- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- e2-178-405/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00893-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Atsakovas
- I. A.
- Trečiasis asmuo
- D. R.
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį I. A., su trečiuoju asmeniu D. R. dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu motinos valdžios apribojimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovei I. A. motinos valdžią sūnui T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).
Ieškovės atstovė O. Pavliukevičienė prašė ieškinį patenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais – neterminuotai apriboti I. A. motinos valdžią sūnui T. Ž.. I. A. ir D. Ž. – nepilnamečio vaiko T. Ž. tėvai. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atsakovei laikinai apribota motinos valdžia sūnui T. Ž.. Po laikino motinos valdžios apribojimo I. A. neteikė nepilnamečiam vaikui išlaikymo, su vaiku nebendravo, nesirūpino jo sveikata, jo neauklėjo. CK 3.155 str. apibrėžtas tėvų valdžios turinys, jame nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės prižiūrimi tėvų, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti. 2024 m. balandžio 26 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad tarp vaiko ir mamos nėra artimų santykių, vaikas mama laiko globėją, vaiko motina jį matė paskutinį kartą prieš aštuonis mėnesius. Pateiktame (duomenys neskelbtini) rajono Socialinių paslaugų centro 2024 m. lapkričio 5 d. pagalbos plane nurodyta, kad I. A. buvo motyvuojama lankyti vaiką, rūpintis juo, tačiau to nedarė. Atsižvelgus į tai, kad nuo laikino motinos valdžios apribojimo praėjo daugiau nei metai, nors CK numato, kad vaiko teisių tarnyba privalo po šešių mėnesių kreiptis dėl laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo arba neterminuoto valdžios apribojimo taikymo, į tai, kad motinai buvos suteikta pakankamai laiko pradėti rūpintis vaiku, jį išlaikyti, bendrauti su juo, tačiau motina to nepadarė. