Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjai I. J., pareiškėjos atstovui advokatui Deividui Ivanauskui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Gediminui Savickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 289,62 Eur ( 1000 Lt) turtinės ir 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjai I. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai Klaipėdos apskrities VPK OVS vyresnysis patrulis N. V. 2014-02-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog pareiškėja I. J. 2014-02-16 apie 0.38 val. girta (nustatytas 2 priemolių neblaivumas) pasirodė viešoje vietoje, svirduliavo, griuvinėjo ant žemės, nesiorientavo aplinkoje, tokiu elgesiu įžeisdama žmogaus orumą ir visuomenės dorovę (b.l. 13). Klaipėdos miesto 2 PK VPS vyresniojo tyrėjo 2014-02-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 33N-8073615-14 pareiškėja pripažinta kalta padariusi ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta 40 Lt bauda (b.l. 12). Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime pareiškėja nedalyvavo, duomenų, kad būtų informuota apie nagrinėjimo laiką ir vietą, byloje nėra. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2014-03-12 pareiškėjai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog ji 2014-03-03 skunde dėl neteisėtai paskirtos administracinės nuobaudos melagingai pareiškė, kad 2014-02-16 pažeidimo nepadarė, t.y. duodama melagingus paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje (b.l. 14). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-1297-526/2014 pareiškėjai pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 187² straipsnį nutraukta nesant jos veikoje pažeidimo sudėties požymių. Teismas konstatavo, jog duoti paaiškinimus yra jos teisė, o ne pareiga, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo, todėl pareiškėja pasinaudojo savo teise gintis nuo pareikšto kaltinimo ir dėl to ji negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn (b.l. 16-17). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-158/2014 taip pat panaikintas 2014-02-25 nutarimas, kuriuo pareiškėja pripažinta kalta padariusi ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir byla nutraukta konstatavus, jog policijos pareigūnai netinkamai nustatė pažeidimą padariusį asmenį, nesilaikė asmens tapatybės nustatymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų, nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, nes pažeidimą padarė ne pareiškėja, o galimai kitas asmuo tokiu pačiu vardu ir pavarde (b.l. 18-19). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose įsiteisėję.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2014-09-29 sprendimu Nr. 3R-366(2.13-1) konstatavo kad pareigūnas N. V. 2014-02-16 surinkęs pareiškėjos asmens duomenis, ieškomų asmenų duomenų bazėje, fotografiją, tėvų, vaikų, sutuoktinių duomenis iš Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos centrinio duomenų banko (VRIS CDB) asmens tapatybės nustatymo tikslu, panaudojo juos 2014-02-16 administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui neteisėtai, nesant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, nesilaikydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 30.3 punkte įtvirtintos asmens tapatybės nustatymo tvarkos (b.l. 20-22). Pagal tarnybinio patikrinimo medžiagos ir LITEKO duomenis Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014-09-29 įsakymu Nr. 30-TE-1102 pareigūnui N. V. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-12-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1772-386/2014 pakeista pareigūnui paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšis ir paskirta pastaba. sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė dėl pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog institucijos veiksmai surašant 2014-02-16 administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo neteisėti, t.y. įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-158/2014 konstatuota, jog nesilaikyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybės nustatymo tvarkos. Nurodyta aplinkybė iš naujo neįrodinėtina ir plačiau nenagrinėjama (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, institucijos (policijos pareigūno) veiksmai surašant pareiškėjai I. J. 2014-03-12 administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje yra ne tik neteisėti, bet pagal savo pobūdį tyčiniai. Vengdami vykdyti savo pareigas ir aiškintis pareiškėjos 2014-03-03 skunde nurodytas aplinkybes, pareigūnai nesiekė nustatyti teisės pažeidimą padariusį asmenį, o dar kartą nepagrįstai patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog tokie veiksmai nesuderinami nei su gerais viešo administravimo principais, nei su policijos įstaigų paskirtimi ir prieštarauja ATPK 7 straipsnyje įtvirtintam teisėtumo užtikrinimo reikalavimui bei 248 straipsnyje įtvirtintiems administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniams ir pažeidžia ATPK 272 straipsnyje įtvirtintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nes padavusią skundą dėl priimto nutarimo pareiškėją už tai buvo siekiama nubausti.

Gindamasi nuo nepagrįstai pareikštų kaltinimų pareiškėja nurodo, jog patyrė 1000 Lt turtinę žalą, t.y. po 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtose bylose Nr. A2.11-1297-526/2014 ir Nr. II-95-158/2014. Pinigų priėmimo kvitai 2014-03-17 LAT Nr. 749908 ir LAT Nr. 749909 patvirtina, jog pareiškėja advokatui sumokėjo iš viso 1000 Lt (b.l. 24-25). Teismas, remdamasis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuoja, kad pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui priteisti dėl to patirtą žalą (žr. administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010). Pažymėtina, jog atsakovės atstovas taip pat pripažįsta, kad pareiškėja dėl Klaipėdos apskrities VPK veiksmų patyrė turtinę žalą. Nurodytos turėtos pareiškėjos išlaidos yra konkrečiai apibrėžtas, apčiuopiamas turto netekimas ir laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2014-05-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-151/2014). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinių teisės pažeidimų bylose, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais institucijos veiksmais, nes jeigu nebūtų priimti nepagrįsti nutarimai administracinio teisės pažeidimų bylose ir jeigu nebūtų nepagrįstai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė juos ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir patirtų 1000 Lt nuostolių nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas.

Nustačius visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigūnų) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjo patirtą žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis), pareiškėjai I. J. priteistinas 289,62 Eur (1000 Lt) turtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011 ir kt.).

Pareiškėja 5000 Lt dydžio neturtinę žalą, kildina iš policijos pareigūnų veiksmų nepagrįstai ją du kartus apkaltinus administracinių teisės pažeidimų padarymu, dėl ko patirti emociniai, psichologiniai, dvasiniai ir materialiniai nepatogumai, laiko sąnaudos ginant pažeistas teises teisme, dalyvaujant teismo procesuose, renkant įrodymus, rengiant procesinius dokumentus. Konstatavus, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra abejonių dėl aplinkybės, kad pareiškėja dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų patyrė tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nepaisant pastangų teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsižvelgiant į subjektą, padariusį pažeidimus, negali būti vertinami kaip nežymūs. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai ir susidariusi faktinė situacija pagrindžia, kad konkrečiu atveju pareiškėjos patirti sunkumai ir išgyvenimai ginantis nuo nepagrįsto kaltinimo peržengė įprastas iškilusio socialinio konflikto aiškinimosi ribas, o institucijos veiksmų piktybiškumas ir galios demonstravimas prieš pareiškėją turėjo itin neigiamą destrukcinį poveikį, todėl pripažintini pakankamais neturtinės žalos faktui konstatuoti. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į finansines valstybės galimybes bei įgyvendinant teismui suteiktą diskrecijos teisę nustatyti teisingą kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus (CK 6.250 straipsnis), pareiškėjos patirtai neturtinei žalai atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistina 144,81 Eur (500 Lt) suma.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (žr., pvz. 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2014-11-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-692/2014, 2015-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-138/2014, 2015-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A181-624/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1837/2014 nukrypo nuo savo formuojamos praktikos nurodydamas, jog vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau šiuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė kilo ne iš sutartinių prievolių vykdymo, bet yra deliktinė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, jog teisiniams santykiams esant ne prievoliniams, o deliktiniams, CK 6.210 straipsnis netaikytinas. Tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje, kaip ir minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje, bylose dėl žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo priteisimo, laikosi nuostatos, jog valstybė, padariusi žalą neteisėtais veiksmais, privalo ją atlyginti, t.y. valstybei kyla prievolė atlyginti žalą, todėl tokios kategorijos bylose taikytina CK 6.210 straipsnio 1 dalis. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo kreditorius kreipėsi į teismą. Prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška ir nustačius teisinį pagrindą atsakomybei taikyti, kyla ir pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už praleistą piniginės prievolės atlyginti nuostolius įvykdymo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013 ir kt.). Teismas sutikdamas su nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausioje teismo pozicija dėl palūkanų priteisimo bylose dėl žalos, kilusios dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, atlyginimo priteisimo, nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjos prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti atlyginimą turėtų bylinėjimosi išlaidų. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Sprendimu iš esmės patenkinti pareiškėjos reikalavimai, todėl ji turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu rekomenduojama priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 patvirtinta nuo 2014-10-01 minimali mėnesinė alga sudaro 1035 Lt.

