Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-14 · Civilinė byla Nr. e2S-2198-436/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
e2S-2198-436/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15321-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
Civilinė byla Nr. e2S-2198-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15321-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-22264-848/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą nustatyti skolininko turto dalį, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., O. Ž., R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio taikymo laiko atžvilgiu.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti, kad skolininkės O. Ž. sutuoktinio R. Ž. gaunamas darbo užmokestis ir piniginės lėšos esančios ir/ar patenkančios į nurodytas banko sąskaitas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei O. Ž., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Nurodė, kad Kauno miesto 17 notaro biuras išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. RJ-2748 dėl 469,30 Eur skolos bei 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus UAB „4finance“ naudai iš O. Ž.. Išieškotojas minėtus dokumentus pateikė vykdyti antstolei J. Ž.. Antstolė 2017 m. birželio 30 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/01498. Patvarkyme nurodoma, kad skolininkė jokio turto ir pajamų neturi, todėl išieškojimas nukreiptinas į jo sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjos UAB „4finance“ prašymą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-2751, kuriuo pakeistas CPK 667 straipsnis, numatantis ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, privalo vadovautis šio procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančia civilinio proceso įstatymo redakcija. Iš pareiškimo ir jo priedų nustačius, kad pareiškėja į teismą kreipėsi nesilaikiusi naujoje CPK 667 straipsnyje numatytos išankstinės pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimo tvarkos, jos pareiškimą priimti atsisakytina.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „4finance“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškimą nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas pažeidė lex retro non agit (paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios) principą, nes pareiškimas buvo grindžiamas antstolės patvarkymu, priimtu iki naujosios CPK redakcijos įsigaliojimo, todėl turėjo būti priimtas nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto 17 notarų biuras 2016 m. balandžio 14 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. RJ-2748 dėl 469,30 Eur skolos bei 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš O. Ž. kreditoriaus UAB „4finance“ naudai. Išieškotojai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti priverstinai, antstolė J. Ž. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0161/16/01498. Antstolė 2017 m. birželio 30 d. areštavo skolininkės ir jo sutuoktinio pinigines lėšas bei priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, kaip tai numatė tuo metu galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija. 2017 m. liepos 27 d. pareiškėja su tokiu prašymu kreipėsi į teismą. Teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą nurodydamas, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Su tokia nutartimi nesutinka apeliantė, iš kurios skundo argumentų matyti, jog teismo nutartis yra skundžiama dėl netinkamo CPK 667 straipsnio taikymo laiko atžvilgiu.

CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Pateiktas išaiškinimas sudaro pagrindą nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, neteisingai interpretavo CPK 3 straipsnio 8 dalį ir atsisakydamas priimti prašymą pažeidė CPK reikalavimus, o kartu ir lex retro non agit principą.

Pažymėtina, kad nors antstolė 2017 m. birželio 5 d. pasiūlė išieškotojai per 1 mėnesį pasiūlymo metu galiojusios CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcijos tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Išieškotoja tokį prašymą pateikė jau po 2017 m. liepos 1 d., t. y. 2017 m. liepos 27 d., nustatyto termino pabaigoje. Taigi, išieškotoja turėjo galimybę įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas.

Nurodytina, kad toks CPK 667 straipsnio taikymo laiko atžvilgiu aiškinimas pateikiamas kitose apygardos teismų analogiškomis aplinkybėmis priimtose nutartyse (žr. pvz. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėse bylose Nr. e2S-781-883/2017, e2S-2178-390/2017, e2S-2136-658/2017, e2S-2199-260/2017, e2S-2200-343/2017, e2S-2201-638/2017, e2S-2202-413/2017), į kurias teismas, nagrinėdamas analogišką bylą, atsižvelgia vadovaudamasis CPK 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, kad teismai, nagrinėdami bylas yra saistomi ne tik kasacine tvarka priimtose nutartyse esančių teisės taikymo išaiškinimų, bet ir teisės taikymo išaiškinimų, esančių kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose, jeigu jie turi precedento reikšmę atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat savo pačių teisės taikymo praktikos. Konstitucinis Teismas nurodytame nutarime taip pat pažymėjo, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas