Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. V., jo atstovui advokatui A. S. (A. S.), atsakovei M. T., atsakovės M. T. atstovui advokato padėjėjui P. H. (P. H.), U. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei M. T. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus.

5. Teismo posėdžių metu šalys ir jų atstovai palaikė savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos faktinės aplinkybės

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo tėvas I. V. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), susilaukė vieno vaiko – S. V. (ieškovo), gimusio (duomenys neskelbtini)

7. (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas I. V. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovei M. T.. I. V. testamento nepasirašė, už testatorių pasirašė liudininkai D. B. ir D. P. Testamentą patvirtino (duomenys neskelbtini) M. M.

8. Šioje byloje ieškovas ginčija (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.89 straipsnio pagrindu teigdamas, kad sudarydamas testamentą I. V. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.

9. Bylos nagrinėjimo metu paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad I. V. (duomenys neskelbtini) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Jis, atsižvelgiant į jo psichikos sveikatos būklę, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pateiktoje I. V. medicinos dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie jo vartotų vaistų galimą šalutinį poveikį jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (duomenys neskelbtini) I. V. (duomenys neskelbtini) socialinė orientacija buvo sutrikusi, dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo pats savarankiškai suformuoti savo valios ir jos išreikšti.

Bylai aktualios teisės normos bei jų aiškinimas teismų praktikoje

10. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Mirus testatoriui atsiranda palikimas, kurį įstatyme nustatyta tvarka paveldi testamente nurodyti įpėdiniai. Tokiu būdu įstatyminiai įpėdiniai (išskyrus CK 5.20 straipsnyje numatytą teisės į privalomąją palikimo dalį atvejį) netenka paveldėjimo teisių, nes pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testatorius taip pat gali palikti savo turtą dalimis keliems įpėdiniams pagal testamentą. Pirmiau nurodyti tarp įpėdinių susiklostantys materialiniai teisiniai santykiai lemia ir jų procesinę padėtį, kai tarp įpėdinių kyla ginčas dėl palikimo, kuris teisme sprendžiamas ieškinio (ginčo) teisenos tvarka. Vienas tokių ginčų yra testamento pripažinimas negaliojančiu.

11. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims (CK 5.18, 5.19 straipsniai). Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams (CK 5.17 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/(duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, kt.). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 9 punktas).

13. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas). Teismų praktikoje nurodoma, jog išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie per kelerius metus sirgtas ligas, vartotus vaistus ir pan. Pvz., kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Paprastai tokia asmens fizinė – mentalinė būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formą. Testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raštais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti (CPK 185 straipsnis). Nors apskritai eksperto išvada neturi viršenybės prieš liudytojų parodymus, tačiau atskirose bylų kategorijose, kur reikia vertinti asmens veiksnumą ar neveiksnumą, arba jo gebėjimą suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, tokios išvados reikšmė yra ypač didelė, nes teismas, remdamasis vien tik liudytojų parodymais, negalėtų motyvuoti savo sprendimo dėl asmens veiksnumo ar neveiksnumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatoriaus argumentus dėl turto palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

14. Byloje ieškovas savo argumentus, kad I. V. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti grindė I. V. medicininiais dokumentais, nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymomis. Atsakovė savo argumentus, kad I. V. suvokė savo veiksmų reikšmę ir gebėjo juos valdyti grindė tuo, jog I. V. nebuvo nustatytas neveiksnumas, taip pat liudytojų parodymais bei Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini).

15. Siekiant nustatyti, ar I. V. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė.

16. (duomenys neskelbtini) pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) daroma išvada, kad I. V. (duomenys neskelbtini) ilgalaikės hipertenzinės ligos ir prieširdžių virpėjimo fone išsivystė išeminis galvos smegenų infarktas, kuris pažeidė smegenų dalis, atsakingas už kognityvines, kalbos ir judėjimo funkcijas. Po reabilitacijos pagerėjo tik elementarių komandų suvokimas, judėjimo funkcijos, tačiau sudėtingesnių sąvokų, klausimų jis nesuprasdavo. Nuo (duomenys neskelbtini) metų jo būklė pradėjo blogėti, žymiai sumenkėjo jo socialinis savarankiškumas. Jis galėjo suprasti tik nesudėtingus paliepimus ir elementariausius klausimus, susijusius su jo sveikatos būkle ar buitimi, tačiau ilgesnių frazių ir sakinių esmės jis negebėjo suprasti. I. V. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu negalėjo palaikyti adekvataus kontakto su aplinkiniais, išreikšti savo minčių, teisingai orientuotis testamento sudarymo situacijoje, įsisavinti, išlaikyti ir atgaminti informacijos apie testamento turinį ir pobūdį bei prognozuoti sudaromo testamento pasekmes, t. y. negalėjo išreikšti savo tikrosios valios.

