Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Šilutė, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. gegužės 15 d., 10.10 val., Šiaulių r., kelio Panevėžys-Šiauliai 74 kilometre, automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, LR teritorijoje be gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno įvairius baldus. Pažeidėjo pateikta informacija bendra neteisėtai gabentų prekių vertė yra 1117 eurų, o tai sudaro 29,3948 MGL. Prekių kainos nurodytos remiantis sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-14, kurią vėliau, protokolo surašymo metu, elektroniniu paštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. M.. Pažeidėjo pateikta informacija krovinys priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. M..

Teismo posėdžio metu A. M. sutiko padaręs pažeidimą, prašė skirti mažesnę nuobaudą. Parodė, kad vežė daiktus, faktą pripažįsta. Daiktai buvo vežami nauji, supakuoti. Jis nežino, iš kur tie daiktai buvo vežami. Jis prie sienos sėdo į tą autobusą. Po to vairuotojas pavargo, jis sėdo pavažiuoti ir juos sustabdė. Tuo metu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Važiavo kaip keleivis, tiesiog pavairavo autobusą kelyje Panevėžys-Šiauliai. Šiuo metu niekur nedirba. Mikroautobusas yra keleivinis, su bagažo skyriumi. Jis važiavo iš Vokietijos į Lietuvą, į Šilutę. Vairuotojas turėjo važiuoti kažkur toliau žmonių išsikrauti, po to važiuoti į Šilutę. Tas vairuotojas buvo dirbantis toje įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriaus nepažįsta, tik žino, kad jis firmos direktorius, ir jie kartu atvažiavo į teismą. Ankščiau ketino įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo kaip asmuo, norintis įsidarbinti toje įmonėje. Važiavo savo noru pažiūrėti į darbą. Buvo kalba su direktoriumi, kad pasimokins darbo. Pats pasiprašė leisti pavairuoti. Nežinojo, ką jie ten veža. Į Vokietiją nuvažiavo kitu tos pačios firmos autobusiuku. Kai grįžome į Lietuvą, tame autobusiuke nebebuvo vietos. Lietuvoje prie sienos persėdo į kitą autobusiuką. Nežino, iš kur buvo paimti tie baldai.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė paaiškino, kad prekių, krovinio savininko nustatymas ar nenustatymas, sprendžiant subjekto klausimą, jokios reikšmės neturi. Pavojinga veika pripažįstamas pats prekių gabenimas be dokumentų ir nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ir įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia, ar dėl kitų priežasčių jis jų neturėjo. Pažeidimo sudėtis yra formali. Kvalifikuojant veiką, būtina nustatyti du momentus: prekių gabenimo be dokumentų faktą ir prekių vertę. Čia prekių vertė yra nustatyta pagal pateiktas sąskaitas, o paties fakto pažeidėjas kaip ir neginčija. Prekių savininko klausimas yra sprendžiamas tik taikant nuobaudą dėl prekių konfiskavimo. Jei prekės nėra pažeidėjo nuosavybė, negali būti konfiskuojamos. Dėl prekių vertės abejonių nekyla, nes buvo pateiktos sąskaitos elektroniniu paštu. Pažeidėjas savo paaiškinime viską aiškiai išdėstė, kam priklauso prekės. Prekės buvo vežamos įmonei priklausančiu transportu, prekės priklauso įmonės savininkui. Nors asmuo teigė, kad jis toje įmonėje nedirbantis, tačiau jam tikriausiai neatsitiktinai davė pavairuoti tą autobusiuką. Eiliniam keleiviui nėra duodamas vairuoti automobilis, kadangi yra atsakomybė vežti ir krovinius, ir keleivius. Nuotraukose matoma, kad transporto priemonėje buvo ir baldai, ir daugiau daiktų. Tai įmonė, kuri užsiima keleivių ir daiktų pervežimu, todėl ji yra atsakinga už daiktų ir keleivių saugumą.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Užsiima keleivių pervežimu. Krovinių pervežimu neužsiima. Keleivius veža kartu su bagažu. Važiuojama buvo iš Vokietijos į Lietuvą. Buvo vežami nauji baldai, kurie priklauso jam asmenine nuosavybe. Baldai su įmone nesusiję. Tuos baldus jam dovanojo. Baldus dovanojo tėvo draugai. Kai muitinė pareikalavo dokumentų, paskambino draugams ir jie greitai tuos dokumentus atsiuntė. Daiktai neskirti prekybai. Įmonė neužsiima baldų prekyba ar panašiai. Daiktai buvo dovanoti. Baldų vertė tokia, kaip nurodyta dokumentuose. A. M. jų įmonėje nedirba. Buvo siuntęs A. M. kaip mokinį, kad jis pasižiūrėtų, kaip atrodo tas darbas. Mašiną turėjo vairuoti įmonės vairuotojas. Kodėl vairavo ne jis, nežino. Įmonė yra atsakinga už keleivių saugumą. Muitinei buvo pateiktos tos pačios sąskaitos, kaip ir pateiktos teismui su vertimu. Prekes Vokietijoje perdavė dirbantis asmuo, kuris važiavo su automobiliu. Prekės paimtos iš draugų Vokietijoje, prie E.. Daiktai paimti iš namų. Sąskaitose nurodytos kainos, kurias už baldus mokėjo tėvų draugai.

Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį (LR Kelių transporto kodekso 38 str. 1 d.). Keleivių, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų taisyklių kelių transporte pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (LR Kelių transporto kodekso 55 str.). Prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra ATPK 210 straipsnyje numatytų požymių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trylikos iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (krovinio) konfiskavimu (ATPK 163¹¹ str. 3 d.).

ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika pripažįsta prekių gabenimą be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti, todėl aplinkybė, kad tam tikri dokumentai buvo pristatyti vėliau, nėra pagrindas atleisti prekes (krovinį) gabenantį asmenį nuo administracinės atsakomybės. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia (Šiaulių apygardos teismo 2014-04-14 nutartis byloje Nr. ATP-178-332/2014). ATPK 163¹¹ straipsnyje pavojinga veika laikoma prekių gabenimas be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi; taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (nagrinėjant bylą teisme ir t.t.) (Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-27 nutartis byloje Nr. ATP-751-380/2015). Šiaulių apygardos teismas 2014-04-14 nutartimi byloje Nr. ATP-178-332/2014 taip pat padarė išvadą, jog nėra svarbu ir tai, kad asmuo gabeno krovinį, skirtą kito asmens asmeninėms reikmėms, t. y. vežant net ir asmeninės paskirties krovinį, kuris nėra vežančiojo nuosavybė, tokie vežančiojo veiksmai atitinka ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties analizuojamą būtinąjį objektyviosios pusės požymį. Išanalizavus šią teismų praktiką darytina išvada, kad ATPK 163¹¹ str. numatyta išimtis, kai administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti, taikytina tik tais atvejais, kai asmuo savo asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti gabena jam pačiam priklausančias prekes.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad A. M. padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 163¹¹ str. 2 d., kadangi gabento krovinio vertė yra 1117 Eur, todėl krovinio vertė pagal galiojančius teisės aktus viršija 15 MGL, bet neviršija 30 MGL sumos. Taip pat konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 163¹¹ str. numatytą išimtį, kai administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prekės priklauso S. M.. Tuo tarpu jos buvo gabenamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemone, t. y. faktiškai juridinis asmuo fiziniam asmeniui suteikė krovinio pervežimo paslaugą, nepaisant to, kad ši paslauga nebuvo mokama. Taigi, krovinio faktinis vežėjas buvo juridinis asmuo, o atsakomybėn pagal šį straipsnį, vadovaujantis numatyta išimtimi, gali būti netraukiami tik fiziniai asmenys. Be to, transporto priemonę jos patikrinimo metu vairavo A. M., kuris nėra vežtų prekių savininkas, S. M. giminaitis ar kažkaip kitaip artimai su juo susijęs asmuo. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prekių ar krovinio vežimas be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų net ir asmeninėms kito asmens reikmėms atsakomybę pagal ATPK 163¹¹ str. tas prekes ar krovinį gabenančiam asmeniui vis tiek užtraukia. Tai, kad A. M. apie vežamą be dokumentų krovinį nieko nežinojo, jo atsakomybės nepašalina, kadangi šis pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10 str., 11 str.)(Šiaulių apygardos teismo 2014-04-14 nutartis byloje Nr. ATP-178-332/2014). A. M. imdamas vairuoti transporto priemonę, turėjo galimybę ir privalėjo pasidomėti, ar nėra vežama krovinių be atitinkamų dokumentų. To nepadaręs, jis veikė savo rizika ir padarė pažeidimą dėl neatsargumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 163¹¹ straipsnio taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog ATPK 163¹¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį). Prekių (krovinio) savininko nustatymas ar nenustatymas, sprendžiant subjekto klausimą, jokios reikšmės neturi. ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika pripažįsta prekių gabenimą be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti (2007 m. sausio 3 d. administracinė nutartis Nr. N-556-148-07). Šio pažeidimo sudėtis yra formalioji. Kvalifikuojant veiką pagal aptariamą straipsnį, būtina nustatyti tik du momentus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę.

