Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-26 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) vyr. patrulis 2021-01-11 L. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021-01-11 00.01 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų, t. y. tamsiu paros metu neapšviestoje aikštelėje, kai joje stovėjo kiti automobiliai ir prie jų buvo išlipę žmonės, suvažinėtu sniegu padengta danga lanksčia vilktimi tempė pripučiamą ratą, ant kurio sėdėjo žmogus (M. A.), taip sukeldamas jam pavojų nukristi bei susižaloti. Tokiais savo veiksmais L. K. sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui ir pažeidė KET 4, 9, 189 punktų reikalavimus.

2. Institucijos 2021-02-11 nutarimu L. K. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta 450 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-03-26 nutartimi Institucijos 2021-02-11 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl L. K. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. L. K. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-26 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.2. Remiantis teismų formuojama praktika, chuliganiškas vairavimas padaromas turint tik kokias nors paskatas (motyvą). Kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (vairavo chuliganiškai), turi būti nustatyta požymių visuma: 1) chuliganiškos paskatos; 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia ir esant priežastiniam ryšiui tarp padaryto KET pažeidimo ir pavojaus eismo ar eismo dalyvių saugumui sukėlimo. Nesant bent vieno iš šių požymių nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė apelianto elgesyje tiesioginės tyčios, kaip ir veikos padarymo motyvo – chuliganiškų paskatų bei veiksmų, sukėlusių pavojų savo paties ar kitų žmonių saugumui ar jų turtui. O vien tik pabandymas tempti kelis metrus ratą, ant jo sėdint žmogui, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių, kaip pvz., pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo, konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan., savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

4.3. Apeliantas mano, kad šiuo konkrečiu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl apelianto elgesio chuliganiškų paskatų buvimo, apeliantui tik pabandant labai trumpą atstumą važiuojant temti ratą. Priešingai nei nurodyta policijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, apeliantas teigia, kad jokių veiksmų neatliko tyčia, turėdamas tikslą negerbti žmonių ir visuomenės, paniekinti elementarias elgesio normas ir taip parodyti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nagrinėjamu atveju yra visi būtinieji ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, todėl L. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę.

8. Apeliaciniame skunde L. K. iš esmės neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t. y., kad jis 2021-01-11 00.01 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu neapšviestoje aikštelėje, kai joje stovėjo kiti automobiliai ir prie jų buvo išlipę žmonės, suvažinėtu sniegu padengta danga lanksčia vilktimi tempė pripučiamą ratą, ant kurio sėdėjo žmogus (M. A.). Apeliantas nesutinka tik su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad aikštelėje, kurioje užfiksuotas apelianto padarytas administracinis nusižengimas, be lengvųjų automobilių taip pat buvo ir keturratis. Apygardos teismas pritaria šiam apeliacinio skundo argumentui. Įvertinus byloje esančius vaizdo įrašus (b. l. 23), matyti, kad aikštelėje, kurioje užfiksuotas apelianto padarytas administracinis nusižengimas, stovi apelianto vairuota transporto priemonė bei dar keturi kiti lengvieji automobiliai, prie kurių privažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Keturratis minėtuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas, iš kitos administracinio nusižengimo bylos medžiagos taip pat nėra pagrindo išvadai, kad aikštelėje, be kitų transporto priemonių, buvo ir keturratis. Todėl ši apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nustatyta aplinkybė šalintina iš skundžiamos nutarties motyvų. Tačiau aplinkybė, kad aikštelėje, kurioje užfiksuotas apelianto padarytas administracinis nusižengimas, tarp stovinčių transporto priemonių nėra keturračio, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepagrįsta ar neteisėta ir dėl to panaikinti.

9. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susidariusios situacijos nevertino kaip eksperimento, kuris nepavyko. Tačiau apygardos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliantas tariamo eksperimento versiją iškėlė tik teikdamas skundą dėl Institucijos nutarimo teismui. Nei Institucijos pareigūnams, esantiems prie apelianto nusižengimo padarymo metu, nei apeliantui surašytam administracinio nusižengimo protokole apeliantas nenurodė, kad atliko tariamą eksperimentą. Kita vertus, jei būtų galima daryti prielaidą, kad apeliantas atliko eksperimentą, tada neaišku, kokiu tikslu aikštelėje, kurioje užfiksuotas apelianto padarytas administracinis nusižengimas, be apelianto vairuoto automobilio, policijos pareigūnų automobilio, taip pat stovi dar keturi automobiliai. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas ir jam artimos aplinkos žmonės tikslingai atvyko į aikštelę prikabinto prie automobilio pripučiamo rato su ant jo sėdinčiu žmogumi tempimui, t. y. tokiu ypač pavojingu būdu pramogavo. Todėl apelianto argumentas dėl tariamo eksperimentavimo pirmiausia vertintinas tik kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti santykinai griežtos administracinės atsakomybės.

10. Antra, apelianto pateikta versija dėl eksperimento iš dalies yra paneigta paties apelianto. Skunde apylinkės teismui apeliantas nurodė, kad jis automobiliu, prie kurio buvo prikabintas pripučiamas ratas, pavažiavo tik keletą metrų. Taigi, apygardos teismo vertinimu, toks keleto metrų pavažiavimas ir rato slydimo išbandymas turėjo trukti tik keletą sekundžių. Tačiau apeliantas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad važinėjimas truko keletą minučių. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad apeliantas su draugais siekė ne, kaip jis nurodo, atlikti eksperimentą, o papramogauti.

12. Apeliantas taip pat neigia, kad jo veiksmuose yra būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.

13. Ar paskatos, dėl kurių asmuo atlieka teisės požiūriu neleistinus veiksmus, yra chuliganiškos – yra vertinamasis kriterijus. Išvada apie chuliganiškų paskatų buvimą darytina įvertinus konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių visumą.

14. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Kaip teisingai pažymėjo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, šiam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymius – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų atžvilgiu ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017), ir pan.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatytos šios faktinės aplinkybės – apeliantas tamsiu paros metu neapšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kai joje stovėjo kiti automobiliai ir prie jų buvo išlipę žmonės, suvažinėtu sniegu padengta danga lanksčia vilktimi tempė pripučiamą ratą, ant kurio sėdėjo žmogus. Šis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, t. y. apeliantas sąmoningai pasirinko tempti prie automobilio prikabintą pripučiamą ratą, ant kurio sėdėjo žmogus. Be to, tokiems apelianto veiksmams pateisinti nėra jokios logiškos priežasties. Nors apeliantas įrodinėjo, kad tariamai atliko eksperimentą, tačiau šie jo skundo argumentai yra atmesti. Taigi apelianto veiksmai visiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotą chuliganiškų paskatų apibrėžimą – apeliantas, turėdamas žinoti KET 4 punkto, numatančio, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, ir 189 punkto, numatančio, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose, reikalavimus, sąmoningai pažeidė nurodytus KET punktus, t. y. taip parodydamas, kad aiškiai negerbia visuomenėje privalomų elgesio taisyklių, sąmoningai tempdamas prie automobilio prikabintą pripučiamą ratą, ant kurio sėdėjo žmogus, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, toks apelianto elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai ir vertintinas kaip siekis dėl mažareikšmės dingsties (dėl pramogos) priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Todėl administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiksmus pripažino chuliganišku vairavimu.

16. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o L. K. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-26 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.