Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“, tretieji asmenys Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarė V. J., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl papildomų paaiškinimų prijungimo

3. Apeliantė 2019 m. vasario 11 d. pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus dėl naujos informacijos pateikimo, kuriuose, apeliantės teigimu, yra pateikiamos naujos esminės aplinkybės, reikšmingos proceso atnaujinimui civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

4. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

5. Nagrinėjamu atveju rašytinuose paaiškinimuose apeliantė papildomai argumentuoja savo skundą, nurodo naujų motyvų, kodėl jos atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus apeliantės rašytinius paaiškinimus kaip atskirojo skundo papildymą naujais argumentais, juos priimti atsisako kaip pateiktus praleidus įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą.

Dėl bylos esmės

6. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtas nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

7. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.

8. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nes pareiškėja prašymą argumentuoja iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių teismai jau ne kartą yra pasisakę ankstesniuose procesiniuose sprendimuose.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą atnaujinti procesą remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes šio straipsnio nuostatos yra taikomos sprendžiant ieškinio, bet ne prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Tačiau skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti CPK 374 straipsnio pagrindu, kaip teikiamą pakartotinai.

10. CPK 374 straipsnyje numatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Būtų nepagrįsta priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

11. Nagrinėjamu atveju, prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atskirasis skundas yra argumentuojami tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ankstesniuose pareiškėjos prašymuose dėl proceso atnaujinimo, kurie, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo teikti teismui jau dvidešimt du kartus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato prašymo atnaujinti procesą esmės. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartimi buvo tinkamai įvertinti šioje byloje priimti ankstesni procesiniai teismo sprendimai, taip pat pateikto prašymo atnaujinti procesą turinys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja savo prašymą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygų vertinimu, jų neatskleidimu, netinkamu turto vertinimu ir pan. Apeliantė jau ne kartą kėlė klausimą dėl 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo dokumentų santykio bei reikšmės proceso atnaujinimui, kuriuos teismai išsamiai įvertino, todėl pakartotinai nagrinėti šias aplinkybes nėra pagrindo. Apeliantė, teikdama analogiškus prašymus, kelia tuos pačius turto vertinimo dokumentų klausimus, remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių teismai yra pasisakę ankstesniuose procesiniuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018, 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-4546-864/2018, 2018 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-4949-866/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-790/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1571-381/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1813-790/2018), nagrinėdami apeliantės prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.