Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamojo pozicija dėl jam pateikto kaltinimo

Kaltinamasis L. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini) su mama V. K., kuri pažinojo verslininką A. K.. Kaltinamasis norėjo įsi­dar­binti A. K. įmonėje. Kartą šis kaltinamojo paklausė, ar gali jam padėti. Iš prašymo kaltinamasis suprato, kad reikės išdaužyti vieno namo langus, sugadinti turtą, kad kažkas turėjo buitinių nesutarimų su as­me­niu, kuris gyvena tame name. Apie sprogdinimus nekalbėjo. A. K. nurodymu atvyko prie pre­ky­bos centro „V.“ (duomenys neskelbtini). Ten rado nepažįstamą vaikiną, kuriam reikėjo padėti. Kaltinamojo mašina abu nu­vyko iki vietos, priėjo gyve­na­mąjį namą su tvora. Kas gyvena name – neklausė. Name ir kieme švie­­sos nedegė. Suprato, kad name nieko nėra, kad išdaužys langus ir pa­da­rys žalos. Prie lango tas vai­ki­nas kal­tinamajam padavė laužtuvą, liepė daužyti langą. Daužydamas lan­gą, galėjo susižaloti ranką. Kai iš­dau­žė langą, vaikinas padavė kaltinamajam granatą. Kaltinamasis pa­ėmė, nes buvo tamsu ir nesu­prato, kas ten buvo. Kai suprato, kad granata, pasakė, kad nemoka naudotis, ir atidavė jam gra­natą. Gra­na­tos žiedo netraukė, galėjo jį liesti, granatos nemetė. Atidavęs granatą su­ko­si ir matė kaip tas vaikinas įmetė gra­natą pro langą. Kaltinamasis išsigando, bėgo ir išgirdo sprogimą. Bėg­da­mas galėjo atsiremti ranka į auto­mobilį. Pats buvo be pirštinių. Mano, kad ir tas vaikinas buvo be pirš­tinių. Pri­pažįsta, kad išdaužė langą, tačiau granatos nemetė. Iki to laiko granatos rankose nelaikė ir netu­rėjo, armijoje netarnavo. Po to įvykio laisvėje buvo savaitę ar dvi. Tada buvo sulaikytas dėl kito nusikaltimo. Apie įvykį sužinojo tik sulaikytas 2016 va­sa­rą. Iki tol niekur nesislapstė. Apie kaltinimą sužinojo tik gavęs kalti­na­mąjį aktą. Su pareigūnais nekalbėjo, nes vengė iškraipymų. Nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo nuken­tė­ju­siosios.

Įrodymai

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad jos vyras P. K. šiuo metu yra miręs. 2005-04-26 nuėjo miegoti 22-23 val. Įvykio naktį miegojo su vyru namo pirmame aukšte, svetainėje, kur nėra naktinių užuolaidų. Kambaryje nedegė lempa, veikė tik televizorius. Išjungus televizorių už tvo­ros buvo apšviesta, todėl po vidurnakčio vyras išėjo miegoti į kitą kambarį, kur dažnokai miego­davo. Žaliuzės tame kambaryje buvo užtrauktos, šviesa nedegė. Nukentėjusioji liko miegoti svetainėje. Ne­tru­kus išgirdo dūžtantį stiklą ir sprogimą. Per duris atbėgo vyras. Kai buvo sprogimas, jis buvo ko­ri­doriuje. Vyrą sužalojo tarpduryje išbėgant iš kambario. Kvietė greitąją pagalbą ir policiją. Vyras smar­kiai kraujavo. Tą naktį buvo operuotas, buvo visas susiūtas. Nukentėjusioji buvo nedaug sužalota, dėl to niekur nesikreipė. Namuose antrame aukšte miegojo mažametės dukros. Šviesa jų kambaryje jau ne­degė. Iki įvykio name gyveno apie metus laiko. Paprastai miegodavo pirmame aukšte. Langai buvo su trimis stiklo paketais, kuriuos sunku išdaužti. Apie namą yra šviesa su judesio davikliais. Vyras tu­rė­jo virš milijono vertės mineralinio vandens gamyklos akcijų (duomenys neskelbtini), turėjo elektrinės akcijų. Dėl ieš­kinio nukentėjusioji nurodė, kad sprogimo skeveldromis buvo apgadinta svetainė, virtuvė, svetainės bal­­dai, dingo vyro mo­bi­lus telefonas, sugadintos lovos, du foteliai, stalas, komoda, kėdės, paveikslai, kilimai, virtuvės baldų rė­mas, dvi skulptūros, porcelianinis pietų servizas, auksinis šveicariškas vy­riš­kas laikrodis, mamos dra­bu­žiai, nes mama ten gyveno. Iš to kambario viską iššlavė ir išmetė. Į namą buvo naujai įsikėlę, todėl visi daiktai buvo nauji, kambariai nestandartiniai, baldai gaminti pagal už­sa­kymą. Buvo apdraustas tik namas, todėl draudimas atlygino tik už parketą ir langą. Turtas nebuvo ap­draustas. Lauke buvo judesio daviklis prie durų ir prie garažo. Negalima prieiti prie namo, kad neuž­si­degtų žibintai. Daviklis prie lango iš vakaro veikė. Po sprogimo tik jis ir neveikė.

Liudytoja D. G. parodė, kad nukentėjęs P. K. buvo jos kaimynas. Liu­dy­toja gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o P. K. – (duomenys neskelbtini), namas už 3-5 metrų. Įvykio naktį išgirdo stiklo dūžius ir sprogimą. Per antro aukšto langą matė, kaip pro P. K. automobilį bėgo du vyrukai. Vienas atsirėmė į automobilio kapotą, peršoko mašiną ir tvorą, išbėgo iš kiemo link (duomenys neskelbtini). Tai buvo nestambūs, neaukšti žmonės, buvo apsirengę tamsiai, su kapišonais. Liudytoja su sūnumi bė­go žemyn žiūrėti kas nutiko. Po to pamatė, kad pas kaimynus buvo išdaužtas langas. Žmones, kuriuos ji matė, bėgo nuo lango pusės. Nuo lango iki mašinos buvo apie trys metrai. Po sprogimo liudytoja bu­vo­jo K. na­muose, viskas buvo kaip pelės sugraužta, susmulkinta. P. K. gulėjo ant žemės kru­vinas. Iš va­karo liudytoja miegoti nuėjo apie 12 val. nakties. P. K. yra buvusi. Žino, kad tame kam­ba­ry­je kartais miegodavo K. mama ir P. K. mama, tai daugiau svečių kambarys.

Ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje 2005-04-28, 2005-05-13, 2006-11-17 apklaustas liudy­to­ju P. K., sužalotas sprogimo metu. 2005-05-13 jis pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 102).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašo Nr. 3318 išrašo matyti, kad P. K. mirė 2014 m. spalio 28 d. Mirties priežastis – I 11.9 (t. 1, b. l. 106). Iš Kauno teritorinės ligonių kasos informacijos matyti, kad mirties priežasties kodas I 11.9 yra hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (t. 1, b. l. 108).

Iš nukentėjusiojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu duo­tų parodymų (t. 1, b. l. 95-96, 97, 98) matyti, kad 2005-04-26 jis grįžo namo apie 21.15 val. Apie 23.30 nuėjo su žmona miegoti, bet neužmigo dėl šviesos, kurio sklido iš „F. V.“ teritorijos. Apie 24 val. perėjo miegoti į mažą kam­barį prie įė­jimo. Pro miegus išgirdo du smūgius į stiklą ir dūžtančius stiklus. Tada jis pašoko ir bėgo iš kam­ba­rio. Kada buvo tarpdury ir norėjo užtrenkti duris, išgirdo sprogimą. Po to pradėjo skambinti iš savo telefono GMP, o žmona skambino policijai. Atvažiavo policininkai, GMP medikai. Liu­dytojas nu­rodė, kad kon­f­liktavo su savo buvusia žmona S. V. K., su kuria išsi­tuo­kė 1995 m., ir jos motina N. M.. Su buvusia žmona dėl namo bylinėjosi iki 2004 m.

Iš įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir namo kiemo ap­žiū­ros protokolo matyti, kad tvoroje esantys varteliai praviri į kiemo pusę, vartai atstumti, kieme yra au­to­mo­bilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekis arčiau vartelių, ant automobilio dangčio yra rus­vos spalvos dėmė ir slydimo pėdsakas, nuo kurio paimtas pavyzdys. Kairėje nuo garažo vartų yra laiptelis, kambario langas ir durys į namą. Virš lango yra judesio daviklis. Kambario langas su stiklo paketu iš trijų stiklų. Stiklai išdaužti. Tarp stiklų guli laužtuvas ir granatos žiedas. Kambaryje 2000 mm atstumu nuo lango ant grindų yra granatos plunksnelė. Kairėje langas išdaužtas. Susukamos užuolaidos nuleistos, su daugybiniais pažeidimais. Ant palangės vazone su gėlėmis yra granatos plunksnelė. 350 mm atstumu nuo lauko sienos yra 165x120 mm, 30 mm gylio sprogimo židinys. Antras sprogimo ži­di­nys yra ant vidinės sienos priešais langą, apie 2930 mm nuo lango. Židinio plotas – ištrupėjęs tinkas yra 430x230 mm, apie 20 mm gylio. Nuo grindų ir kambaryje esančių daiktų surinkta ir paimta metalinės spro­gusių įtaisų (granatų) skeveldros, apdegę popieriaus fragmentai, du tapetų fragmentai su sprogimų pėdsakais (vienas – nuo lauko sienos prie pirmo sprogimo židinio, antras – nuo vidinės sienos prie antro sprogimo židinio). Lauke prie tvoros ((duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje) rastas kitas granatos žiedas (t. 1, b. l. 28-38).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2005-08-01 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žmo­gaus kraujas (pažymėta mėg. Nr. 6), rastas ant tampono su nuoplova nuo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio, ir žmogaus biologiniai pėdsakai (pažymėta mėg. Nr. 2 ir Nr. 5), rasti ant granatos žiedo bei granatos plunksnos, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), priklauso vienam vyrui ir nepriklauso P. K.. Nesusidarius amplifikacijos produk­tams, nega­li­ma atsakyti, ar yra žmogaus biologinių pėd­sa­kų ant tirti pateikto laužtuvo, granatos žiedo, ant pa­kuo­tės nurodyto Nr. 3, ir granatos plunksnos, ant pa­kuotės nurodytos Nr. 4, paimtų apžiūrint įvy­kio vietą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016-07-25 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žmogaus kraujo, rasto ant tampono su nuoplova nuo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio ir žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2 ir Nr. 5), rastų ant granatos žiedo bei granatos plunksnos, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas sutampa su L. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio ge­no­tipas identiškas ištirtų L. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne di­desnė nei 0,0000000000001 proc. (t. 1, b. l. 58-59).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 4560, 6698 matyti, kad:

- Ant tyrimui pateiktų tapetų fragmentų yra sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) pėdsakų. Ant tyrimui pateiktų metalinių skeveldrų yra sprogstamųjų medžiagų trotilo (TNT) bei heksogeno (RDX) pėdsakų.

- Tirti pateiktos metalinės skeveldros ir dalys yra pramoninės gamybos „F-1“ tipo kovinių gy­ny­binių skeveldrinių rankinių granatų korpusų skeveldros ir joms skirtų „UZRGM“ tipo degtuvų lie­ka­nos. Šio tipo rankinėse granatose yra apie 60 gramų normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios me­džia­gos – trotilo užtaisas. Minėto tipo rankinių granatų degtuvuose būna heksogeno (RDX) arba ana­lo­giš­ko galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos užtaisai apie 1,5 g.

- Iki sprogimo pramoninės gamybos „F-1“ markės kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės gra­natos korpusas yra elipsoido formos, trimis skersinėmis ir aštuoniomis išilginėmis išpjovomis pa­da­lintas į segmentus. Įprastai korpusai būna padengti žalios spalvos danga. Viršutinėje granatos dalyje yra ci­lindro formos 14 mm skersmens ir 72 mm gylio ertmė su vidiniu sriegiu – degtuvo lizdas. Granatos pa­grindiniai techniniai duomenys: aukštis (be degtuvo) – apie 86 mm; skersmuo – apie 56 mm; masė – 505-535 g.

- Rankinių granatų, sukomplektuotų su „UZRGM“ tipo degtuvais, susprogdinimo mecha­niz­mas yra sekantis: į granatos degtuvo lizdą įsukamas degtuvas; ištraukiamas žiedas su kaiščiu-saugikliu; gra­na­ta metama į pasirinkto taikinio pusę; apytiksliai po 3,2-4,2 s įvyksta rankinės granatos sprogimas.

- Tikimiausia įvykio vietoje įvyko dviejų pramoninės gamybos „F-1“ tipo kovinių gynybinių skeveldrinių rankinių granatų su joms skirtais „UZRGM“ tipo degtuvais sprogimai.

- Papildomai tirti pateikta metalinė detalė su „UZRGM“ tipo degtuvo po sprogimo deformuota lie­mens dalis. Ši dalis gali būti vieno iš įvykio vietoje susprogdintų sprogmenų dalis (t. 1, b. l. 77-80).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. K. nus­ta­ty­ta sprogdintinės žaizdos krūtinėje, dešinėje kojoje su dešinio šeivikaulio lūžimu, kiauryminė sprog­din­tinė žaizda pilve su skrandžio, kepenų sužalojimu, lydima kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodomų aplinkybių, t. y. sužalojant tiria­mą­jį sprogstant granatai ar granatoms ir jų skeveldromis sužalojant tiriamojo kūną. Minėti sužalojimai ga­lė­jo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2005-04-27. Sprogdintinė kiauryminė žaizda pilvo sri­ty­je su skrandžio, kepenų su­ža­lojimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 101).