Pareiškėjos 2015-01-12 paduotame prašyme nurodyta, jog advokatui Deividui Ivanauskui ji sumokėjo iš viso 695,08 Eur (2400 Lt), iš jų 651,64 Eur (2250 Lt) už procesinių dokumentų rengimą: 2014-07-24 skundo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, 214-10-07 prašymo dėl informacijos pateikimo Klaipėdos apskrities VPK, 2014-10-09 skundo teismui parengimą bei 43,44 Eur (150 Lt) už atstovavimą teismo posėdyje. Pinigų sumokėjimo advokatui faktą patvirtina 2014-07-24 mokėjimo nurodymas Nr. 590 pagal 2014-07-24 sąskaitą už teisines paslaugas DI Nr. 009 (b.l. 26-27).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, priteistina už advokato parengtą skundą, sudaro 3105 Lt (899,27 Eur) nuo 2014-10-01, už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0.012 (8.17 punktas), t.y. 12,42 Lt (3,59 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti 2250 Lt suma už skundo teismui ir užklausimo Klaipėdos apskrities VPK parengimą neviršija nurodyto maksimalaus dydžio.

Rekomendacijų 8.18 punkte numatytas už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus dydis sudaro 155,25 Lt (44,96 Eur). Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Iš pažymos apie teismo posėdį duomenų matyti, jog teismo posėdis 2015-01-08 truko nuo 13.25 val. iki 14.23 val. (b.l. 48-50). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu konstatuotina, jog pareiškėjai gali būti priteistinos išlaidos už 1 valandą atstovavimo teisme, už kurią pareiškėja prašo 43,44 Eur (150 Lt).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 -02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. ASl46-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2013-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-1120/2014). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką (pavyzdžiui, reikalavimai dėl darbo užmokesčio, kitų išmokų ir kompensacijų priteisinimo, žalos atlyginimo ir pan.), proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (2010-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012). Iš pareiškėjos pareikštų reikalavimų teismo sprendimu vienas patenkintas pilnai – pareiškėjai priteistas turtinės žalos atlyginimas, iš dalies patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjos patenkintų reikalavimų dalis sudaro pinigine išraiška ketvirtadalį (25 procentus) jos reikštų reikalavimų, todėl ir atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai turėtų būti priteistas, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, toks matematinis proporcijos skaičiavimas neatitinka teisingumo principo. Pareiškėja dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri konstatuota šiuo teismo sprendimu, todėl sumažinus priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ji atsidurtų blogesnėje situacijoje nei buvo iki skundo teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo padavimo ir dar kartą patirtų turtinių nuostolių. Teismo vertinimu, tokia situacija negalima nei sąžiningumo, nei teisėtumo požiūriu ir neatitinka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto pagrindinių funkcijų: pirma, padėti užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlikti svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padėti reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoti dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2014-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-1087/2014, kt.). Įvertinus tai, jog konkrečių neturtinės žalos dydžio skaičiavimo kriterijų įstatymu nėra nustatyta ir neturtinės žalos dydžio nustatymas yra tik vertinamoji kategorija, priklausanti teismo diskrecijai, o nagrinėjamu atveju pripažinta, jog pareiškėja patyrė neturtinę žalą, konstatuotina, jog pareiškėja turi teisę į pilną turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tarp jų ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 44, 45 straipsniais ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjos prašymas dėl atlyginimo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tenkintinas. Pareiškėjai priteistina 695,08 Eur (2400 Lt) atlyginimas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priteisti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 62 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 81 ct) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato,

priteisti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014-10-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato,

priteisti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 695,08 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt penki eurai 8 ct) atlyginimą išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.