Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,4finance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą nustatyti skolininko turto dalį, suinteresuoti asmenys – antstolė J. Ž., V. P., J. P.,.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriame prašo nustatyti skolininkės V. P. turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje su jos sutuoktiniu J. P..

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad pagal CPK 667 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2751), su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, į teismą galima kreiptis tik CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą nesilaikiusi CPK 667 straipsnyje numatytos išankstinės pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimo tvarkos.

II. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskirajame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimą atsisakyta priimti pareiškėjai nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo priėmimo klausimą, taikymo atmeta kaip nepagrįstus.

7. Iš pareiškėjos teismui pateikto pareiškimo matyti, kad antstolė J. Ž. vykdomoje byloje Nr.0161/17/00341 vykdo skolos pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą iš skolininkės V. P. išieškojimą kreditoriaus UAB ,,4fiananse“ naudai. Antstolė 2017m. birželio 30 d. priėmė patvarkymą Nr.S17-32236 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, t. y. pagal patvarkymo priėmimo metu galiojusią CPK 667 straipsnio 1 dalies redakciją.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą, nurodė, kad, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Vertinant apeliantės argumentus dėl CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto lex retro non agit principo pažeidimo, pažymėtina, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu neteisingai interpretavo CPK 3 straipsnio 8 dalį ir atsisakydamas priimti prašymą pažeidė CPK reikalavimus.

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos skundo argumentus vertina nepagrįstais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palieka nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.