Kaltinamajam inkriminuotas disponavimas tomis granatomis, kurios buvo panaudotos pasi­kė­si­nant nužudyti P. K.. Faktą, kad P. K. buvo sužalotas sprogus į kambarį įmes­toms dviems „F-1“ tipo granatoms, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole, kriminalistinių tyrimo cen­tro specialistų išvadoje apie sprogstamąsias medžiagas ir sprogimo pėdsakus užfiksuotos aplin­ky­bės, teismo medicinos spe­cia­listo iš­va­do­je apie P. K. padarytus sužalojimus užfiksuotos ap­lin­ky­bės, liudytojų L. K., D. G. parodymuose, P. K. apklausos protokole nurodytos įvykio ap­lin­kybės, iš dalies ir paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės. P. K. buvo suža­lo­tas sprogus granatoms, granatų skeveldros ir sprogimų žy­mės buvo ras­tos kam­ba­rio viduje ir nukentėjusiojo kūne, todėl neky­la abe­jo­nių, kad sprogmenys buvo tinkami nau­doti. Šie įro­dymai patvirtina kaltinimą, suda­ro logišką įvykio eigos – lango iš­dau­žimo, granatų įme­ti­mo į kambarį, jų sprogimo ir P. K. sužalojimo bei turto apgadinimo seką.

Kaltinamasis L. B. pripažino, kad įvykio naktį atvyko prie prekybos centro „V.“, čia susitiko su bendrininku, iš čia kartu su juo kaltinamasis su savo automobiliu atvyko netoli nuken­tė­ju­sio­jo namų, abu su bendrininku atėjo prie K. namo, kurio adreso iki tol jis nežinojo. Tačiau kal­ti­na­masis tvirtina, kad vykdydamas savo motinos pa­žįstamo verslininko A. K. (miręs 2013-02-18, t. 3, b. l. 4) prašymą su nepažįstamu asmeniu atvyko prie K. namo tik iš­dau­žyti to namo lan­gus, apie sprogmenis ir sprogdinimą nekalbėjo. Kaltinamasis L. B. nu­ro­dė, kad tik būnant prie K. namo lango, po to kai laužtuvu jį išdaužė, tik tuomet jo ben­dri­nin­kas netikėtai padavė jam į rankas daiktą, kaip suprato – granatą, tačiau iš karto ją grąžino ben­dri­nin­kui. Kal­tinamasis neneigia ir aplinkybės, kad granatos buvo įmestos į K. namo kam­barį per jo iš­dauž­tą langą, tik neigia, kad tai padarė jis. Aplinkybę, kad sužalojant P. K. buvo panaudotos gra­na­tos, kurių bent vieną iki sprogimo savo rankose lai­kė kaltinamasis L. B., pa­tvir­tina DNR specialisto išvada, kad ant įvykio vietoje rasto vie­no granatos žiedo ir vie­nos granatos plunks­nos aptikti L. B. biologiniai pėdsakai. Aplin­ky­bę, kad kaltinamasis įvy­kio naktį buvo K. namo kieme ir dalyvavo išdaužiant lango stiklą, pa­tvirtina ir įvykio vietos ap­žiūros protokole užfik­suo­ta kraujo dėmė ant K. kieme stovėjusio au­to­mobilio variklio dangčio ir DNR specialisto išvada, apie tai, kad šio kraujo genotipas sutampa su L. B. genotipu.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl L. B. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikal­ti­mus, vertina aplinkybę, kad kaltinamasis pats pripažino, jog daužė tik vieną K. namo langą ir būtent to kambario, kuriame miegojo P. K., nors iš namo pirmo aukšto plano (t. 3, b. l. 10) matyti, jog pirmame aukšte yra dar keturi dideli langai, taip pat aplinkybę, kad išdaužtasis langas buvo iš trijų stiklų paketo, kuris turėjo būti ir buvo išdaužtas taip, kad per atsiradusią kiaurymę butų galima įmesti granatas, t. y. bendrininkai turėjo būti įsitikinę, kad sviedžiamos granatos tikrai įkris į patalpą, o ne atšoks nuo apdaužytų stiklų, kas iš esmės paneigia kaltinamojo versiją apie tikslą tik padaryti žalos. Kolegija taip pat pažymi, kad liudytojai L. K., D. G. ir P. K. nu­ro­dė, kad tarp lan­go stiklo dužimo ir granatų sprogimo praėjo labai trumpas laiko tarpas. Liudytoja D. G. nurodė, kad lango dužimą ir sprogimą girdėjo mažame laiko intervale, juos apibūdino kaip beveik vien­tisą garsą, o tuoj po to pamatė nuo to lango pusės kartu bė­gančius du asmenis, kurie abu buvo apsigobę gobtuvais. Iš P. K. ap­klau­sos protokolo matyti, kad jis išgirdo du smūgius į stiklą, dūžtančius stiklus, pašokęs bėgo iš kambario ir tarpduryje išgirdo sprogimą. Iš specialisto iš­va­dos matyti, kad nurodyto tipo granatos sprogimas vyksta po 3,2-4,2 sekun­džių ją išmetus į taikinio pusę. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti kaltinamojo aiškinimu, kad tik po to, kai jis laužtuvu išdaužė stiklą, bendrininkas jam padavė gra­natą, ir tik tada kaltinamasis suvokė, koks daiktas tai yra, grąžino ją bendrininkui, o tada šis, ištraukęs abie­jų granatų žiedus su kaiščiais, įmetė jas abi per išdaužtą langą į kambarį. Akivaizdu, kad tokio ta­riamo perdavimo metu granatos žie­das su kaiš­čiu negalėjo būti ištrauktas dėl grėsmės sprogti per­duo­dant. Į kambarį buvo įmestos ir maž­daug vienu metu sprogo dvi granatos. Dėl pakankamai trumpo – 3,2-4,2 sekundžių – sprogimo uždel­si­mo inter­va­lo, granatos turėjo būti įmestos maždaug vienu metu, dėl to kolegija netiki, kad tai padarė vie­nas asmuo, nes granatos „F-1“ išoriniai išmatavimai yra tokių dydžių, kad vienam asmeniui laikyti dvi gra­natas, pa­ruošti jas sprogdinimui – ištraukti žiedus su kaiščiais ir mes­ti, būtų pakankamai su­dė­tin­ga, tuo labiau prieš tai tikintis, kad tai darys atskirai abu ben­drininkai. Todėl ši aplinkybė, taip pat ir ap­linkybė, kad L. B. biologiniai pėdsakai buvo rasti tik ant vienos iš dviejų granatų žiedo ir plunks­nos, leidžia teisėjų kolegijai daryti neabejotiną išva­dą, kad granatas į kambarį įmetė ne vienas – kaltinamojo nurodytas asmuo, tačiau abu bendrininkai.