17. Teismo vertinimu, šioje byloje būtina pažymėti, kad pagal medicininius dokumentus, I. V. sveikatos būsena buvo įvertinta nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai jam buvo diagnozuotas išeminis smegenų infarktas. (duomenys neskelbtini) metais I. V. buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Šie medicininiai dokumentai ir byloje atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtina, kad I. V. testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, dėl ko negalėjo savarankiškai suformuluoti savo valios ir jos išreikšti. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių suabejoti byloje pateiktų medicininių dokumentų ar ekspertizės akto objektyvumu.

18. Nors atsakovė teigė, kad I. V. gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti įrodo liudytojų parodymai, tačiau, teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai nepagrįsti.

19. Liudytoja D. P. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad yra atsakovės pažįstama. Paaiškino, kad kai I. V. sudarė testamentą, jis buvo normalios būklės. Paaiškino, kad atsakovę I. V. vadindavo „mama“, kai jo klausė, kam surašyti testamentą ir rodė į liudytoją D. P., I. V. sakė „ne, mama“ (teismo posėdžio garso įrašas 00:17:40). Liudytoja parodė, kad testamento sudarymo metu buvo ji, D. B. ir (duomenys neskelbtini) M. M.. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) testamentą I. V. perskaitė rusų kalba. Liudytoja nurodė, kad po to ji paklausė I. V., ar jis nenorėjo testamento parašyti jai, o šis atsakė „ne, mamai“. Liudytoja pažymėjo, kad jai nekilo abejonių dėl I. V. suvokimo.

20. Liudytoja M. M. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad kai I. V. sudarinėjo testamentą, ji prieš tai paklausė I. V., ar šis gali pasirašyti, jis galva parodė, kad ne. Liudytoja parodė, kad paklausė I. V. ar jis turi vaikų, šis konkliudentiniais veiksmais (galvos mostais) išreiškė ir pasakė, kad ne. Parodė, kad pas testatorių buvo du kartus. Paaiškino, kad kai I. V. sudarinėjo testamentą, testamentas buvo perskaitytas lenkiškai, vertimą padarė pati liudytoja. Nurodė, kad I. V., sudarydamas testamentą, viską suprato, nes jis, paklaustas, kam nori palikti turtą rodė į M. T. ir sakė „mama", tačiau liudytoja pažymėjo, kad pasakius I. V., jog jis turi daug turto, šis aiškino, kad jis nieko neturi. Pažymėjo, kad testamento sudarymo metu buvo liudininkai. Liudytoja paaiškino, kad I. V. iki ligos kalbėdavo maišyta rusų ir lenkų kalba.

21. Liudytoja D. B. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad ji buvo kaimynė su I. V. ir M. T. apie metus laiko. Parodė, kad I. V. negalėjo kalbėti, buvo paralyžiuotas. Paaiškino, kad ją pakvietė M. T. būti liudytoja sudarant testamentą. Liudytoja pažymėjo, kad prisimena, jog kai (duomenys neskelbtini) I. V. klausė, kam jis viską paliks, jis parodė ranka į M. T. ir pasakė „mama“. Pažymėjo, kad testamentas buvo sudarytas lietuviškai ir išverstas į rusų kalbą, išvertė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ji kiekvieną dieną eidavo pas I. V. ir M. T. vandens, sveikindavosi su I. V. rusų kalba. Pažymėjo, kad testamento sudarymo metu jai nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus valios palikti savo turtą M. T.

22. Liudytojas S. K. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė yra jo mama. Paaiškino, kad I. V. pažinojo tiek iki to laiko, kol pastarąjį ištiko liga tiek po to. Pažymėjo, kad M. T. buvo I. V. pirma meilė, jie gyveno apie 30 metų. Po to, kai I. V. ištiko insultas, juo rūpinosi M. T., liudytojo brolis N. G. ir pats liudytojas dažnai lankydavo I. V.. Pažymėjo, kad kai bandydavo bendrauti su I. V., šis tik pasakydavo „taip“ arba „ne“, reikėdavo spėlioti, ko paklausti, tačiau I. V. bandydavo atsakyti. Bendraudavo maišyta rusų kalba. Liudytojas parodė, kad I. V., kai dar buvo geros savijautos, žinojo, kad turi turto. Pažymėjo, kad visa buitimi, remontais rūpinosi M. T. ir liudytojo brolis. Taip pat pabrėžė, kad M. T. I. V. vadindavo „mama“.

23. Liudytoja R. P. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad ji yra atsakovės sūnaus draugė. Paaiškino, kad pažinojo I. V., kad kalbėjo rusų kalba. Pažymėjo, kad I. V. ir atsakovės santykiai buvo geri. Paaiškino, kad I. V. į atsakovę kreipdavosi „mama“. Taip pat, liudytoja pažymėjo, kad po to, kai I. V. ištiko liga, kiek ji girdėjo, I. V. lankydavo kaimo kaimynai. Pažymėjo, kad I. V., bendraudamas su ja, galėdavo pasakyti dalį žodžio, atsakymai visada būdavo į temą. Pažymėjo, kad kai I. V. pasiligojo, ūkį prižiūrėjo M. T. Liudytoja paaiškino, kad vieną kartą matė, kaip po insulto I. V. bandė vaikščioti, pažymėjo, kad jo būklė po insulto būdavo stabili, neblogėjo.