Motyvuojamoji dalis

A. M. kaltė dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo įrodyta ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-4 b. l.), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (5-6 b. l.), A. M. paaiškinimu (7-8 b. l.), fotonuotraukomis (10-14 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (15-21 b. l.), sąskaitos faktūros ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų kopija (23 b. l.), taip pat S. M. pateiktomis pirkimo-pardavimo sutarčių su vertimu į lietuvių kalbą kopijomis.

A. M. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiškai, gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pažeidimas užfiksuotas 2016-05-15, 10.10 val., o prekių savininkas S. M. jau 2016-05-15, 11.30 val., pateikė prekių įsigijimo dokumentus, į tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais, pažeidimu nesukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta materialinė žala ar kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, nustatytai verslo, valdymo, teisinei tvarkai. Pažymėtina, kad A. M., jo teigimu, apie krovinį nežinojo apskritai. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. M. taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda (ATPK 30, 30¹ str.). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, kadangi net ir minimalios 434 Eur baudos paskyrimas už ATPK 163¹¹ str. 2 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pažeidimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Teismas daro išvadą, kad 100 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju būtų pakankama nuobauda ir pamoka asmeniui, jos paskyrimas atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Panašioje situacijoje taikyti ATPK 30¹ str. laikė pagrystu ir Šiaulių apygardos teismas (2014-04-14 nutartis byloje Nr. ATP-178-332/2014).

Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus (ATPK 26 str. 1 d.). ATPK 26 str. antrojoje dalyje nėra įtrauktas ATPK 163¹¹ str. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 163¹¹ straipsnis nepatenka į baigtinį teisės pažeidimų, kurių atveju netaikomi daiktų ir pajamų, esančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu arba tiesioginiu objektu, konfiskavimo apribojimai, šio straipsnio sankcijoje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2709/2010, Šiaulių apygardos teismo 2014-01-31 nutarimas byloje Nr. ATP-60-332/2014). Išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad A. M. gabenamas krovinys – įvairūs baldai, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. M.. Atsižvelgiant į tai, nurodyti daiktai negali būti konfiskuojami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 301 str., 163¹¹ str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti administracinę nuobaudą - 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą be krovinio, kuris buvo paimtas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-LM00D-60593375-16, konfiskavimo.

Baldus, kurių detalus sąrašas išvardintas Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole Nr. MD-LM00D-60593375-16 nutarimui įsiteisėjus grąžinti S. M..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.