Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2022-10-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-3627-666/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
e2YT-3627-666/2022
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00902-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
D. M., B. P., V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3627-666/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00902-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 6 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis D. M., B. P., V. P. dėl praleisto termino atnaujinimo priimti palikimą bei teismo leidimo priimti palikimą globotinės vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti jo globotinei Z. P. dėl svarbių priežasčių praleistą įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą, bei išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. P. mirties 2021-01-23, neveiksnios tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintos Z. P. vardu, pagal turto apyrašą.

Pareiškėjas nurodo, kad Plungės apylinkės teismas Kretingos rūmų 2021-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1593-1068/2021, jo sesuo Z. P. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse. Šiaulių apygardos teismo 2022-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-308-357/2022 pareiškėjas A. P. paskirtas neveiksnios tam tikrose srityse sesers Z. P. globėju bei turto administratoriumi. Z. P. tėvas S. P. mirė 2021. Po tėvo S. P. mirties kaip paveldėtinas jo turtas liko: žemės sklypas, unikalus Nr Kretingos r. sav. Visi pirmos eilės įpėdiniai realizavo savo teisę kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą. T. Z. P laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo negalėjo dėl objektyvios priežasties nuo gimimo būdama vidutinės silpnaprotystės būsenoje, ji negalėjo savarankiškai išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo, nes ji negali suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti. Z. P. dėl savo psichinės negalios savarankiškai negali to padaryti, kadangi savarankiškai negali išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo, nes nesugeba suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, nesugeba adekvačiai suvokti ją supančios aplinkos, nemoka nei skaityti, nei rašyti iki tėvo mirties sesė gyveno su tėvu, kuris ją ir prižiūrėjo bei rūpinosi. Siekdamas užtikrinti neveiksnios sesers teisę į turto dalį, kurią ji privalo paveldėti po tėvo S. P. mirties, pareiškėjas iniciavo bylas dėl neveiksnumo nustatymo ir globėjo paskyrimo, tačiau teismo procesai užtruko, todėl terminas, per kurį Z. P. turėjo išreikšti valią priimti palikimą pasibaigė. Teigia, kad nekilnojamojo turto paveldėjimas nepažeis neveiksnaus asmens teisių ar teisėtų interesų, bei užtikrins neveiksnaus asmens materialinę padėtį, leis gauti pajamas iš dirbamos žemės ūkio paskirties žemės, o taip pat užtikrins gyvenamojo ploto turėjimo klausimą, kadangi tarp paveldėtino turto yra ir gyvenamasis namas. Nurodė, kad jo žiniomis velionis tėvas jokių skolų neturėjo, tačiau mano, kad siekiant maksimaliai apsaugoti neveiksnios sesers teises ir teisėtus interesus tikslinga palikimą priimti pagal apyrašą.

Suinteresuoti asmenys D. M. ir V. P. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais pareiškimui neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo B. P. atsiliepimo į pareiškimą teismui nustatytu terminu nepateikė. Ją atstovauja advokatas. Teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021 m. d. mirė pareiškėjo ir Z. P. tėvas S. P.. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1593-1068/2021, Z. P. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse. Šiaulių apygardos teismo 2022-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-308-357/2022 pareiškėjas A. P. paskirtas neveiksnios tam tikrose srityse sesers Z. P. globėju bei turto administratoriumi. Po palikėjo mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo Z. P. į notarų biurą nesikreipė, nes negalėjo savo teisių įgyvendinti savarankiškai. P. S. P testamento nebuvo sudaręs, jo palikimą priėmė įpėdiniai A. P., D. M., B. P., V. P., tai patvirtina Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės I. K. 2022-07-22 raštas Nr. S-88. Po S. P. mirties neveiksnios tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse Z. P. globėju ir turto administratoriumi pareiškėjas buvo paskirtas 2022 -06-08, t. y. jau praėjus įstatymu nustatytam 3 (trijų) mėnesių terminui palikimui priimti. Pareiškėjas paaiškino, kad Z. P. dėl savo psichinės negalios savarankiškai negalėjo išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo, o jis siekdamas užtikrinti neveiksnios sesers teisę į tėvo turto dalį iniciavo bylas dėl neveiksnumo nustatymo ir globėjo paskyrimo, tačiau teismo procesai užtruko, todėl terminas, per kurį Z. P. turėjo išreikšti valią priimti palikimą pasibaigė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).

Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Z. P. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo įgyvendinti savo teisės paveldėti. Teismo sprendimu paskirtas Z. P. globėjas, žinodamas apie savo pareigą, nedelsdamas atliko aktyvius veiksmus, kreipdamasi į teismą su pareiškimu į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus savo neveiksnios globotinės teisės į palikimą įgyvendinimui.

Teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad atnaujinus Z. P. vardu terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad pareiškėjo globotinei būtų atnaujintas terminas priimti palikimą. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą neveiksnia pripažinta Z. P. elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės galėjo lemti tai, kad pati Z. P. ir pareiškėjas kaip jos globėjas laiku nerealizavo savo globotinės teisių per įstatyme nustatytą terminą. Teismas netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo, kadangi byloje nėra priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos neveiksnaus asmens teisės priimti palikimą.

Dėl teismo leidimo išdavimo.

CK 3.244 straipsnio 2 dalis numato, kad globėjams yra reikalingas išankstinis teismo leidimas sudaryti globotinio vardu sandorius, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Kadangi palikimo priėmimas, priklausomai nuo jo būdo, gali sąlygoti globotinio turto sumažėjimą, pagal minėtą teisinį reglamentavimą tokio sandorio sudarymui neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Neveiksnus asmuo negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, todėl teismo leidimas yra papildoma tokio asmens turtinių interesų apsaugos garantija, kad neveiksniam asmeniui priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik jo interesais.

Remdamasis pareiškėjo pateiktais įrodymais teismas daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą neveiksnios globotinės Z. P. vardu išdavimas atitinka jos interesus. Palikimas bus priimtas, užtikrinant neveiksnaus asmens paveldėjimo teisę į turtą, likusį po tėvo mirties, ir įgyvendinant įstatyminio atstovo teises, tvarkant neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinio reikalus.

CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) – tik paveldėtu turtu. Byloje nepateikta duomenų apie po mirusio S. P. kitą likusį turtą, pinigines lėšas, kreditorinius įsiskolinimus, todėl siekiant užtikrinti neveiksnaus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą, yra pagrindas nustatyti, jog palikimą Z. P. vardu pareiškėjas privalo priimti tik pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021-, mirties, nustatant, kad šio termino pradžia yra nutarties įsiteisėjimo diena.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinės Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą pagal turto apyrašą, atsiradusį po palikėjo, jos tėvo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021-, mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis