Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V“ direktoriui K. V., atstovei advokatei M. L., atsakovui A. I., atstovui advokatui M. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams prisijungus nuotoliniu būdu per ZOOM programą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V“ ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo

Ginčas byloje kyla dėl Sutarties teisinės prigimties – ieškovė teigia, kad tai nuomos sutartis, atsakovas – kad tai mišri sutartis, kurioje dominuoja atlygintinų paslaugų sutarčiai būdingi elementai.

Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl šiuo klausimu sprendime bus pasisakyta, nes ši aplinkybė esminiai įtakoja ginčo baigtį.

Sutarties 1.1. punkte jos dalykas nustatytas taip: Reklaminio tento, suderinto su UŽSAKOVU pagaminimas, sumontavimas, eksponavimas ir techninė priežiūra, ant stendo esančio autostradoje, ties (duomenys neskelbtini) nuo Vilniaus link Kauno dešinėje, stendas su apšvietimu, Nr. A – 1 D (10 m aukštis * 14 m plotis) 140 kv/m nuoma.

Sutarties 3.4. punkte Papildomos paslaugos 3.4.1. papunktyje nustatyta: reklaminio tento gamyba, sumontavimas-numontavimas kaina 1000 Eur ir PVM (be maketavimo darbų).

CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokios sutartys kasacinio teismo praktikoje vadinamos mišriomis sutartimis (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

Aiškinant sutartį prioritetas turi būti teikiamas tikriesiems šalių ketinimams, o ne remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jei šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Atsakovas argumentą, jog tarp šalių sudarytoje sutartyje dominuoja atlygintinų paslaugų teikimo teisinis santykis, grindžia Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020 nuostatomis. Cituojamoje byloje dvejomis tarp šalių sudarytomis paslaugų teikimo sutartimis paslaugų teikėja įsipareigojo klientei nuomoti kilimėlius už užmokestį ir keisti juos, kaip nurodyta pagal šią sutartį ir jos priedus, o klientė įsipareigojo mokėti mokestį už praėjusį aptarnavimo mėnesį, remiantis sutarties priedais, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegija šioje nutartyje padarė išvadą, kad tarp šalių sudarytose sutartyse atlygintinų paslaugų elementas yra išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius, savo procesinį sprendimą grindė aplinkybe, kad kilimėliai buvo nuomojami vieninteliu tikslu – užsitikrinti periodiškumą, sutarčių prieduose aptartais sezonais ir nustatytais intervalais teikti kilimėlių keitimo paslaugą.

Iš Sutarties 3.1.1 punkto nuostatų matyti, kad reklaminis stendas su apšvietimu, esantis autostradoje ties (duomenys neskelbtini) nuo Vilniaus link Kauno dešinėje, kurio reklaminis plotas 140 kv/m, yra ieškovo nuosavybė. Minėtoje LAT 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 konstatuota, kad stacionariai įrengtas stendas gali būti nuomos sutarties dalyku. Š. S. būtent taip ir įvardijo, jos susitarė dėl nuomos kainos kiekvienam mėnesiui ir visam dvylikos mėnesių sutarties galiojimo terminui. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad aptartoje LAT nutartyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra identiškos šiame tarp šalių kilusiame ginče nustatytoms aplinkybėms. Dar daugiau – Sutartimi šalys nustatė, kad ieškovas ne tik nuomos reklaminį stendą, bet ir jį sumontuos, eksponuos, vykdys jo techninę priežiūrą. Toks susitarimas neprieštarauja sutarties laisvės principui, o be to, šių papilomų sąlygų nebūtų galima vykdyti be pagrindinės Sutarties sąlygos – reklaminio stendo nuomos. Tokiu būdu, teismo įsitikinimu, pagrindinis Sutarties elementas yra reklaminio stendo nuoma, todėl minima civilinė sutartis laikytina nuomos sutartimi. Tokia nuostata identiškuose ar labai panašiuose teisminiuose ginčuose nėra paneigta jokia vėlesne kasacinio teismo nutartimi, todėl aptarta byla laikytina precedentu, kuriuo privalo vadovautis žemesnės instancijos teismai. Atsakovo nurodyta ir aptarta kasacinio teismo nutartis negali būti laikoma precedentu šioje byloje, nes šioje byloje argumentai, kuriais grįstas sprendimas (ratio decidendi) esminiai skiriasi nuo šioje byloje aptartų.

Akivaizdu, kad sutarčių laisvės principas sudaro labai plačias galimybes šalims į sudaromas sutartis įtraukti įvairias nuostatas, taigi taip vadinamų „grynųjų“ sutarčių, kuriose vyrautų tik tam tikros civilinės sutarties elementai, praktikoje pasitiko retai – ypač tais atvejais, kai jos būna sudaromos, kaip ir šiuo atveju, ne profesionalių teisininkų. Akivaizdu, kad atskiruose Sutarties punktuose jos šalių nurodymas skirtingais terminais („užsakovas“ ir „vykdytojas“, „nuomotojas“ ir „vykdytojas“) nereiškia, jog atitinkamus punktus ir reikia laikyti kaip reglamentuojančius nuomos, rangos ar pan., santykius. Esminę reikšmę turi tai, kokią prasmę šalys suteikė atskiroms Sutarties nuostatoms ir jų visetui. Pažymėtina, kad nė viename Sutarties punkte nėra nurodytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalių - „paslaugų teikėjo“ ir „kliento“, sąvokos.

Teismas, kaip nepagrįstą, atmeta atsakovo argumentą, kad ieškovas, norėdamas priteisti iš atsakovo skolą ir netesybas, privalėjo tuo pačiu ieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Pagal Lietuvos A. T. praktiką, kai viena iš sutarties šalių nutraukia sutartį, o kita siekia ją išsaugoti ir vykdyti, ši turi reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimus dėl sutarties nutraukimo padarinių taikymo – skolos ir baudinių netesybų priteisimo.

Dėl skolos priteisimo

Ieškovė reiškia atsakovui materialinį teisinį reikalavimą - priteisti 484 Eur skolą, susidariusią dėl neapmokėjimo už suteiktas reklaminio stendo nuomos paslaugas už 2021 metų rugpjūčio mėnesį, nes atsakovas nesilaikė Sutarties 9.4. punkto reikalavimo apie Sutarties nutraukimą informuoti ieškovę prieš 30 kalendorinių dienų bei 2021 m. rugpjūčio 1 d. ratu informavo ieškovę, kad Sutartį nutraukia nuo šios dienos. Ieškovė bandė išsaugoti Sutartį, nustatė 30 dienų terminą atsakovui apsigalvojimui, netgi neprašė iš jo apmokėti papildomas turėtas išlaidas tenkinant atsakovo prašymus dėl apšvietimo pagerinimo. Stendo nukabinti per trumpą laiką neįmanoma, tai padarė per nustatytą 30 dienų terminą.

2021 m. rugpjūčio 1 d. rašte Dėl sutarties nutraukimo atsakovas A. I. nurodė, kad Sutartį nutraukia CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes iš jos negavo to, ko pagrįstai tikėjosi ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Iš esmės analogiškais motyvais atsakovas Sutarties nutraukimą grindė ir teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško prievolės neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (žr. Lietuvos A. T. 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Byloje nustatyta, kad Sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2021-05-24 atsakovas raštu pasiteiravo ieškovės, „ar nėra galimybės kažkaip padaryti, jog tamsiu paros metu stendas šviestų ryškiau? Šiai dienai stendas apšviestas, bet labai blankiai (lyginant su kitais stendais)“. 2021-06-01 ieškovė atrašė, kad dėl apšvietimo pasakė vyrukams – nuvažiuos apžiūrėti, įvertins. Gal nusisukęs kuris šviestuvas ar kas daugiau. Tą pačią dieną atsakovas parašė, kad nemano, jog prieblanda yra dėl nusisukusio šviestuvo ir ragino greičiau nuvykti į vietą. Tą pačią dieną ieškovė atrašė, kad susirgo darbuotojas, neturi daug žmonių. 2021-06-22 atsakovas teiravosi, kodėl kone mėnesį nesulaukia atsakymo ir klausė „ar tai jau ne perdaug?“. Tą pačią dieną ieškovė parašė, kad praeitais metais sudėjo naujus, brangiai kainavusius šviestuvus. Patvirtino, kad silpnai dega vienas šviestuvas, kad laukia naujo užsakyto šviestuvo iš tiekėjų, kai tik gaus, pakeis. Tuo pačiu pareguliuos ir kitus. Tą pačią dieną atsakovas parašė, kad pats asmeniškai apžiūrėjo, jam neatrodė, kad kažkoks vienas šviestuvas negerai degė, akivaizdžiai atrodė, kad visi dega lyg prieblandos efektą sukurdami, bet tikrai ne su apšvietimo tikslu. 2021-06-24 ieškovė rašė, kad pakeitė du šviestuvus naujais. Visus pakreipė atitinkamai, kad šviesos srautas sklistų į reklamuojamą plotą, prisegė nuotrauką ką atsiuntė. 2021-06-28 atsakovas rašė, kad buvo nuvykęs tamsiu paros metu ir nustatė, kad situacija iš esmės nepasikeitė – stendo matosi kone tik pusė, nuo vidurio net nebesimato, nes pernelyg silpna šviesa. Pasiūlė apšvietimu besirūpinantiems žmonėms nuvykti tamsiu metu ir patiems įvertinti. Tą pačią dieną A. I. raštu paklausė, ar nereikėtų už nevisiškai kokybiškai suteiktas paslaugas pritaikyti kažkokią nuolaidą? Tą pačią dieną ieškovė atrašė, kad apšvietimas įrengtas pagal reklamos reikalavimų normas. Buvo nuvažiavę ir tamsiu paros metu, vaizdas pilnumoje matomas ir įskaitomi tekstai. Gali sudėti halogenus, bet tuomet elektros kainos padidėtų tris kartus. Klausė atsakovo ką jis mano šiuo klausimu? Tą pačią dieną atsakovas klausė ieškovės gal ji gali patikslinti, kokie yra reklamos reikalavimų normatyvai apšvietimui. Teigė, kad ir naudojant LED lempas galima tinkamai apšviesti, galimai pakeičiant jas į galingesnes ir ryškesnes. Tą pačią dieną ieškovė parašė, kad duotas nurodymas darbuotojui rytoj vakare sutemus nuvykti įvertinti apšvietimą. 2021-07-07 ieškovė parašė, kad direktorius pats apžiūrėjo stendo apšvietimą tamsoje. Jis dega, vaizdas matomas, tačiau atsižvelgiant į atsakovo pretenzijas nuspręsta pakeisti esamas lempas į naujas. Užsakyti nauji galingi LED šviestuvai. Juos gavus informuos atsakovą. Informavo, kad sąskaita perrašyta nebus, nuomos kaina nebus didinama. 2021-07-08 atsakovas rašė ieškovei, kad apšvietimas dega, tačiau dalies stendo vaizdas tikri nėra matomas, „įmatomas“ – galbūt, bet apšviestas – ne. Stebisi ieškovės teiginiu, kad nuomos kaina apskaičiuota pagal esamus šviestuvus. Tikisi, kad normaliai šviečiantys šviestuvai bus pakisti iki liepos mėnesio pabaigos, kitu atveju už rugpjūčio mėnesį tikrai nesutiks mokėti tos pačios sumos. 2021-07-14 atsakovė rašė, kad nauji LED šviestuvai atkliauja šią savaitę (apie ketvirtadienį/penktadienį), kitoje savaitę planuoja juos pakabinti. Tą pačią dieną atsakovas atrašė „super, ačiū“. 2021-07-20 ieškovė informavo atsakovą, kad šviestuvai pakeisti. Tą pačią dieną atsakovas atrašė, kad, nors ir vėlai temsta, bandys nuvykti. 2021-08-01 atsakovas išsiuntė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nes paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai. 2021-08-03 ieškovė išsiuntė atsakovui raštą, kuriuo nesutiko su atsakovo pranešimo argumentais, teigė, kad yra linkę į kompromisus, todėl nenutraukiant sutarties siūlo vieno mėnesio nuomos kainos nuolaidą. Paaiškino, kad nutraukus sutartį taikys sutarties 4.5. punkto sąlygas. Tą pačią dieną atsakovas atrašė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, patvirtino, kad sutartį nutraukia nuo rugpjūčio 1 dienos, o jei šis pasiūlymas netenkina ieškovės, reikalaus nuostolių atlyginimo.

