Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui K. K.

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, auginantis mažametį vaiką, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2023 m. gruodžio 1 d., apie 4.09 val., degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Škoda Oktavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. V. apklausiamas teisiamojo posėdžiu metu savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad buvo vakaras. Jis susipyko su drauge. Susinervino, išėjo į garažą. Klausėsi muzikos. Atsidarė naminio vyno ir jį išgėrė, sugalvojo pasiguosti. Nuėjo namo, pasiėmė raktus ir išvažiavo. Su draugu turėjo susitikti „Circle“ degalinėje. Draugas turėjo ateiti. Važiavimo metu automobilyje užsidegė kuro lemputė. Sustojo degalinėje. Nuėjo iki degalinės, susimokėjo už kurą. Darbuotojai iškvietė policiją. atvažiavo pareigūnai ir patikrino blaivumą. Sutiko su alkotesterio rodmenimis. Savo elgesį vertina labai blogai. Jam gėda, tai didžiausia gyvenimo pamoka. Jam nėra būdinga sėsti prie vairo išgėrusiam. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo sugyventinei. Pradinis įnašas už automobilį buvo sumokėtas iš bendrų lėšų. Automobiliu naudojasi jo sugyventinė. Jis pats turi automobilį, kuris registruotas mamos vardu ir stovi prie jo gyvenamosios vietos. Važiavo su sugyventinės automobiliu, nes jo automobilis yra su vasarinėmis padangomis. Žino, kokia automobilio vertė, jam tai būtų žlugimas. Šiuo metu nedirba, įmonė pristabdžiusi veiklą, nes pakėlė serviso patalpų nuomą ir teko sustabdyti veiklą. Mamos vardu registruoto automobilio vertė apie 15 000 Eur.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytoja O. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai būnant degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), per vaizdo fiksavimo kameras pastebėjo, kad prie vienos iš degalų pylimo kolonėlių privažiavo automobilis „Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobiliui sustojus iš jo išlipo vidutinio amžiaus vyras, kuris užsipylė kuro 15.02 l ir užėjo į degalinę. Asmeniui užėjus ji iš karto pastebėjo, kad jo kalba yra nerišli, jis svyruoja ir nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Kiek matė daugiau, tai minėtame automobilyje nieko daugiau nebuvo. Ji pasakė, kad įtaria asmenį esantį neblaiviu, todėl kviečia policiją. O asmuo pradėjo prašyti nekviesti policijos. Trumpai pastovėjęs ir paprašęs nekvieti policijos, minėtas asmuo norėjo pasišalinti, todėl iškvietė apsaugą, kuri atvykusi jį sustabdė. Asmuo už prisipiltą kurą nesusimokėjo, nes negalėjo surasti savo mokėjimo kortelės. Jei dar kartą minėtą neblaivų asmenį pamatytų tikrai – jį atpažintų (b. l. 24-25).

Liudytoja J. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. V. yra jos sugyventinis. Jie apie 3 metus gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Automobilis „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Automobilis pirktas lizingu (SEB bankas), tačiau valdytoja automobilio yra užregistruota ji. Automobilis priklauso jai ir juo naudojasi praktiškai tik ji viena. Kartais minėtu automobiliu naudojasi ir jos sugyventinis M., tačiau labai retai, beveik juo nesinaudoja, nes jis turi savo automobilį. 2023 m. lapkričio 30 d. vakare, apie 20-21 val., tarp jos ir M. įvyko žodinis konfliktas, jie susikivirčijo. Tada ji su dukra nuėjo miegoti, o M. nuėjo į garažą. Ką jis ten darė, ji nežino. 2023 m. gruodžio 1 d. apie 6.30 val., ji pabudo ir pastebėjo, kad nėra M., taip pat nėra jos automobilio. Ji pradėjo skambinti M., bet jis nekėlė ragelio. Ji nuėjo toliau miegoti. Po 10 minučių namo grįžo M. Jis jai tik trumpai paaiškino, kad atėmė jos automobilį, kad tikrino jo blaivumą. Daugiau nieko neaiškino. Vėliau ji pradėjo skambinti į policiją, norėdama sužinoti dėl automobilio, nes norėjo kuo greičiau jį atgauti. Kai tarp jos ir M. įvyko kivirčas, M. buvo blaivus, apie tai, kad jis paims jos automobilį, jis nesakė (b. l. 44-45).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad privatus asmuo O. M. nurodė, jog degalinėje „Circle K“ mėlynos spalvos automobiliu „Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs neblaivus vairuotojas užsipylė kuro 22 Eur sumai ir atsisako mokėti. Įvykis įregistruotas 2023 m. gruodžio 1 d. 4.09 val. (b. l. 6).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo K. T. 2023 m. gruodžio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gruodžio 1 d. apie 4.15 val. atvykus į kaltinime nurodytą degalinę, pastebėjo degalinėje prie apsaugos darbuotojų stovintį, kaip vėliau paaiškėjo M. V., kuris atvažiavo automobiliu „Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini) užsipilti kuro. Vairavimo esant neblaiviam faktą asmuo pats patvirtino žodžiu. Degalinės darbuotoja O. M. paaiškino, kad M. V. paprašė nekviesti policijos, kadangi yra neblaivus. Darbuotoja per vaizdo fiksavimo kamerą matė asmenį išlipanti iš automobilio, daugiau automobilyje nieko nebuvo, ji paskambino į apsaugą ir į policiją dėl šio įvykio. Bendraujant su M. V., šis elgėsi neadekvačiai, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, jam pynėsi liežuvis. Patikrino M. V. blaivumą Draeger alcotest 7510, Nr. ARKB-0229 (patikros sertifikato Nr. 1938525) alkotesteriu. Pirmu pūtimu 2023 m. gruodžio 1 d. 4.20 val. pastarajam nustatytas 2.56 promilių girtumas, o antru pūtimu – 4.36 val. jam nustatytas 2.70 promilių girtumas (b. l. 28).

Iš 2023 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta degalinė „Circle K“, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas automobilis „Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini) stovintis prie ketvirtos kolonėlės. Automobilis apžiūrėtas. Degalinė stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių bei jo vidus (b. l. 10-20).

Iš neblaivumo nustatymo 2023 m. gruodžio 1 d. akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1938525 matyti, kad M. V. 2023 m. gruodžio 1 d. 4.21 val. nustatytas – 2,56 promilių girtumas, o 2023 m. gruodžio 1 d. 4.37 val. – 2,70 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas bei su alkotesterio rodmenimis sutiko ir pasirašė (b. l. 30-33).

Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2023 m. gruodžio 4 d. išrašo matyti, kad automobilio „Škoda Octavia RS“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB „SEB“ bankas, o valdytoja – J. A. (b. l. 35).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio mėnesį automobilio „Škoda Octavia Combi 2.0 TSI RS Aut“ (pasirinkti 2022 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 34 110 Eur (b. l. 36-37).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2023 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad yra trys pareigūnų kameromis daryti vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašo „PSS-20231201-041620UTC+0200“ kairės pusėje apačioje matoma data „2023-12-01“ ir laikas „04:16 val.“. Užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir užeina į degalinę. Pareigūnus degalinėje pasitinka apsaugos darbuotojai kartu su M. V. (vilki tamsiai pilkos spalvos megztinį ir juodos spalvos kelnes). Degalinės darbuotoja teigia, jog pastarasis vairavo automobilį, yra neblaivus ir jis nesusimokėjo už kurą. M. V. pareigūnei atsako, jog gėrė šiek tiek alaus. Matyti, kaip pareigūnai patikrina kaltinamojo blaivumą. M. V. blaivumo patikrinimo metu įpūtė 2,56 promiles. Tada pareigūnai pasako M. V., jog po 15 minučių reikės dar kartą pasitikrinti blaivumą. Pareigūnai paprašo asmens pateikti savo asmens dokumentą, jis atsako, jog visi dokumentai yra automobilyje. Pareigūnai kartu su kaltinamuoju nueina link automobilio. Ten kaltinamasis ieško savo asmens dokumento. Pareigūnai paklausia, kur yra automobilio raktai. M. V. atsako, jog jis raktus turi su savimi, vėliau juos paduoda pareigūnui. Pareigūnai ragina asmenį nueiti susimokėti už kurą, tačiau asmuo teigia, jog jis neranda savo banko kortelės. Galiausiai M. V. nueina atgal į degalinę susimokėti už kurą, tačiau vėl teigia, jog neturi banko kortelės. Pareigūnė paprašo dar kartą asmens nueiti iki automobilio ir pasiimti banko kortelę. Visi asmenys nueina atgal iki automobilio. Kaltinamasis pradeda dar kartą ieškoti savo pamestų daiktų, tačiau nesėkmingai. Tada visi nueina į degalinę ir pareigūnai paprašo kaltinamojo kažkam paskambinti iš artimųjų, jog atvažiuotų sumokėti už kurą ir pasiimtų automobilį. M. V. nurodo, jog jis nežino nei vieno numerio, todėl paskambinti negali. Pareigūnai paklausia, kur jis važiavo, jis atsako, jog važiavo iš Varėnos į Vilnių. Pareigūnai patikrina M. V. blaivumą. Antrojo blaivumo patikrinimo metu M. V. įpūtė 2,70 promilės;

2. vaizdo įrašo „PSS-20231201-053300UTC+0200“ kairės pusės apačioje matosi laikas 05:33 val. matosi, kaip pareigūnė paduoda kaltinamajam pasirašyti dokumentus. M. V. juos pasirašo ir paklausia, kodėl turi pasirašyti šituos dokumentus. Pareigūnė paaiškina, jog šitas dokumentas yra skirtas automobilio nutempimui. Kaltinamasis pareigūnei nurodo, jog jis nevairavo automobilio. Vėliau teigia, jog automobilis nėra jo. Pareigūnė paduoda asmeniui pasirašyti pasiaiškinimą;

3. vaizdo įrašo „PSS-20231201-060355UTC+0200“ kairėje pusės apačioje matosi laikas 06:03 val. pareigūnė kaltinamajam įteikia šaukimą, įteikia dokumentus dėl automobilio (b. l. 57-58).

Iš degalinės „Circle K“ stebėjimų kamerų vaizdo įrašų ir jų 2023 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo pateikti du vaizdo įrašai, įrašyti degalinės „Circle K“ stebėjimo kameromis:

1. vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)LT65007-Salia_Parlamento-CCTV_Fuel_Pump_4-3_12-01-2023_03-50-49_31[1]“ matosi data „2023.12.01“, laikas „03:50“. Vaizdo kamera fiksuoja degalinės įėjimo/išėjimo vaizdą iš lauko pusės. Vaizdo įrašo laiku 00:20 užfiksuota, kaip pasirodo mėlynos spalvos automobilis, v. n. „(duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašo laiku 02:35 užfiksuota, kaip iš automobilio išlipa kaltinamasis. Jis uždaro automobilio mašinos dureles ir nueina užsipilti kuro. Vaizdo įrašo laiku 02:55 užfiksuota, kaip kaltinamasis pilasi kurą, o 04:49 nueina į degalinę;

2. vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)LT65007-Salia_Parlamento-CCTV_POS_1_12-01-2023_03-51-20_799[1]“ matosi laikas „03:51“. Vaizdo kamera fiksuoja degalinės kasos vaizdą. Vaizdo įraše matyti, kaip M. V. bendrauja su degalinės darbuotoja, kaip degalinės darbuotoja skambina telefonu;

3. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aprašytų vaizdo įrašų. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuota kaip kaltinamasis išlipa iš automobilio iš vairuotojo vietos (b. l. 68-70, 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų teisme įrodymų visetą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 2,56 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis M. V. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas prie vairo. Važiuojant pastebėjo, kad baigėsi kuras, todėl nuvažiavo į degalinę užsipilti degalų. Degalinės darbuotoja iškvietė policiją. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad buvo neblaivus bei, kad sutiko su alkotesterio rodmenimis.

Be kaltinamojo M. V. prisipažinimo, aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent pats kaltinamasis patvirtina ir kiti teisme ištirti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, šią kaltinimo aplinkybę patvirtina liudytojos O. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad stebėdama vaizdo stebėjimo kameromis filmuojamą medžiagą pamatė, kad prie vienos iš kolonėlių privažiavo automobilis, o iš šio automobilio vairuotojo pusės išlipo būtent kaltinamasis, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Liudytojos parodymus patvirtina ir į baudžiamąją bylą pateikti vaizdo įrašai bei iš jų padarytos fotonuotraukos. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)LT65007-Salia_Parlamento-CCTV_Fuel_Pump_4-3_12-01-2023_03-50-49_31[1]“, įrašo laiku „00:20“ užfiksuota, kaip atvažiuoja kaltinamojo automobilis (taip pat matosi ir automobilio valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini) O minėto vaizdo įrašo laiku „02:35“ užfiksuota, kaip iš automobilio vairuotojo vietos išlipa kaltinamasis (tai matyti ir nuotraukoje Nr. 2 (b. l. 72)). Įvertinus aptartus įrodymus matyti, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kitų asmenų automobilyje nebuvo, t. y. automobilį vairavo būtent kaltinamasis.

Aplinkybę, kad automobilį M. V. vairavo būdamas neblaivus, be jo duotų parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, tyrėjo K. T. 2023 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai ir kt. Alkotesterio kvituose ir pirmiau aptartame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20231201-041620UTC+0200“ užfiksuota, kad pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 2,56 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu jam nustatytas 2,70 promilių neblaivumas. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti taip pat ir 2023 m. gruodžio 1 d. neblaivumo nustatymo akte. M. V. sutiko su alkotesterio rodmenimis, taip pat patvirtino., kad gėrė alkoholį prieš sėsdamas už automobilio vairo. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti pastarojo neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai), o įvertinus asmens būklę nustatyta, kad M. V. negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad išdėstyti įrodymai patvirtina tiek faktą, jog M. V. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo jį būdamas neblaivus ir jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Kaltinamojo parodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus bei to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gauti kaltinamojo ir jo mamos V. V. prašymai perduoti M. V. jos atsakomybei taikant laidavimą be užstato.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).‏‏‎ ‏‏‎

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).‏‏‎

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė — kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis M. V. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žalos klausimas nėra sprendžiamas.

Įvertinus išdėstytą matyti, kad byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad kaltinamasis M. V., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, dėl savo poelgio jaučia gėdą bei gailisi dėl padaryto. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Iš kaltinamojo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis išties gailisi ir dėl padaryto pergyvena. Nurodo, kad jam gėda ir pripažįsta, kad tai didžiausia jo gyvenimo pamoka, kad jam nėra būdinga sėsti prie vairo išgėrusiam, o savo elgesį vertina labai blogai. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 127). Jis yra darbingo amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje. 2023 m. gruodžio 5 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenimis, M. V. per penkis metus administracinėn atsakomybėn trauktas 10 kartų, iš kurių daugiausia už KET pažeidimus (viršijo greitį, vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros ir kt.), visas baudas apmokėjo (b. l. 120-125). Tačiau iš minėto išrašo matyti, jog kaltinamasis per paskutinius vienerius metus padarė vieną administracinį nusižengimą, o iki paskutinio nusižengimo padarymo administracinėn atsakomybėn netrauktas beveik dvejus metus. Visa tai leidžia spręsti, kad jo administraciniai nusižengimai nėra sistemingi ir paskutinius metus laikosi įstatymų. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad M. V. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkęs nusikalsti, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Taip pat byloje pateikti kaltinamąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys (diplomai, pažymėjimai, charakteristika), iš kurių matyti, jog kaltinamasis yra veiklus žmogus, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) renginiuose, apibūdinamas kaip nestokojantis humoro jausmo, lengvai bendraujantis, draugiškas ir rūpestingas. Visa tai rodo, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Tačiau be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

Kaltinamasis M. V. ir jo motina V. V. duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad juos sieja glaudus ryšys. Kaltinamasis paaiškino, kad su mama labai dažnai susiskambina, vasarą dažnai susitinka, jis važiuoja pas ją ir kartu tvarko ūkį, o mamos nuomonė jam labai svarbi. Pripažino, kad apie įvykį mama pasakė iš karto ir su ja apie tai labai nuoširdžiai kalbėjosi. V. V. taip pat nurodė, kad su sūnumi dažnai bendrauja telefonu, sūnus dažnai pas ją atvažiuoja ir padeda jai dirbti ūkio darbus, su sūnumi leidžia daug laisvo laiko. V. V. taip pat paaiškino, jog ji supranta atsakomybę ir yra įsitikinusi, kad padarys viską, ką gali, kad daugiau tai nepasikartotų. V. V. teisme taip pat paaiškino, kad sūnus labai pergyvena dėl savo poelgio, kad jis jai ryte po įvykio paskambino ir pasipasakojo, o ji atvyko į Vilnių ir su juo kalbėjosi. Jos manymu, kad jeigu ji įvykio dieną būtų kartu, nieko panašaus nebūtų atsitikę. Pasak V. V. sūnus neturi priklausomybės alkoholiui. Ji sūnų apibūdina kaip rūpestingą asmenį, kuris rūpinasi savo drauge ir dukra.

V. V. 2023 m. gruodžio 6 d. darbdavio charakteristikoje nurodyta, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbe pasižymi darbštumu, kruopštumu ir atsidavimu savo pacientams, yra reikli sau ir personalui, yra imli įvairioms naujovėms ir pasiūlymams, pareiginga, tvarkinga ir drausminga darbuotoja (b. l. 151).

Teistumo registro duomenimis V. V. neteista (b. l. 76), o 2023 m. gruodžio 6 d. duomenimis, per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn traukta vieną kartą, už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, jai paskirtą baudą apmokėjo. Aptarti duomenys rodo, kad laiduotojos nėra jokio pagrindo vertinti, kaip asmens, kuris ignoruotų įstatymų reikalavimus ar jų piktybiškai nesilaikytų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad V. V. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, ją ir sūnų sieja artimi ir stiprūs ryšiai, ji gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. V. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą M. V. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-183-628/2023 ir kt.).

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, vairuota paryčiais, mieste. Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, jog jis būdamas neblaivus vairavo nuo savo namų iki kaltinime nurodytos degalinės, t. y. būdamas neblaivus važiavo pakankamai didelį atstumą, dėl ko buvo sukelta reali grėsmė jo paties, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi akivaizdu, jog kaltinamasis M. V. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teismas įvertina tai, kad M. V. labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės kaltinamasis nevengė, kad anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, taip pat tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis sistemingai nedaro administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimu (per vienerius metus padarė vieną KET pažeidimą, o iki tol beveik dvejus metus nepadarė nei vieno administracinio nusižengimo). Visa tai rodo, kad kaltinamąjį galima laikyti drausmingu vairuotoju. Byloje taip pat nėra duomenų, jog kaltinamasis piktnaudžiautų alkoholiu. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamąjį bei jo padarytą veiką, visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks kaltinamajam M. V. skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 5 d. Teismo nuomone, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

Prokurorė taip pat prašė iš kaltinamojo M. V. išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 34 110 Eur.

Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023).

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

M. V. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Įvertinus VĮ „Regitra“ duomenis, kaltinamojo M. V. parodymus, automobilio valdytojos K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nustatyta, jog automobilio savininkas yra ne pats kaltinamasis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad minėto automobilio savininkas yra AB „SEB“ bankas, o valdytoja — kaltinamojo sugyventinė J. A.. Duomenų, jog bankas ar J. A. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Todėl automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Tad iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu tapačių automobilių vidutinė vertė Lietuvoje, skaičiuojant su PVM buvo 34 110 Eur (b. l. 36).

Kaip jau minėta, teismų praktikoje pasisakoma, kad konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Taip pat, kad tokiu atveju turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023). O priešingai nei asmens nuteisimo atveju, esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Kita vertus, asmenims, padariusiems nusikaltimą, numatyta BK 284¹ straipsnio 1 dalyje, neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamojo gynėjas prašė M. V. neskirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, nes kaltinamajam yra visos sąlygos taikyti laidavimo institutą, be to dar jam skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl kaltinamasis jau patirs suvaržymus, o dar ir turto konfiskavimas - neatitiks teisingos viešųjų interesų poreikių ir asmens teisių pusiausvyros. Tačiau teismas nesutinka su tokia gynėjo pozicija.

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (vairuota paryčiais, Vilniaus mieste, vairuota pakankamai didelį atstumą tam, kad pasiguosti draugui dėl konflikto su sugyventine), į nustatytą neblaivumą (pirmo pūtimu nustatytas – 2,56 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu – 2,70 promilių girtumas, kas rodo, kad asmuo vairavo automobilį stipriai apsvaigęs nuo alkoholio), sprendžia, jog šiuo atveju bausmės prevenciniams tikslams pasiekti būtina taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto dydžio, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis teisme paaiškino, jog konfiskavimas visos automobilio vertę atitinkančios sumos reikštų jo žlugimą, nes jis šiuo metu nedirba, jo įmonės veikla sustabdyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų (Pagrindas. Automobilio lizingo sutartis Nr. 2022-060112 (b. l. 52-54) ir būsto kredito sutartis Nr. 2022001789 182 750 Eur sumai (b. l. 164)). Kaltinamasis anksčiau nebuvo padaręs tokio pobūdžio nusikalstamos veikos bei už analogiškų veikų padarymą nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, jog visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos (34 110 Eur) konfiskavimas, nagrinėjamu atveju turės pernelyg didelį neigiamą poveikį kaltinamojo ir jo šeimos turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus tikslus bei baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad asmens nubaudimo ir bausmės prevenciniams tikslams pasiekti, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis ir dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo trukmę, M. V. turtinę padėtį ir pajamas, bus pakankama, teisinga ir proporcinga kaltinamajam skirti dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą – 18 000 Eur.

Kaltinamajam M. V. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Byloje esantys du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą M. V. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. V. valstybės naudai konfiskuotino turto — automobilio „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų).

M. V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Dvi kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio savininkei AB „SEB bankui“ išsiųsti pranešimą apie jai priklausančiu automobiliu padarytą nusikalstamą veiką ir tai, kad automobilis grąžintas teisėtai valdytojai.

M. V. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. V. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

V. V. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.