Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22095-896/2017 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams M. S. ir K. S. dėl prievolės pripažinimo daline ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį dėl prievolės pripažinimo daline ir skolos priteisimo, t. y. neatliko preliminaraus priešieškinio pagrįstumo vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į klausimą, ar ieškovo ieškiniu pareikštas reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė byloje ieškinį atsakovams M. S. ir K. S. dėl prievolės pagal vekselius pripažinimo daline ir skolos priteisimo. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovui gyvenamojo namo statybai pagal 2007-07-02 ir 2009-05-05 vekselius paskolino 60820,20 Eur; atsakovės reikalavimu teismas sprendimu, konstatavęs atsakovų jungtinę veiklą, namą pripažino bendra atsakovų daline nuosavybe, todėl, ieškovo nuomone, prievolė grąžinti atsakovų bendroms išlaidoms ieškovo paskolintus pinigus atsakovams yra bendra. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pagrįstai laikė, jog ieškovas pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma (30410,10 Eur) laikytina didele, atsakovė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų patenkinti ieškinio reikalavimą, ji su M. S. sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino teismas, pagal kurią už ieškovo skolintus pinigus statytą namą pasidalino ir ji savo dalį gaus į kito asmens sąskaitą. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodytu skundo argumentu, kad vien didelė ieškinio suma savaime neįrodo grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu pagrindu galėtų tapti ieškovo pateikiami konkretūs ar daugiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui (turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar yra prielaidų manymui, kad atsakovė gali būti nesąžininga, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovas šiuo atveju nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų neva galimą apeliantės nesąžiningumą, jog ji gali vengti vykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą ar apsunkinti jo vykdymą, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė antros būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.). Ieškovo nurodyti argumentai, kad teismo nutartimi kitoje byloje patvirtintoje taikos sutartyje atsakovai susitarė, jog apeliantė pinigus už atsidalintą namą iš atsakovo gaus į kito asmens (sūnaus) sąskaitą, savaime nepatvirtina apeliantės nesąžiningumo ar ketinimų vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo ieškinio dėl prievolės pagal vekselius pripažinimo daline ir skolos priteisimo pareiškimas atsakovei pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka vien ieškinio didelei sumai pareiškimo, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje reiškiami turtiniai reikalavimai.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas P. S. neįrodė grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės K. S. turtui. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovas P. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.