Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjo atstovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkui Viačeslav Žarkov,

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui,

2014 m. lapkričio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-09-29 įsakymo Nr. 30-TE-1102 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniajam patruliui N. V. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu (punktas neįrašytas, tačiau iš įsakymo turinio, galima suprasti, jog tai 2 punktas) bei vadovaujantis Klaipėdos AVPK 2014-09-04 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-77 „Dėl asmens nustatymo“.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (Klaipėdos AVPK viršininko 2009-05-26 įsakymu Nr. 30-V-249 patvirtintas Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo patrulio pareigybės aprašymas (toliau – ir Pareigybės aprašymas)). Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto V skirsnis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašas (toliau – ir Aprašas).

Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 25 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, Aprašo 3 punktas). Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 straipsnio 6 dalis). Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Aprašo 3 punktas).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012).

Pasisakydamas dėl teisės pažeidimo elementų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (Statuto 2 straipsnio 6 dalis). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-529-14).

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad netinkamai nustatė administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybę, ko pasėkoje su administraciniu teisės pažeidimu nesusijęs asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir savo nekaltumą privalėjo įrodinėti teisme, t. y. netinkamai vykdė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 ir 260 straipsnių reikalavimus, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553, patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 30.3 punkto, Pareigybės aprašymo 7.6 punkto reikalavimus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 260 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Instrukcijos 30.3 punkte nustatyta, kad budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į operatyvaus valdymo padalinį asmeniu, privalo imtis priemonių nustatyti pristatytojo asmenybę (jei asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kyla abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo ar siekiant sutikrinti asmens duomenis pagal turimus asmens dokumentus, turimi asmens tapatybės duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais gali būti tikrinami Policijos registruojamų įvykių registre, Lietuvos Respublikos gyventojų, Prevencinių poveikio priemonių taikymo, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų, Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registruose, taip pat ir kituose registruose) ir fizinę būklę (girtumą ar apsvaigimą, traumas ir t. t.). Pareigybės aprašymo 7.6 punktas nustato, kad Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis patrulis dirba su pristatytais asmenimis, atlieka jų kratą, priima paaiškinimus, pareiškimus, surašo administracinio teisės pažeidimo protokolus, daktiloskopuoja, fotografuoja, paima DNR, asmeniškai atsako už pristatytų asmenų daiktų saugumą, stebi sulaikytus asmenis; nesant operatyvaus valdymo skyriaus specialistui atlieka jo pareigas.

Taigi minėtos teisės aktų nuostatos TP išvadoje yra nurodomos kaip tarnybinės atsakomybės pareiškėjui taikymo teisinis pagrindas, jomis iš esmės grindžiamas skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Dėl duomenų apie netinkamą pareigų atlikimą

Pareiškėjas teigia, jog tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta jokių duomenų apie jo netinkamą pareigų atlikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-02-16 1.44 val. į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas pristatyta neblaivi, administracinį teisės pažeidimą padariusi moteris, kuri asmens dokumentų su savimi neturėjo ir kad pareiškėjas nustatinėjo šios moters tapatybę. Pastebėtina, jog nors tiesioginė pareiga surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę nėra numatyta pareiškėjo pareigybės aprašyme, tačiau tokia pareiga administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam asmeniui kyla ir iš ATPK 260 straipsnio nuostatų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio. Teismas konstatuoja, jog būtent tuo metu budėtojo funkcijas atlikusiam pareiškėjui pagal Instrukcijos 30.3 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.6 punktą kilo pareiga nustatyti minėto asmens, kuris neturėjo jo tapatybę patvirtinančio dokumento, tapatybę.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pareiškėjas naudojosi iš registrų duomenų bazių gauta informacija. Pareiškėjas paieškoje įvedant pristatytos moters vardą, pavardę, gimimo metus, kuriuos, anot pareiškėjo, ji pati nurodė, 1.48 val. gavo asmens veido atvaizdo bei kitus anketinius duomenis. Pareiškėjas pagal šiuos duomenis 2014-02-16 1.50 val. surašė administracinio sulaikymo protokolą. Vėliau, jau pagal gautus duomenis, t. y. tik asmens kodą, 1.53 val. peržiūrėjo artimųjų asmenų duomenis. Matyti, kad pareiškėjas surašydamas 2014-02-16 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-7601537-14 vadovavosi minėtais iš registrų duomenų bazių gautais duomenimis. Pareiškėjas nurodė, kad jam abejonių, jog ne tas asmuo, nekilo, nes moteris pagal registruose esančius duomenis atsakinėjo tiksliai į jo pateiktus klausimus, tačiau abejotina, kad pareiškėjas šiuos duomenis tikrino, nes visiškai nepažįstamas asmuo negalėjo tiksliai atsakyti į visus pateiktus klausimus, kurie užduoti pagal kito asmens duomenis. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. II-95-158/2014 moteris, kuri pripažino, kad būtent ji 2014-02-16 1.44 val. buvo pristatyta į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos pareigūnams ji pasakiusi tik vardą, pavardę, daugiau niekas neklausė jokių duomenų apie ją ir jos šeimą. Pareiškėjas, nustatęs asmens anketinius duomenis, pirmiausiai peržiūrėjo duomenų bazėje esančią fotonuotrauką, kurią atspausdino ir prijungė prie medžiagos, t. y. iš esmės vadovavosi asmens veido atvaizdo duomenimis, nors minėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. II-95-158/2014, kurioje buvo ginčijamas ne tam asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, teismo posėdžio metu pareiškėjas nepaneigė, tačiau ir negalėjo patvirtinti, jog salėje esanti moteris (t. y. pareiškėja toje byloje, kuriai surašytas nutarimas) yra ta pati moteris, kuri 2014-02-16 1.44 val. buvo pristatyta į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas.

Peržiūrėjus 2014-02-16 naktį minėtose patalpose fiksuotą vaizdo medžiagą, teigtina, jog pristatytoji moteris panaši į pareiškėjo iš registrų duomenų bazių gautą fotonuotrauką. Tikėtina, kad pareiškėjas, peržiūrėjęs fotonuotrauką, nusprendė, jog tai ta pati moteris ir tolimesnių veiksmų tapatybės nustatymui nebeatliko. Matyti, kad pareiškėjas registrų duomenų bazėse peržiūrėjo tik vieno asmens, kurio vardu prisistatė pristatytoji moteris, duomenis ir tik jo artimųjų duomenis – nesidomėjo nei kur moteris dirba, nei kitais duomenimis nepatikrino, ar duomenų paieškoje yra daugiau asmenų tokiu vardu ir pavarde. Atkreiptinas dėmesys, kad moteris į policijos įstaigą pristatyta 01.44 val., policijos patruliai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog ji aplinkoje nesiorientavo, savarankiškai paeiti negalėjo, 2.47 val., tai yra po valandos, kai ją pristatė, moteriai nustatytas 2.00 prom. girtumas. Akivaizdu, kad 01.47 val., kai pareiškėjas nustatinėjo moters tapatybę, ji buvo dar girtesnė, todėl tikėtina, kad moteris negalėjo tuo metu tiksliai ir aiškiai atsakyti į jo pateiktus klausimus. Pristatytoji moteris išleista 4.00 val., administracinio teisės pažeidimo protokolas suformuotas 03.12 val., kai maždaug prieš 25 minutes moteriai nustatytas 2.00 prom. girtumas, todėl akivaizdu, kad su protokolu supažindinta neblaivi, duomenys pakartotinai netikrinti, tai reiškia, kad supažindinant su administracinio teisės pažeidimo protokolu asmens tapatybė pakartotinai netikslinta.

Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Nagrinėjamu atveju esant situacijai, kai pareiškėjas ne pristatytam asmeniui, o kitam asmeniui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, akivaizdu, jog pareiškėjo veiksmai, t. y. iš registrų duomenų bazių gautų duomenų nesutikrinimas su be asmens dokumentų pristatytojo asmens nurodomais duomenimis ir įvertinus tai, jog į policijos komisariatą pristatytas asmuo buvo stipriai neblaivus ir nesiorientavo aplinkoje, prieštaravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 ir 260 straipsnių, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553, patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 30.3 punkto, Klaipėdos AVPK viršininko 2009-05-26 įsakymu Nr. 30-V-249 patvirtintos Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo 7.6 punkto reikalavimams

Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo veika atitinka Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje numatytus tarnybinio nusižengimo požymius, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjui yra inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus jis turėjo įgalinimus veikti, pažeidimas, yra nurodyti veiksmai, kuriuos pagal teisės aktus jis privalėjo atlikti. Pareiškėjo neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Vadovaujantis Statuto 26 str. 1 d., už tarnybinius nusižengimus yra skiriamos tarnybinės nuobaudos.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis nustatytos tarnybinės nuobaudos paskyrimo tvarkos – to neginčijo ir pareiškėjas.

Dėl kilusių neigiamų pasekmių

Pareiškėjas teigia, kad dėl jo veiksmų kitam asmeniui negalėjo kilti tam tikros neigiamos pasekmės dėl surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kadangi pareiškėjas pagal savo pareigines funkcijas neturi įgaliojimų nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą. Pažymėtina, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam asmeniui, tiek administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam asmeniui betarpiškai kyla pareiga nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-1762-14).

Tarp pareiškėjo veiksmų (pareigos nustatyti sulaikyto asmens tapatybę netinkamo neatlikimo) ir pasekmių (ATP protokolas surašytas ne tam asmeniui, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, ir tas asmuo savo nekaltumą privalėjo įrodinėti teisme) yra priežastinis ryšis. Pažymėtina, jog pareiškėjo pareigos nustatyti sulaikyto asmens tapatybę netinkamas atlikimas galėjo būti ne vienintelė neigiamas pasekmes sukėlusi priežastis, tačiau ji taip pat įtakojo pasekmių atsiradimą. Be to, iš tarnybinio nusižengimo sąvokos matyti, jog tam, kad konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nėra būtina nustatyti, ar dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) atsirado neigiamos pasekmės. Tam, kad konstatuoti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, yra pakankama nustatyti, jog pareiškėjas dėl savo kaltės neatliko savo kaip pareigūno pareigų, ar jas atliko netinkamai, ar pažeidė vidaus tarnybos tvarką.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Pareiškėjo 2014-08-28 charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje tarnauja nuo 1991-10-01, dabartinėse pareigose – nuo 2012-01-05, drausminių nuobaudų neturi, yra nekonfliktiškas, korektiškas, draugiškas, sugebantis dirbti kolektyve, operatyvus, nurodymus vykdo gerai ir laiku.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kilusias pasekmes, kaltės formą ir tai, kad nenustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pareiškėjas neturi drausminių nuobaudų, seniai dirba vidaus tarnyboje, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Šiuo atveju pareiškėjui paskirtoji tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neadekvati vertinant jo padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl keistina skundžiamo įsakymo dalis dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos pakeitimo švelnesne jos rūšimi – pastaba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendė:

tenkinti iš dalies pareiškėjo N. V. prašymą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-09-29 įsakymu Nr. 30-TE-1102 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą pakeisti Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.