Kaltinamojo versija, kad jis nežinojo apie tai, jog eina ne išdaužti lango, o sprogdinti, nėra pa­grindo tikėti, kadangi ji buvo pateikta tik teisme, jau susipažinus su byloje surinktais ir jį kalti­nančiais įrodymais. Pateikdamas tokią versija, kaltinamasis jau žinojo, jog ant sudedamųjų granatos dalių bei ant automobilio kapoto rastame kraujyje, yra rasti jo DNR pėdsakai, o kito asmens biologinių pėdsakų įvykio vietoje nerasta. Pagrindo tikėti kaltinamojo teiginiais, jog jis tik laužtuvu išdaužė namo lango stik­lus, tačiau granatos į kambarį nemetė, nėra pagrindo tikėti, nes ant įvykio vietoje rasto laužtuvo nebu­vo rasta jokių jo DNR pėdsakų. Atsižvelgus į tai, jog įvykio vietoje L. B. nedėvėjo pirštinių (ką patvirtina faktas, jog ant granatos dalių bei paliktame kraujo pėdsake rastas jo DNR), tokie pėdsakai neabejotinai būtų likę. Visiškai nelogiškas ir įrodymais paneigtas kaltinamojo aiškinimas, jog jam nepažįstamas vaikinas, liepęs tik išdaužti langą, o jį išdaužus, padavęs granatą, liepęs ją mesti į na­mo vidų, tačiau jis, pasakęs, kad nemoka ja naudotis, gražinęs savo bendrininkui, kuris ištraukęs dviejų granatų žiedus, įmetė į namo visų. Tokie teiginiai yra paneigiami ne tik paties nukentėjusiojo, aptartų liu­dytojų parodymais, patvirtinančiais, jog sprogimas įvyko tuoj pat po to, kai buvo išdaužtas langas, bet ir paties kaltinamojo teiginiais, jog jiedu po lango išdaužimo, dar tarpusavyje kalbėjosi t. y. vienas perdavė granatą, kitas – L. B. ją paėmė, apžiūrėjo, pasakė, kad nemoka ja naudotis, gra­žino savo bendrininkui, kuris abi granatas, ištraukęs jų žiedus, įmetė į namo visų. Tokie teiginiai, kaip jau minėta prieštarauja aptartiems parodymams, kad sprogimas įvykio iš karto po to, kai buvo išdaužtas namo lango stiklas.

Teisėjų kolegija visiškai nelogiškais laiko kaltinamojo teiginius, jog jis A. K. buvo pasam­dy­tas kartu su dar vienu jam nepažįstamu asmeniu tik lango išdaužymui ir nežinojo, jog bus ban­doma susprogdinti granatas. Tokie teiginiai nelogiški pirmiausiai dėl to, jog tokiam veiksmui, visiškai nerei­ka­lingi du vienas kito nepažįstantys asmenys. A. K., jei būtų galima tikėti kalti­na­muo­ju, lan­go daužymui nebūtų samdęs dviejų asmenų. Jei dviejų granatų sprogdinimas nebūtų iš anks­to supla­nuotas ir sutartas, lango daužymui būtų samdomas tik vienas asmuo. Tai, jog buvo iš anksto pasirengta iš­daužti lango stiklą bei įmesti į namą būtent dvi granatas, patvirtina visa įvykių seka, dviejų sprog­menų naudojimas, laužtuvo panaudojimas. Akivaizdu, jog būtent tokiems veiksmams – netikėtam ir grei­tam lango išdaužimui laužtuvu ir dviejų granatų (ant vienos kurių ir rastas L. B. DNR), buvo reikalingi du asmenys, kurie ir dalyvavo nusikaltimo padaryme.

Kolegija kaltinamojo versija netiki ir dėl to, jog ant granatos, kuri tariamai L. B. buvo perduota ir kurią jis gražino savo bendrininkui, buvo surastas tik kaltinamojo DNR ir nebuvo rasta jokių kitų asmenų DNR pėdsakų, kas taip pat paneigia kaltinamojo teiginius, jog tą granatą rankose laikė ne tik jis, bet ir kitas asmuo.

Kaip netiesiogiai pa­tvir­tinančią L. B. kaltę teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad kaltinamasis sulaikytas nenurodė tariamai jį teisinančių aplinkybių, kurias nurodė teismo posėdyje.

L. B. šioje byloje buvo sulaikytas 2016 m. liepos 7 d., įtariant jį pasikėsinimu nužudyti P. K. išdaužus jo namų kambario langą bei įmetus ir susprogdinus dvi granatas (t. 2, b. l. 2-3, 4-5). Tą pačią dieną jam pateiktas įtarimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nurodytos nusikalstamos veikos, kuria jis įtariamas, aplinkybės (t. 2, b. l. 13-14). Ap­klaustas įtariamuoju L. B. kaltu neprisipažino, nurodė, kad įvykio laikotarpiu buvo suim­tas (t. 2, b. l. 15-16). 2016 m. rugsėjo 8 d. pateikus patikslintą įtarimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (t. 2, b. l. 18-19) apklaustas įtariamuoju atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 20-21). Nors kaltinamas asmuo dėl jam pateiktų kaltinimų turi teisę duoti paaiškinimus, ar atsisakyti tai daryti, tokia kaltinamojo pozicija ir jos kaita pateikus įtarimus dėl sunkių nusikaltimų – teigimas, kad nebuvo įvykio vietoje, kad buvo suimtas kitoje byloje, nors iš tiesų kitoje byloje buvo suimtas nuo 2005 m. gegužės 26 d. (t. 2, b. l. 77), bei atsisakymas duoti paaiškinimus, ir naujos versijos iškėlimas bylos teisminio nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija nelaiko logiška ir pri­pa­žįs­ta tai kaltinamojo pastangomis manipuliuoti tyrimo pabaigoje sužinota informacija savo naudai.

Nelogišku teisėjų kolegija pripažįsta ir kaltinamojo tvirtinimo, kad jis nedavė parodymų, kad pareigūnai neiškraipytų jų. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant L. B. kaip įtariamąjį visose apklausose dalyvavo jo gynėjas, tačiau kaltinamasis nenurodė jokių jo veiksmus pateisinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptartus patikimus, teisėtu būdu gautus įrodymus su­jun­gus į vie­ningą loginę seką bei įvertinus kaip visumą, darytina išvada, kad būtent L. B. veiks­mai, su­siję su dviejų didelės sprogstamosios galios granatų įmetimu ir susprogdinimu K. namo kam­ba­ry­je, lėmė P. K. sprogdintines žaizdas krūtinėje ir kitose kūno vietose, įvairių vidaus organų su­ža­lojimą, dėl kurio jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp tokių L. B. veiks­mų ir pasekmių – P. K. sužalojimo yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Tokių sprog­menų, kurių paskirtis ir yra naikinti ir žaloti žmones, susprogdinimas kambaryje, kuriame yra žmo­nių, įprastinėmis sąlygomis neke­lia abejonių dėl neišvengiamų mirtinų pasekmių. Kaltinamasis pasirinko tokį veikos padarymo būdą, dėl kurio įs­ta­ty­mo nustatytų pavojingų padarinių kilimo tikimybė buvo neabejotina. L. B. nurodytais veiksmais padarė viską, kas nuo jo priklausė siekiant nužudyti kambaryje buvusį P. K.. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, po lango išdaužimo nu­kentėjusysis bėgo iš kambario, spro­gi­mas jį pasivijo tarpduryje, tokiu būdu jis išvengė tam tikros dalies sužalojimų. Be to, netrukus jam buvo suteikta me­di­ci­ninė pagalba, kuri išgelbėjo P. K. gy­vy­bę. Pastarosios aplinkybės nepri­klausė nuo kalti­na­mo­jo valios. Jis pasišalino iš įvykio vietos siek­damas išvengti galimo demaskavimo ir sulaikymo.

