilio raktus. Tas žmogus pasakė, kad nevairavo, nieko nežino. Kolegijos pirmininkei perskaičius G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, G. A. nurodė, kad duodant parodymus užfiksuota informacija nėra tiksli – klaidingai surašyta. Liudytojas patvirtino negirdėjęs, kad kas nors būtų beldęsis į sodybos, kurioje vyko pobūvis, langą, ir šių aplinkybių tyrėjai nenurodęs. Teigė, kad tuo metu jis buvo lauke ir rūkė, o policija asmenį, galbūt vairavusį „Audi A8“, atsivedė iš kito namo.

33. Iš 2021 m. liepos 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (4 t., b. l. 26–28) matyti, kad šiuo procesiniu veiksmu siekta patikslinti / patikrinti liudytojo D. V. duotus parodymus apie 2019 m. rugsėjo 21 d. įvykį. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), liudytojui D. V. buvo pasiūlyta parodyti vietoje ir paaiškinti apie 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykusį įvykį. E. G. buvo paprašyta parodyti vietą (pobūvių salę), kur vyko šventė. E. G. parodė (1 nuotrauka) pastatą ir nurodė, kad čia vyko šventė. D. V. parodžius pastatą, kur vyko šventė, ir nurodžius, kad jis buvo pastato viduje, buvo paprašyta parodyti duris, pro kurias ėjo į pastatą. D. V., priėjęs prie pastato durų (2 nuotrauka), parodė duris ir paaiškino, kad pro tas duris tą vakarą nebuvo galimybės vaikščioti, nes muzikantai už jų buvo pasistatę savo darbo priemones. D. V. paaiškino, kad įeiti buvo galima iš kitos pastato pusės. Nuėjus už pastato iš kitos pusės, D. V. parodė duris (3 ir 4 nuotraukos) ir paaiškino, kad pro tas abejas duris buvo galima patekti šventės metu į pastato vidų. D. V. parodžius duris, pro kurias vaikščiojo į pasato vidų, buvo paprašyta įėjus į pastato vidų parodyti ir paaiškinti, iš kur ir ką jis matė. D. V. įėjęs į salės vidų paaiškino, kad šioje salėje vyko šventė, visi sėdosi už stalo. D. V. parodė (5 nuotrauka) ir paaiškino, kad čia ketino sėstis. Nurodė, kad vienas stalas stovėjo lygiai taip pat, kaip dabar stovi, o kitas dar buvo šalia. D. V. paprašius paaiškinti, ką tą vakarą pamatė, ką išgirdo, liudytojas parodė langą (6 nuotrauka) ir paaiškino, kad pro tą langą pamatė mirksinčias savo mašinos šviesas, nes ten gale buvo tik dvi mašinos. Paklausus, kaip atpažino, kad tai jo automobilio šviesos, D. V. paaiškino, kad gale daugiau automobilių nebuvo – buvo tik jo ir dar kažkieno. Po to D. V. parodė ir paaiškino, kad nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Priėjęs prie durų (7 nuotrauka) parodė ir paaiškino, kad pro tas duris išėjo į lauką. D. V. nurodė, kad jis pirmas išėjo į lauką, o iš paskos – E.. Paprašius D. V. parodyti ir paaiškinti, kur jis ėjo, D. V. parodė nuėjęs už namo galo, prie jo kampo (parodė 8 nuotraukoje) ir paaiškino, kad jis nuo tos vietos ėjo toliau link savo automobilio. D. V. paaiškino, kad negali tiksliai pasakyti, ar vaizdas buvo toks pat ir įvykio metu, bet nurodė, jog buvo medžių, ir paaiškino, kad galbūt nuo akmens į dešinę buvo didesnių medžių. D. V., priėjęs prie pakeliui esančio akmens, sustojo (9 nuotrauka) ir paaiškino, kad čia susitiko. Paklausus, ką jis čia sutiko, D. V. atsakė: „Kaip manau, kaltininką kaip galvoju.“ D. V. nurodė: „Nes ėjo link manęs.“ Po to D. V. buvo paprašyta parodyti vietą, kur stovėjo jo automobilis. Nuo akmens paėjo 16,90 m iki D. V. parodytos vietos (10 nuotrauka), kur galbūt stovėjo jo automobilis. Jis paaiškino, kad kai atvažiavo, stovėjo viena mašina, jis savo automobilį pastatė šalia. Kokia stovėjo mašina, pasakyti negalėjo, kiek pamena, tai buvo minivenas, markės prisiminti negalėjo. Savo automobilį pastatė galu į miškelį. Nuo to momento, kai pamatė pro langą savo mirksintį automobilį, iki atėjo prie jo, kol praėjo pro žmones, galėjo praeiti gal kokios 5 min., tiksliai nežino.