Teismas sprendžia, kad iš aptarto šalių susirašinėjimo nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė esminiai pažeidė Sutartį, todėl daro išvadą, kad atsakovas ją nutraukė nepagrįstai. Ieškovė reagavo į atsakovo išsakytas pretenzijas dėl reklaminio stendo apšvietimo trūkumų, stengėsi rasti būdų, kaip tinkamiausiu kontrahentui būdu pagerinti šio stendo apšvietimą, o atsakovui nusprendus nutraukti Sutartį, ieškojo būdų, kaip ją išsaugoti kompromisų ir nuolaidų iš ieškovės pusės, būdu. Nors ieškovė 2021-07-20 informavo atsakovą, kad šviestuvai pakeisti, atsakovas šio fakto, kaip paaiškino, teisme, netyrė, po to prie reklaminio stendo nuvykęs nebuvo, kas leidžia daryti išvadą, kad Sutartį jis nutraukė ne todėl, kad apšvietimas buvo netinkamas, ar įsitikinęs, kad nėra pagrindo tikėtis jog sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 4 punktas), o vadovaudamasis kitais, tik jam žinomais motyvais. Atsakovas teisme paaiškino, kad jam labi reikėjo, kad ta reklama veiktų gegužės-liepos mėnesiais, todėl neatmestina ieškovės versija, kad nuo rugpjūčio mėnesio minimos paslaugos atsakovui tiesiog nereikėjo ir jis ieškojo preteksto Sutarčiai nutraukti. Pažymėtina, kad, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), atsakovas turėjo įrodyti netinkamo reklaminio stendo apšvietimo faktą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors rašte dėl sutarties nutraukimo nurodė, kad esant poreikiui pateiks nekokybišką apšvietimą patvirtinančias faktines totofiksacijas. Ieškovė pateikė įrodymus - kompaktinį diską su vaizdo įrašais - iš kurio matyti, kad tiek iki šviestuvų keitimo 2021-06-29, tiek ir po to – 2021-07-25, reklaminio stendo apšvietimas iš esmės buvo tinkamas.

Sutarties 9.4. punkte nustatyta, kad norėdama nutraukti sutartį, bet kuri šalis viena kitai apie sutarties nutraukimą turi pranešti raštu prieš 30 kalendorinių dienų. Š. S. nuostatą ieškovė ne kartą nurodė ir savo raštuose atsakovui dėl nepagrįsto jos nutraukimo, bei informavo, kad nepavykus sutarties išsaugoti, ji bus nutraukta būtent po 30 kalendorinių dienų. Šią aplinkybę motyvavo tuo, kad reklaminio stendo nukabinimui reikalingas laikas, be to, dėjo visas pastangas Sutarties išsaugojimui. Teismas šiuos argumentus laiko pagrįstais, todėl sprendžia, kad Sutartis pagrįstai nutraukta 2021-08-31, todėl iš atsakovo priteistina 400 Eur šalių aptartas mėnesinis mokesčio dydis už 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Š. S. abstrakčiai nurodė, kad mėnesinis mokestis sudaro 400 Eur ir PVM, tačiau PVM tarifo nenurodė, įrodymų, kad ieškovė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, nepateikė, 2021-11-16 Akte dėl skolų suderinimo nurodytos 484 Eur sumos nedetalizavo, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 84 Eur PVM atmestinas, kaip neįrodytas.

Teismui nusprendus, kad šalių teises ir pareigas apsprendžia nuomos sutartį reglamentuojančios teisės normos, dėl atsakovo argumento, kad skolos atsakovas neprivalo mokėti vadovaujantis atlygintinų paslaugų teikimo sutartį reglamentuojančių teisės normų pagrindu, teismas plačiau nepasisako.

Dėl baudinių netesybų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1200 Eur baudą dėl vienašališko Sutarties nutrukimo prieš terminą. Ieškinyje nurodė, kad sutartys paprastai sudaromos pavasariais, vėlesnis reklaminio stendo nuomos sutarčių sudarymas yra itin ribotas. Šiuo metu minimas reklaminis stendas vis dar neišnuomotas. Ieškovės direktorius teisme paaiškino, kad turėjo papildomų išlaidų tenkinant atsakovo prašymus pagerinti reklaminio stendo apšvietimą, kurių priteisti iš atsakovo neprašo, nors dėl negautų pajamų ir turėtų išlaidų stendo pagerinimui iš viso iš atsakovo negavo 5800 eurų ir negalėjo sumokėti valstybei 786 eurus mokesčių. Tai matyti ir iš ieškovės į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų serija NAM Nr. 3209 ir serija LSA Nr. 0177409, jog už šviestuvų permontavimą reklaminiame stende A-1D (ties Vieviu) ir keturių lauko šviestuvų įsigijimą tiekėjams sumokėjo iš viso 638,88 Eur.

Sutarties 4.5. punkte šalys susitarė, kad vienai bet kuriai šaliai nutraukus anksčiau laiko sutartį, sutarties nutraukėjas sumoka baudą trijų mėnesių nuomos kainą.

Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

Teismui konstatavus, kad pagrindo nutraukti Sutartį atsakovas neturėjo bei įvertinus ieškovės argumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes, kad naujas klientas po Sutarties nutraukimo nerastas iki šiol, taigi ji negauna planuotų pajamų, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti netesybas iš atsakovo. Pastarajam prašant spęsti klausimą dėl jų sumažinimo, teismas šiuo klausimu pasisakys.

