Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ „Vilnius veža”, (j.a.k. 302765265), buvusio vadovo B. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. B. laikotarpiu nuo 2015 metų gegužės mėnesio (operatyvaus patikrinimo pažyma, b.l. 17-19) iki 2015-06-18 nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „Vilnius veža“ (j.a.k. 302765265) teismui. Šiais savo veiksmais B. R. B. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. R. B. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo datą ir vietą (b.l. 110). Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Darytina išvada, kad B. R. B. žino apie teismo posėdį, jam buvo sudarytos realios sąlygos dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta B. R. B. nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-781/2007; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-735/2007).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais), užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Prieš vertinant šių dviejų sąlygų buvimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš 2013-03-21 darbo sutarties matyti, kad B. R. B. pradėjo dirbti 2013-03-27 VšĮ „Vilnius veža“ direktoriumi (b.l. 133), iš JAR registro išplėstinio sąrašo su istorija matyti, kad nuo 2013-04-11 B. R. B. direktorius, o jis buvo atleistas iš šių pareigų įmonės valdybos nutarimu 2015 m. birželio 18 d. (b.l. 116). Sutiktina su VMI atstovo nuomone, kad darbo sutarties nutraukimas nepašalina įmonės vadovo atsakomybės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį (b.l. 157), jeigu būtų nustatytos minėtos 2 sąlygos, kadangi, priešingu atveju, būtų sudarytos sąlygos asmeniui padarius administracinį teisės pažeidimą ir nutraukus darbo sutartį išvengti administracinės atsakomybės. Be to, pažymėtina ir tai, kad tiek ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis, tiek ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, tiek Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-805-387/2014 numato pareigą būtent įstaigų vadovams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas vertindamas pirmąją įmonės vadovo prievolės pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygą, t.y., ar VšĮ „Vilnius veža” negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), pažymi, kad VšĮ „Vilnius veža” Valstybinei mokesčių inspekcijai nemoka skolų ir turi pradelstų skolų, bylos duomenimis, nuo 2014 m. balandžio mėnesio (b.l. 3, 5, 7, 9, 11, 13, 15, 38, 40, 44, 47, 121, 127), taip pat ir kitiems kreditoriams (b.l. 27, 116, 134, 135, 141, 157). Pastebėtina, kad per šį laikotarpį VšĮ „Vilnius veža” skolos VMI tik didėjo, ir ypač nuo 2015 metų pradžios (iš 2014-12-01 balanso matyti, kad VšĮ „Vilnius veža“ skola 43 836, 10 Eur, mokėjimo terminas suėjęs (b.l. 127); iš 2015-01-01 balanso matyti, kad VšĮ „Vilnius veža“ skola 67 501, 39 Eur (b.l. 3); iš 2015-01-31 balanso matyti, kad VšĮ „Vilnius veža“ skola 80 697, 48 Eur, mokėjimo terminas suėjęs (b.l. 5); iš 2015-02-01 balanso matyti, kad VšĮ „Vilnius veža“ skola 81 332, 95 Eur, mokėjimo terminas suėjęs (b.l. 7); iš 2015-02-28 balanso matyti, kad VšĮ „Vilnius veža“ skola 86 142, 44 Eur, mokėjimo terminas suėjęs (b.l. 9); iš 2015-03-01 balanso matyti, kad VšĮ „Vilnius veža“ skola 86 804, 51 Eur, mokėjimo terminas suėjęs (b.l. 11); iš 2015-04-14 balanso matyti, kad VšĮ „Vilnius veža“ skola 95 970, 84 Eur, mokėjimo terminas suėjęs (b.l. 13); iš 2015-05-12 balanso matyti, kad VšĮ „Vilnius veža“ skola 102 112, 23 Eur, mokėjimo terminas suėjęs (b.l. 15); iš 2015-07-09 balanso matyti, kad VšĮ „Vilnius veža“ skola 211 560, 49 Eur, mokėjimo terminas suėjęs (b.l. 121)). Tuo tarpu, pagal operatyviam patikrinimui pateiktą 2015-04-14 balansą, VšĮ „Vilnius veža“ turėjo turto už 872 420 Eur (459 267 Eur sudaro transporto priemonės, valdomos pagal lizingo sutartis), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2015-04-14 sudarė 868 278 Eur, be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015, įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinamas kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo, o 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesį transporto lizingo sutartys nutrauktos ir automobiliai perduoti „Šiaulių banko“ lizingui (b.l. 116, 157), taigi, konstatuotina, kad įmonė, pagal šiuos duomenis, nemoki, pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju, sutiktina su VMI atstovo nuomone, kad B. R. B. 2015-04-02 paaiškinimas, kad 2015-04-02 „Amber taxi association“ skolinga VšĮ „Vilnius veža“ 140 368 Eur (b.l. 18, 69), arba, kad „Amber taxi association“ skolinga VšĮ „Vilnius veža“ 87 315, 50 Eur, 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki įsakymo visiško įvykdymo ir 508 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 152), nesudaro pagrindo manyti, kad atgautų lėšų būtų pakakę iki B. R. B. vadovavimo įmonei pabaigos padengti skolas VMI, tuo labiau, kitiems kreditoriams (b.l. 152, 157). Be to, pažymėtina, kad VšĮ „Vilnius veža“ per nustatytą terminą nepareiškė ieškinio dėl šios skolos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui VšĮ „Vilnius Veža“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti 87 315, 50 EUR pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų iš skolininko asociacijos „Amber Taxi Association“, ir, LITEKO duomenimis, ieškinys iki šios dienos dėl šios skolos nepareikštas, skola nepadengta. Išdėstytų aplinkybių kontekste taip pat nurodytina, kad VMI atstovas teisus neigdamas, kad senaties terminas dėl B. R. B. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo prasidėjo 2013-11-06. Pažymėtina, kad įmonė taksi paslaugas pradėjo teikti 2012 m. lapkričio mėnesį (b.l. 140). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad VMI skola praktiškai tęsiasi nuo įmonės veiklos pradžios. Įmonės veikloje kilo nuolatinių sunkumų, kuriuos spręsdavo Vilniaus miesto savivaldybė ir jos kontroliuojama UAB „Visuomeninis transportas“ nuolatiniais įnašais į įstaigą, dėl ko mokesčiai buvo mokami pagal tai, kiek buvo gaunama pinigų iš savivaldybės. Iš pačios veiklos įmonė neturėjo pakankamai pajėgumų vykdyti galimybės nuolatos tvarkingai atsiskaityti su mokesčiais (b.l. 115). Tol, kol įmonė veiklą vykdė, buvo manoma, kad dalimis su pavėlavimu atsiskaityti tikrai galės, kitaip veikla yra neįmanoma (b.l. 116). VMI atstovas paaiškino, jog VMI nėra tokia, kad iš karto kreiptųsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu yra daromi tam tikri mokėjimai, yra laukiama, kol pagerės situacija, bus atsiskaityta. Šiuo atveju, situacija tik blogėjo. Nuo 2015 metų pradžios ji labai suprastėjo (b.l. 116). Įvertinus ženklų skolinių įsipareigojimų augimą nuo 2015 metų, aplinkybes, jog B. R. B. parengtas ir pateiktas (b.l. 134) veiklos planas 2015 metų pradžioje nebuvo patvirtintas (b.l. 156), automobilių lizingo sutartys nutrauktos, pagal 2015-04-14 balansą, kaip konstatuota aukščiau, taip pat pagal operatyvaus patikrinimo pažymą, įmonė nemoki, įmonė realiai jokios veiklos nevykdo nuo 2015 m. gegužės mėn. (b.l. 157), laikytina, kad senaties terminas teisingai skaičiuojamas nuo galimai padaryto administracinio pažeidimo paaiškėjimo, t.y. nuo operatyvaus patikrinimo pažymos (b.l. 17-19) surašymo, dienos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-826-478/2013).

Teismas nustatė, kad taip pat egzistuoja antroji paminėtoji sąlyga, kadangi VMI prie FM, kiti kreditoriai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, www.vat.lt ir LITEKO duomenimis, nesikreipė. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad teismo posėdžio metu B. R. B. atstovas teigė, jog VMI turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l. 116). Pažymėtina, kad ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), taigi, ne pareigą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu iškėlė argumentą, kad tik tada, kai įsitikinama, kad kreditorius tikrai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši sąlyga yra būtina (b.l. 116). Manytina, kad tokį argumentą atstovas grindžia byloje pateikta teismų praktika (b.l. 153), tačiau pastebėtina, kad šioje teismų praktikoje nepažymėta, jog duomenų nebuvimas ir įmonės vadovo nežinojimas apie tai, kad VMI kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kodėl, kada, šalina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje teismų praktikoje nurodomi atvejai, kai VMI pranešdavo UAB apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka, tuo tarpu, šioje byloje tokio pranešimo VšĮ “Vilnius veža” nepateikė, tačiau toks pranešimas negali būti laikomas privalomu ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies kontekste. Priešingai, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1369-318/2013 nurodė, kad „Be to, byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad VMI prie FM tuo metu ėmėsi kokių nors priemonių inicijuoti bankroto procedūrą ir apie tai įmonės vadovui buvo žinoma. Taigi, nenustatęs šių aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad S. P. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesitęsė iki 2013 m. vasario 11 d., kai civilinėje byloje pagal ieškovo VMI prie FM paduotą ieškinį teismas UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą.“.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad B. R. B. atliko priešingą teisei (ATPK 50⁶ straipsnio 1 daliai), kaltą, tyčinį veikimą, kadangi jis sąmoningai, pažeisdamas kreditorių interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, už kurį ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (teismo vertinimu, pažeidimas nebuvo piktybinis: B. R. B. stengėsi išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą - teikė tolimesnės įmonės veiklos planą svarstymui, tačiau planas nebuvo patvirtintas (b.l. 137); sprendė įmonės nemokumo problemas kartu su akcininkais (b.l. 115, 134-137); jis atsistatydino dėl veiklos sudėtingumo (b.l. 116, 156); akcininkai dar ir dabar sprendžia klausimą, ar kreiptis į teismą dėl bankroto (b.l. 158); savivaldybė kaip dalininkas yra perėmęs bylinėjimąsi su įmonės kreditoriais, įmonė veiklos nevykdo, skolos nuo 2015 m. birželio nebeauga, darbuotojai praktiškai visi atleisti (b.l. 116)), taip pat į B. R. B. asmenybę – yra brandaus, 43 metų, amžiaus (b.l. 1), LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirba. B. R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindas pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas šiuo atveju yra, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti B. R. B. paskyrus už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą mažesnę baudą, negu numatyta minimali ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutarė:

pripažintiB. R. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam 300 Eur dydžio baudą.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.