34. Taip pat buvo tikslinamos liudytojo E. G. duodant parodymus nurodytos aplinkybės. Iš 2021 m. liepos 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (4 t., b. l. 41–43) matyti, kad paprašius E. G. parodyti vietą, kur jis buvo, papasakoti, ką pamatė, ką išgirdo, jis paaiškino, kad buvo viduje. Priėjus pasato duris E. G. parodė duris (2 nuotrauka). E. G. paaiškino, kad, kai išgirdo triukšmą, jis buvo pastato viduje, ir priėjęs prie stalo parodė į langą, nurodė, kad buvo prie to lango, kad čia kažkur sėdėjo (3 ir 4 nuotraukos) ir kad kažkas išėjo, kai G. pasakė, kas vyksta. Parodė duris (5 nuotrauka), pro kurias išėjo į lauką. Išėjus į lauką E. G. parodė vietą (7 nuotrauka), kur galbūt stovėjo automobiliai. Paprašius E. G. atsisukti atgal į pobūvių salės pusę ir paaiškinti, ar buvo medžių, akmuo, gėlių stovas tą įvykio dieną, E. G. paaiškino, kad buvo medžių, gėlių stovas irgi buvo, pavėsinė buvo, o dėl akmens neatsimena (8 nuotrauka). Išteisintojo gynėjui advokatui P. Orlovui paklausus, ar jis matė automobilių susidūrimo momentą, E. G. nurodė nematęs ir pabrėžė jau anksčiau sakęs, kad nematė. Advokatui P. Orlovui papašius parodyti, kaip stovėjo automobilis BMW ir kaip automobilis „Audi“, E. G. rankomis parodė ir paaiškino, kad automobilis BMW stovėjo priekiu į sodybą, tvenkinio pusę, galu į mišką, o automobilis „Audi“ stovėjo priekiu į namą, kiemo pusę.

35. Iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. eksperimento atlikimo protokolo (4 t., b. l. 55–57) nustatyta, kad eksperimento tikslas – nustatyti automobilių susidūrimo vietą, nustatyti, pro kurį langą buvo žiūrima ir ar buvo galima pro jį matyti automobilių susidūrimo vietą. Eksperimentas atliktas vakaro metu, temstant, patalpoje prie dirbtinio apšvietimo; lauke – prie natūralaus apšvietimo, esant apniukusiam orui. Iš minėto protokolo turinio nustatyta tokia eksperimento eiga: eksperimentas atliekamas (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. Prieš pradedant eksperimentą sodyboje esančioje pobūvių salėje buvo sužymėtos vietos nuo Nr. 1 iki 3 ir lauke pažymėta vieta Nr. 4. Eksperimento metu dalyvavusiems asmenimis buvo paaiškinta, kokiu tikslu jis bus atliekamas. Kviestinio asmens V. L. sodyboje esančioje pobūvių salėje buvo paprašyta prieiti prie vietos, pažymėtos Nr. 1. V. L. priėjus prie vietos (lango), pažymėtos Nr. 1, buvo paprašyta stebėti pro langą ir komentuoti, ką mato. V. L. žiūrėdamas pro langą pasakė, kad mato pamiškėje pilkos spalvos lengvąją mašiną. Mato, kad atvažiuoja su pažibinčiais tamsesnė, lyg pilkos spalvos, mašina, lyg ir važiuoja atbuline eiga. Pasako, kad atbuline eiga. Sako, kad dabar įsijungia tos šviesios pilkos spalvos mašinos avarinės lempos. Pareigūnui kviestinio V. L. paklausus, o kaip automobilis, kuris išvažiavo iš sodybos, V. L. atsako, kad jis stovi prie šviesios spalvos automobilio ir iš jo išlipo žmogus, ar tai vairuotojas – nepastebėjęs. Pareigūnui A. A. paklausus ir paprašius patikslinti, iš kurio automobilio išlipo žmogus, V. L. nurodė, kad iš tamsaus pilko automobilio. Pareigūnui paklausus, iš kurio automobilio – ar iš to, kuris stovėjo, ar iš to, kuris išvažiavo, V. L. paaiškino, kad iš to, kurį stūmė atbuline eiga. Po to V. L. buvo paprašyta prieiti prie vietos, pažymėtos Nr. 2. V. L., priėjės prie vietos (lango), pažymėtos Nr. 2, ir atsistojęs priešais langą, nurodė, kad mato, jog atbuline eiga tamsesnės spalvos automobilis atvažiuoja prie šviesaus automobilio. Pasakė, kad dabar įsijungia avariniai žibintai. Pareigūnui paklausus, kurio automobilio, V. L. paaiškino, kad šviesios spalvos automobilio avariniai žibintai, ir paaiškino, kad dabar ateina žmogus, bet nepastebėjo, iš kurios mašinos jis išlipo, jį pamatė prie tos šviesios mašinos priekio, nurodė, kad jis ėjo link pirties į tą pusę. V. L. buvo paprašyta prieiti prie vietos, pažymėtos Nr. 3. V. L., priėjęs prie lango (vietos, pažymėtos Nr. 3), pro jį žiūrėdamas pasakė, kad mato, jog atbuline eiga atvažiuoja tamsios spalvos automobilis prie šviesios spalvos automobilio: „Jis dar važiuoja ir kai sustoja, įsijungia avarinis žibintas šviesios spalvos automobilio.“ V. L. paaiškino, kad pamatė, jog iš tamsios spalvos automobilio išlipo žmogus – vairuotojas, nes matė, kad išlipo iš vairuotojo pusės, ir dabar eina pirties link. Išėjus į lauką ir priėjus prie vietos, pažymėtos Nr. 4, paprašius pakomentuoti, ką mato, V. L. paaiškino, kad mato, jog šviesios spalvos automobilis stovi galu į mišką, o tamsios spalvos automobilis – galu prie šviesios spalvos automobilio vairuotojo pusės. Paklausus, ar matė žmogų, išlipantį iš automobilio, V. L. paaiškino, kad matė išlipantį iš tamsaus pilkos spalvos automobilio ir ateinantį prie pirties. Paklausus, iš kurios pusės išlipo, pasakė, kad iš kairės pusės, vairuotojo pusės. Tuo eksperimentas buvo baigtas. Protokole nurodyta išteisintojo gynėjo advokato Petro Orlovo pastaba – įvykio metu pagal kelią vietoje ten dabar augančių jaunų lapuočių medžių buvo eglės, jų šiuo metu nebėra. Gynėjas taip pat į protokolą įrašė, kad eksperimento metu dalyvavo sodybos šeimininkas S. M., jis paaiškino, kad įvykio metu vaizdą užstojo eglės (7 medžiai), kurios 2020 metais buvo pašalintos, ir parodė iškirstų eglių vietas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priešingai išvadai, nei jau buvo nurodyta šioje nutartyje, t. y. nėra pagrindo teigti, jog liudytojai D. V. ir E. G. matė, kaip A. P. vairavo automobilį „Audi A8“. Analogiška išvada darytina ir įvertinus eksperimento duomenis.

37. Kolegijos vertinimu, viena reikšmingesnių aplinkybių, sudarančių pagrindą kritiškai vertinti tiek parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tiek ir eksperimento metu užfiksuotus duomenis, yra ta, kad įvykio metu tarp sodybos, kurioje vyko pobūvis, ir automobilių buvo 7 eglės. Sodybos šeimininkas S. M. patvirtino, kad 2019 metais buvusios 7 eglės buvo pašalintos 2020 metais. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai D. V. ir E. G.. Medžių egzistavimo faktą patvirtina ir nurodytoje vietoje likę medžių kelmai. Taigi akivaizdu, kad ir parodymų patikrinimo vietoje metu, ir eksperimento metu vaizdas pro sodybos langą / langus, išėjus iš sodybos, nebuvo analogiškas vaizdui, buvusiam įvykio metu. Taip pat sutiktina su išteisintojo gynėjo pastebėjimu, kad eksperimentas atliktas šviesesniu, nei vyko įvykis, metu, taip pat eksperimentui atlikti parinkti automobiliai, ne tapačių kaip įvykio metu dalyvavusių automobilių spalvos. Nėra pagrindo ignoruoti ir kitos aplinkybės – įvykio metu sodyboje vykusio pobūvio metu galbūt buvo vartojamas alkoholis, kuris galėjo turėti įtakos liudytojų regos aštrumui ir atidumui detalėms.

38. Taip pat pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklaustas liudytojas G. A. teigė ne tik nematęs, kad A. P. būtų vairavęs automobilį „Audi A8“, bet ir nepatvirtino kitų liudytojų parodymų, t. y. kad kas nors būtų beldęs į sodybos, kurioje vyko pobūvis, langą ar kad išėję į lauką jie sutiko link jų einantį A. P.. Sutiktina su prokuroro pastebėjimu, kad yra neatitikimų tarp G. A. paaiškinimų, teiktų telefonu tyrėjai L. G. (1 t., b. l. 70) ikiteisminio tyrimo metu, ir parodymų, duotų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau šie neatitikimai, įvertinus tai, jog paaiškinimus G. A. ikiteisminio tyrimo metu davė telefonu (paaiškinimų neperskaitė ir jų teisingumo nepatvirtino parašu), nėra pakankami išvadai, jog G. A. buvo paveiktas pakeisti parodymus ar duoti parodymus, išskirtinai naudingus tik išteisintajam.

39. Kaip minėta, asmens kaltumo nustatymas negali būti grindžiamas prielaidomis, nes tai prieštarauja vienai pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų – asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis). Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, todėl bet kokios abejonės baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

40. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, laikytinos pakankamomis išvadai, kad ištyrus surinktus įrodymus ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą, t. y. išnaudojus visas galimybes, nepašalinta abejonė dėl A. P. vairavimo esant neblaiviam, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, todėl apkaltinamojo nuosprendžio A. P. priėmimas nėra galimas.

41. Apibendrindama tai, kas nurodyta ir aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį nepakeistą.

Teisėjos Kristina KakurinėDalia KursevičienėAurelija Sadauskaitė