Byloje nustatyta, kad ieškovė tiek iki atsakovo pranešimo dėl Sutarties nutraukimo, tiek po to, ieškojo atsakovui priimtinų variantų bei teikė pasiūlymus dėl įvairių nuolaidų tam, kad Sutartis būtų išsaugota. Netgi sudarant Sutartį, kaip paaiškino ieškovės atstovas, atsakovas turėjo galimybę ją pasirinkti jos trukmę – ilgesniam laikui sudaromos sutarties mėnesinis mokestis yra mažesnis. Atsakovas pasirinko jam priimtiniausią sutarties terminą – vieneriems metams, kurio mėnesinis mokestis mažiausias. Atsakovas į jokius kompromisus nesileido, netgi po Sutarties nutraukimo ieškovei ieškant šalims priimtiniausio varianto kaip su atsakovu išspręsti skolos bei netesybų klausimą, su ieškove konstruktyviai nebendradarbiavo, priešingai – 2021-11-29 rašte ieškovei numatė galimybę teisiniu keliu kreiptis dėl nuostolių iš ieškovės kompensavimo.

Teismas įvertina ir aplinkybę, kad ieškovė pripažino tam tikrus reklaminio stendo apšvietimo trūkumus, jų šalinimas užtruko daugiu nei du mėnesius, nors per šį laikotarpį atsakovas mokėjo pilną nuomos kainą, todėl yra pagrindas šalių sutartas netesybas mažinti trečdaliu – priteisti ieškovei iš atsakovo 800 Eur netesybų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta: kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nes, ieškovės teigimu, atsakovas veikė kaip verslininkas, teikdamas tarpininkavimo paslaugas ir gaudamas tam tikrą pelną. Atsakovas teigia, kad jis veikė kaip fizinis asmuo ir tai buvo pavienis jo, kaip fizinio asmens, sandoris.

Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta CK 2.4 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla.

Atsakovas teisme paaiškino, kad kaip hobį jis susikūrė internetinę svetainę, kurioje buvo reklamuojami statybiniai aukcionai, turi įsigijęs individualios veiklos pažymėjimą. Dėl netinkamo reklaminio stendo apšvietimo galimai prarado klientų.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;

2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiška atlikėjo veikla.

Iš reklaminio stendo turinio matyti, kad jame reklamuojamas internetinis puslapis www.estatau.lt, o stendo turinys akivaizdžiai komercinis – statybų meistras Benas siūlo žemiausią kainą, o klientas Jonas ieško statybos darbų meistro. Iš atsakovo 2021-11-29 rašto ieškovei matyti, kad atsakovas įvardijo dėl ieškovės kaltės patyręs 2505,87 Eur tiesioginių ir 34500 Eur netiesioginių nuostolių, nes buvo prarasti klientai ir marketingo investicijos nepasiekė planuoto rezultato.

Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas (ar jų grupė, nes iš vėlesnių atsakovo raštų ieškovei matyti, kad jis kalba daugiskaita (primename, informuojame, būsime priversti ir pan.,) veikė kaip verslininkas, todėl iš jo priteistina 6 procentai metinių palūkanų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Šalys naudojosi atstovų paslaugomis: už atstovavimo paslaugas ieškovė sumokėjo advokatei 620 Eur; už atstovavimo paslaugas atsakovas sumokėjo advokatui 1800 Eur.

Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. R. R. 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Įvertinęs šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismas sprendžia, kad jos iš esmės neviršija Rekomendacijų maksimalaus jų dydžio, tačiau įvertina ir aplinkybes, kad atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai viršija ieškinio reikalavimo sumą, kad civilinė byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį nuotoliniu būdu, tai yra šalims ir jų atstovams nebuvo poreikio išvykti į kitą vietovę, kad atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti beveik tris kartus viršijo ieškovės atstovavimo išlaidas, kuri taip naudojosi profesionalios teisininkės – advokatės – paslaugomis. Dėl aptartų priežasčių, pagrįstomis ir atitinkančiomis Rekomendacijose nustatytus kriterijus laikytinos atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos 1000 eurų sumai.

Teismui ieškinį patenkinus iš dalies – 71 procentą ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 467 Eur bylinėjimosi išlaidų (658x71proc.), atsakovui – 290 Eur (1000x29 proc.). Išvedus skirtumą tarp šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui priteistina 177 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (su vėlesniais pakeitimais)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 269 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. I. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „V“ 400 Eur skolą, 800 Eur baudą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2022-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 177 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.