24. Liudytojas D. P. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad jis yra atsakovės sūnaus draugas. Paaiškino, kad bendraudavo su I. V., dažniausiai maišyta rusų kalba. Pažymėjo, kad I. V. su M. T. gyveno gal apie 25 metus, jų santykiai buvo geri, šeimyniniai. Liudytojas parodė, kad nuo tada, kai I. V. ištiko liga, juo rūpinosi M. T. ir jos sūnus, gyvenęs su jais. I. V. dar lankydavo kaimynai. Paaiškino, kad I. V. sveikata buvo normali, bendraujant atsakydavo pradėdamas sakyti dalį žodžio, atsakinėjo rodydamas ir rankomis, jo atsakymai visada būdavo į temą. Paaiškino, kad nuo tada, kai I. V. susirgo, jo sveikata nelabai keitėsi. Pažymėjo, kad kai I. V. pasiligojo, namus prižiūrėjo, mokesčius mokėjo M. T.

25. Kaip minėta anksčiau, nors eksperto išvada neturi viršenybės prieš liudytojų parodymus, tačiau vertinant asmens veiksnumą ar neveiksnumą, arba jo gebėjimą suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, tokios išvados reikšmė yra ypač didelė. Todėl šie, byloje esantys įrodymai paneigia tiek atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, tiek liudytojų D. P., M. M., D. B., S. K., R. P., D. P. parodymus, kad I. V. sudarant testamentą buvo normalios psichinės būklės, teisingai suvokė aplinką ir išreiškė tikrąją savo valią visą turtą palikdamas atsakovei M. T.

26. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, atkreipia dėmesį į tai, jog liudytoja M. M. (testamentą tvirtinusi (duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. V., paklaustas, ar turi vaikų, atsakė, jog neturi, o liudytojai pasakius, jog I. V. turi daug turto, šis atsakė, jog neturi nieko. Tokie, realybės neatitinkantys I. V. atsakymai, byloja apie tai, jog testamento sudarymo metu I. V. nesuvokė objektyvios tikrovės, nesuprato savo veiksmų, o manydamas, jog jis neturi jokio turto, negalėjo ir turėti valios jį palikti.

27. Atsakovė taip pat remiasi Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nutartimi, kurioje nurodyta, kad I. V. yra veiksnus. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą CK 1.89 straipsnio 1 dalies nėra būtina įrodyti, kad asmuo buvo neveiksnus. Kaip minėta jau anksčiau, šiuo pagrindu testamentas pripažįstamas negaliojančiu, jei fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Be to, teismo ekspertizės akte pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo nustatyta visiška negalia, o nuo (duomenys neskelbtini) m. palaipsniui jo sveikatos būklė pradėjo blogėti, žymiai sumenkėjo jo socialinis savarankiškumas ir, galiausiai, atlikęs medicininių dokumentų tyrimą, ekspertas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) I. V. dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

28. Tokiu būdu iš visų surinktų įrodymų darytina išvada, jog I. V., sudarydamas (duomenys neskelbtini) testamentą, nors jam ir nebuvo nustatytas neveiksnumas, tačiau pagal savo psichikos būklę negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl to yra pagrindas ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. M. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, negalėjusio suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

Dėl testamento formos

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų ir kito asmens pasirašymas už testatorių yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno, pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

30. Iš byloje nustatytų aplinkybių, atkreiptinas dėmesys į tai, jog I. V. nepasirašė testamento asmeniškai, jį pasirašė du, M. T. pakviesti liudytojai – D. B. bei D. P. ir (duomenys neskelbtini) M. M.. Kaip matyti iš byloje pateiktos testamento kopijos, jame nenurodyta priežastis, kodėl testatorius nepasirašo testamento asmeniškai. Taigi darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas neatitinka ir reikalavimų, keliamų tokio dokumento sudarymui.

31. Atsakovės argumentai ir liudytojų parodymai, jog atsakovė su I. V. gyveno daugelį metų, jų santykiai buvo geri savaime, o ieškovas lankydavo testatorių retai, neįrodo fakto, kad palikėjas norėjo visą savo turtą palikti atsakovei.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 265 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teismas priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokatų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34. Ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą), 1,00 Eur aptarnavimo mokestis, 600,00 Eur apmokėjimas už ekspertizės atlikimą, 500,00 Eur ieškinio parengimas, 400,00 Eur dubliko parengimas, 100,00 Eur atstovavimas teismo posėdyje. Bendrai ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 6(duomenys neskelbtini),00 Eur.

35. Įvertinus ieškovo atstovo advokato byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovo atstovas atstovavo ieškovo interesams dviejuose teismo posėdžiuose, bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 000,00 Eur pagrįstos ir kartu su žyminiu mokesčiu bei išlaidomis už ekspertizės apmokėjimą priteistinos iš atsakovės bendroje sumoje 1 676,00 Eur.

36. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 12,33 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 274, 275 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. M. patvirtintą (duomenys neskelbtini) I. V. sudarytą testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, negalėjusio suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

Priteisti ieškovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 676,00 Eur (tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,33 Eur (dvylika eurų 33 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.