- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- I-852-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03388-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo 25 000 Eur neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo 30 kv. m ploto, jose buvo laikoma po 14 asmenų, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas gyvenamosios patalpos plotas. Nurodė, kad kameros buvo apstatytos baldais, todėl pareiškėjui teko dar mažiau laisvo ploto. Nurodė, kad dėl didelio kamerose esančių asmenų kiekio buvo pažeistas jo privatumas, pareiškėjas negalėjo valgyti prie stalo, jam teko valgyti atšalusį maistą. Teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintos nuteistųjų socialinių reabilitacijų programų įgyvendinimas. Nurodė, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė sportuoti ar lankytis kitokio pobūdžio renginiuose. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K rūkymo vietos buvo įrengtos lauke, nebuvo įrengta rūbų džiovinimo vieta. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo įdarbintas Lukiškių TI-K ir dirbo be poilsio dienų bei nebuvo supažindintas su pareigybės aprašymais. Nurodė, kad dirbo ilgiau laiko nei fiksuota dokumentuose, už papildomą laiką pareiškėjui nebuvo atlyginta. Nurodė aplinkybes dėl dantų skausmo bei prašo atlyginti žalą dėl odontologo neatliktų veiksmų (b. l. 1–17).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 22–31) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, bei atkreipia dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę asmenims pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.
2.1. Pareiškėjas buvo laikomas 4-oje sekcijoje, kurioje nėra kamerų, bet yra bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos. Gyvendami sekcijose asmenys turi galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą, vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją, o dienos metu gali išeiti į lauką. Sekcijose atliktas remontas, todėl patalpos yra erdvios ir tvarkingos, patalpos aprūpintos teisės aktuose nurodytais baldais.
2.2. Kameros įrengtos ir aprūpintos baldais vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir remontuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Kameras valo patys nuteistieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius. Karantino patalpas valo iš Ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Lukiškių TI-K sudaro sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“ dėl patalpų priežiūros, profilaktinių patikrinimų, vabzdžių ir graužikų naikinimo. Kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele. Dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos, likusiose kamerose 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos. Kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Jose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Oro temperatūra gyvenamosiose kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
6. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
7. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam suimtam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
7.1. EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
7.2. Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą (3,6 kv. m) neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
7.3. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K 4-ojoje sekcijoje (61,15 kv. m (b. l. 78), kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikoma 11–16 asmenų, o sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje.
7.4. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs kamerų plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 5,55 kv. m iki 3,82 kv. m. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.
7.5. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
8. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose dėl didelio kamerose esančių asmenų kiekio buvo pažeistas jo privatumas, pareiškėjas negalėjo valgyti prie stalo, jam teko valgyti atšalusį maistą.
8.1. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kameros aprūpintos baldais pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) reikalavimus.
8.2. Įrengimo taisyklių 14.6. p. numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pažymėtina, kad nei Įrengimo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nėra nurodyti reikalavimai kamerose įrengto stalo dydžiui, nenurodyta, kiek turi būti įrengiama spintelių. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl papildomų baldų išdavimo nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl per mažo stalo ir spintelių trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.
9. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintos nuteistųjų socialinių reabilitacijų programų įgyvendinimas, jam nebuvo sudaryta galimybė sportuoti ir dalyvauti kitokio pobūdžio renginiuose.
9.1. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
9.2. Iš byloje esančių duomenų (b. l. 57–58) nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dalyvavo šiuose užsiėmimuose: laisvalaikiu vaikščiojo į sporto salę, naudojosi įstaigos bibliotekos teikiamomis paslaugomis, skaitė periodinę spaudą; Žiūrėjo televizijos informacines laidas, meninius filmus; 2017 m. aktyviai dalyvavo tinklinio ir krepšinio varžybose, užėmė pirmas vietas; 2017-03-17 dalyvavo renginyje, skirtame narkomanijos ir alkoholizmo prevencijai, kurį vedė Vilniaus priklausomybių ligų centro direktoriaus pavaduotoja A. Š.; 2017-04-07 ir 2017-05-26 dalyvavo susitikime su katalikų misionieriumi iš Lenkijos M. Z.; 2017-05-17 dalyvavo įstaigos organizuotame renginyje „Poezijos pavasaris 2017“; 2017-06-23 dalyvavo kovos su narkomanija dienos minėjime; 2017-08-17 dalyvavo paskaitoje „Konfliktų valdymas“; 2017-09-19 susitiko su Vilniaus apygardos probacijos mediacijos pareigūnais ir išklausė paskaitą apie galimybę taikiai spręsti konfliktus; 2017-10-29 dalyvavo Lukiškių TI-K administracijos suorganizuotame renginyje „Protų mūšis“ ir užėmė antrą vietą; 2017-10-31 dalyvavo M. J. koncerte; 2017-12-18 dalyvavo susitikime su Dr. R. U., išklausė paskaitą apie mediaciją; 2017-12-28 dalyvavo seminare ,,Socialinė adaptacija naujose sąlygose: gyvenimo laisvėje iššūkiai ir jų įveika“; 2018-01-17 dalyvavo paskaitoje ,,Sveika gyvensena“, kurią vedė ,,Vedų kultūros cento“ direktorius; Nuo 2018 m. dalyvavo agrokultūriniame projekte „Žalioji Oazė“; 2018-01-19 dalyvavo įstaigos organizuotame koncerte, kuriame dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos mišrusis choras; 2018-03-26 dalyvavo paskaitoje apie narkomanijos prevenciją; 2018-03-27 dalyvavo ,,Veikliųjų žmonių“ koncerte; 2018-05-15 dalyvavo įstaigos organizuotame renginyje „Poezijos pavasaris 2018“; 2018 m. birželio mėnesį Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją; nuo 2017-06-14 iki 2017-08-04 dalyvavo „Psichoterapinėje programoje: emocinės paramos terapinėje grupėje“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai; nuo 2017 m. dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje; Nuo 2017-05-11 iki 2017-11-06 dalyvavo dailės terapijos programoje „RAKTAS“, kurios metu skatinama analizuoti savo mintis, jausmus bei elgseną ir siekti socialiai pageidaujamų pokyčių; 2018-04-19 dalyvavo psichoedukacinėje paskaitoje „Konfliktų valdymas“; Nuo 2017-10-24 iki 2018-06-19 dalyvavo „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo“ programoje, skirtoje lavinti socialiai reikšmingus įgūdžius, nukreiptus į santykių su savimi, aplinka ir veikla gerinimą.