Nors P. K. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas tik sunkus sveikatos sužalojimas, kaltinamojo nusikalstamą tyčią atimti nukentėjusiajam gyvybę patvirtina kėsinimosi pobūdis – buvo įmestos dvi granatos į vieną patalpą, taip siekiama užtikrinti mirtinų sužalojimų padarymą ir maksi­ma­liai garantuoti mirtinas pasekmes. Nors kaltinamasis tvirtino, jog prie K. namo atvyko pirmą kar­tą, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jau iš išorės pastebima, kad namas yra šalia kitų gy­ve­namųjų namų, kurie visiškai baigti sutvarkyti, ir K. namas ir jo aplinka pilnai sutvarkyta, kie­me, už keleto metrų nuo išdaužtojo lango stovėjo automobilis, ant kurio ir liko L. B. kraujo pėd­sakas. Akivaizdu, kad kaltinamasis L. B. dar prieš susprogdinant gra­na­tas matė šį au­to­mobilį. Nors šviesos K. namuose prieš įvykį galimai ir nedegė, nakties metu įprasta, kad žmo­nės miega namuose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kal­ti­na­ma­sis, būdamas vi­du­rinio iš­si­lavinimo ir pakankamos gyvenimo patirties (įvykio metu buvo 26 metų am­žiaus), privalėjo su­vokti, kad na­muose gyvena ir įvykio momentu yra žmonės. Aptarti L. B. veiksmai aki­vaiz­džiai pa­tvir­tina, kad savo tikslui pasiekti panaudodamas didelės sprogs­ta­mo­sios galios sprogmenis, kalti­na­masis negalėjo nesuvokti, kad jie kelia pavojų ne tik P. K. gy­vy­bei, kad sprogimo pasekmėje ir kiti name esantys asmenys gali žūti arba jiems gali būti padaryti didesni ar mažesni kūno sužalojimai.

Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis su bendrininku veikė suplanuotai, suderinę savo veiksmus ir kryptingai – kartu atsigabeno granatas į įvykio vietą, pasirengė jas įmesti į namą – išdaužė lango stiklus, įmetė granatas į vidų ir po sprogimo kartu pasišalino iš įvykio vietos. Įvykę pa­dariniai buvo L. B. tyčinių veiksmų pasekmė, jie yra dėsningi ir neiš­ven­giami. Nors byloje ir nėra duomenų apie kaltinamojo nusikalstamos veikos motyvus, tačiau tai nepašalina jo atsakomybės. Tei­sė­jų ko­le­gija sprendžia, kad kaltinamojo veiksmų pobūdis pa­šalina galimybę daryti išvadą, kad jis nesu­prato savo veikos pavojingumo žmogaus gyvybei, ir rodo, kad jis, veikdamas su bendrininku, su­vo­kė kad tokiais veiksmais gali sukelti nuken­tė­ju­siojo mirtį ir to siekė, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veik­damas tie­siogine tyčia (BK 15 str. 1 d.).

Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, L. B. inkriminuoto BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto neteisėto disponavimo didelės galios sprogmenimis – dviem granatomis „F-1“, sudė­ties požymis – įgijimas – nagrinėjamoje byloje iš esmės grindžiamas jų atgabenimo prie K. namo ir panaudojimo – įmetimo per langą į kambarį ir susprogdinimo fak­ti­nėmis aplinkybėmis.

Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad apkalti­na­ma­sis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos vei­kos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais. Šie reikalavimai tai­ky­ti­ni ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kuri kiekviena gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nesant jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti kaip uždrausti daiktai pateko pas asmenį, nėra besąlygiškas įrodymas, jog asmuo tyčia juos įgijo (kasacinės nutartys Nr. 2K-490/2001, 2K-157/2006, 2K-268/2008, 2K-488/2009, 2K-P-218/2009, 2K-159/2011, 2K-281/2011).

L. B. nenurodė jokių aplinkybių apie jam inkriminuotų sprogmenų įgijimą. Apie sprogmenų – granatų įgijimą jokių duomenų nebuvo gauta. Teisėjų kolegijos nuomone, L. B. byloje nėra neginčytinai įrodyta, jog L. B. neteisėtai įgijo nurodytus sprogmenis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ap­lin­kybes kaltinimo dalis dėl neteisėto didelės galios sprogmenų – dviejų granatų „F-1“ įgijimo, iš L. B. nusikalstamos veikos aprašymo (pagal BK 253 str. 2 d.) yra šalinama.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pramoninės gamybos „F-1“ tipo granatos atitinka didelės sprogstamosios galios sprogmens sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-144-396/­2016). Granatos yra priskiriamos A kategorijos ginklams ir šaudmenims, kuriais dispo­nuoti fiziniams asmenims civilinėje apyvartoje yra uždrausta (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kon­trolės įsta­tymo 3 straipsnio 8 punktas, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos sprogmenų apy­vartos kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 1, 2 dalis (įstatymo Nr. IX-1315 re­dakcija), verstis sprogmenų apyvarta (gamyba, prekyba, importu) bei įsigyti sprogmenų sudėtines dalis, žaliavas bei medžiagas užtaisams užpildyti, gali tik juridiniai asmenys, turintys specialią licenciją ga­minti sprogmenis. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2, 3 punk­tuo­se nurodyta, kad bombos, torpedos, granatos, dūmų užtaisai, raketos, minos, reaktyviniai sviediniai, gi­luminiai užtaisai, griaunamieji užtaisai, sprogdinimo priemonės, griovimo įranga, karinė piro­tech­ni­ka, šaudmenys ir jų imitacija, specialiai yra sukurti kari­niams tikslams ir yra priskiriami prie bendrosios karinės įrangos komponentų, kurių įgijėjai gali būti tik specialieji subjektai ir įgyjami tik gynybiniams, koviniams arba mokomiesiems tikslams (2004 m. ba­landžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2198 redakcija).

Apibendrinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad L. B. su bendrininku neteisėtai atgabeno prie K. namo du didelės sprogstamosios galios sprogmenis – granatas ir siekdamas nužudyti P. K., įmetė jas į kambarį, kuriame nukentėjusysis mie­gojo, tačiau paskesnės nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplin­kybių. Todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuojamos kaip disponavimas didelės sprogs­tamosios galios sprogmenimis ir pasikėsinimas nužudyti žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą pada­riu­siam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausme turi būti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos, t. y. bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusi­kal­ti­mams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Bausmės sky­rimo pa­grindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas baus­mę, teis­mas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusi­kals­ta­mos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip ben­dri­nin­ko dalyvavimo darant nusikaltimą veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunki­nan­čias ap­linkybes. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų prak­tiko­je pa­brė­žiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asme­ny­bės pavo­jingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) at­sa­komybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 da­lyje nurodytas ap­lin­kybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat ski­ria­mos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatytas ne im­pe­ratyvas teismui skir­ti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį tai­kydamas teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-546/2009).

L. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje, pris­ki­riama prie sunkių nusikaltimų, o numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, – prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5, 6 d.). Nors nusi­kal­timas pagal BK 129 straipsnio 2 dalį nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau nusikalstamo veikos pa­sėkoje P. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, todėl ir pagal sukeltas pasekmes – nukentėjusiojo su­ža­lo­jimo laipsnį, vei­ka taip pat atitinka labai sunkų nusikaltimą. Abi nusi­kalstamas veikas kal­ti­na­ma­sis padarė veik­da­mas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 1 d.). Sunkesniajam nusi­kal­timui pa­­da­ryti L. B. spe­cia­liai pasiruošė – kartu su bendrininku atgabeno į įvykio vietą du di­de­lės sprogstamosios galios sprog­me­nis – kovines skeveldrines granatas ir jas pa­nau­do­jo. Kal­ti­na­mojo pa­darytos nusikalstamos veikos nebu­vo atsi­tik­tinio pobūdžio. Šios L. B. nusi­kals­ta­mas vei­kas apibū­di­nan­čios aplinkybės, teisėjų kolegijos ver­ti­nimu, lemia didesnį veikų pavojingumo laips­nį.

Už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo re­dak­cija Nr. IX-1495, galiojusi šios nusikalstamos veikos padarymo metu), baudžiamasis įstatymas numatė alternatyvias laisvės atėmimo bausmes, t. y. laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį numatytas lais­vės atėmimas nuo ket­verių iki aštuonerių metų.

L. B. nedirba (t. 2, b. l. 88), psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskai­to­je neregistruotas (t. 2, b. l. 97, 99), turi nepilnametį vaiką (t. 2, b. l. 33), nėra susituokęs (t. 2, b. l. 50-52), kardomojo kalinimo vietoje ir buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 172, 173). Kaltinamasis 2010 m. lapkričio 11 d. atliko bausmę už nusikaltimus, padarytus po šioje byloje aptariamų nusikaltimų. Byloje nėra duomenų, kad po to jis būtų nusikaltęs.