9.3. Pareiškėjui kasdien suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore. Laisvalaikiu pareiškėjas gali žiūrėti kabelinę televiziją, skaityti knygas, laisvės atėmimo vietos nustatyta tvarka naudotis kompiuteriu. Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas turi galimybes dalyvauti užimtumo programose, o laisvalaikiu užsiimti kita leistina veikla. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje, kultūriniame, sporto ar kitame renginyje. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
10. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo įdarbintas Lukiškių TI-K ir dirbo be poilsio dienų bei nebuvo supažindintas su pareigybės aprašymais. Nurodė, kad dirbo ilgiau laiko nei fiksuota dokumentuose, už papildomą laiką pareiškėjui nebuvo atlyginta. Paaiškino, kad dirbo kenksmingomis sąlygomis, tačiau jam nebuvo išduoti darbo rūbai.
10.1. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnį darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). LVAT aiškindamas Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normas konstatavo, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Nuteistiesiems dirbant mokamą ir nemokamą darbą yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (LVAT 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013; 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013). Teismas taip pat pažymi, kad pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, įtraukdama nuteistuosius į nemokamus darbus, pataisos įstaigos administracija turi atsižvelgti į fizines ir protines nuteistų asmenų (ypač nepilnamečių, moterų ir riboto darbingumo žmonių) galimybes dirbti tokius darbus.
10.2. Iš bylos duomenų matyti, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-03-17 įsakymu Nr. 33 pareiškėjas buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir paskirtas dirbti staliumi. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistieji gali būti įtraukiami į pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymą, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus ne ilgiau nei dvejoms valandoms per dieną. Vadovaujantis minėta Bausmių vykdymo kodekso nuostata pareiškėjui galėjo būti skiriami tam tikri darbai, susiję su buities sąlygų gerinimu, kaip pareiškėjas skunde iš esmės ir nurodė. Iš nuoseklios LVAT praktikos matyti, kad nuteistųjų įtraukimas į darbus įstatymų nustatyta tvarka draudžiamu priverčiamuoju darbu nelaikomas (2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011; 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2686/2012; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-946/2009; 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013 ir kt.). Pastebėtina, kad minėta išvada Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo suformuota, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatų, įtvirtinančių, kad priverčiamasis darbas draudžiamas, tačiau juo nelaikomas įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas, bei atsižvelgus į priverstinio ar privalomo darbo draudimą įtvirtinančius tarptautinius dokumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, jog pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 4 straipsnį, sąvoka „priverstinis ar privalomasis darbas“ negali reikšti kokio nors darbo, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, taikant šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu (3 d. (a) p.) (LVAT 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2686/2012; 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Pareiškėjas skunde taip pat teikė argumentus dėl netinkamos dienotvarkės ir darbo savaitgaliais bei švenčių dienomis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, yra sudaryta atskira dienotvarkė. Nuteistiesiems yra sudaromas slenkantis išeiginių grafikas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamos dienotvarkės ir darbo savaitgaliais bei švenčių dienomis, yra atmetami kaip nepagrįsti.
10.3. Teismas pažymi, kad pareiškėjas atliko ūkio darbus, tik esant savanoriškam sutikimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų verčiamas dirbti, ar turėjo atlikti nesutartą darbą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs darbines funkcijas netinkamomis sąlygomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę darbo atsisakyti bet kuriuo metu, taip pat teikti Lukiškių TI-K pranešimus (skundus) dėl netinkamų darbo sąlygų, tačiau tokių prašymų (skundų) byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas atliko jam nepriskirtą darbą ar dirbo netinkamomis sąlygomis.
11. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė aplinkybes dėl dantų skausmo bei prašo atlyginti žalą dėl odontologo neatliktų veiksmų.
11.1. Teismas pažymi, kad ginčas šioje dalyje dėl pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų įkalinimo įstaigoje yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Įkalinimo įstaigos, teikdamos pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Teismas pažymi, kad paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad paslaugų (inter alia asmens sveikatos priežiūros paslaugų) teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-600/2013, Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. T-56/2015, 2014-11-11 nutartis byloje T-111/2014). Žalos, padarytos pacientų sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Teismas pareiškėjui išaiškina, kad šioje dalyje pareiškėjo pateiktas ginčas laikomas civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme Įstatyme nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis šioje dalyje paliekama nenagrinėta.
12. Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nagrinėjamuoju atveju teismui nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos, atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė, pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas nepriteistinas (CK 6.246-6.248 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Palikti nenagrinėta pareiškėjo A. D. skundo dalį dėl galimai netinkamai pareiškėjui teiktų sveikatos apsaugos paslaugų.
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.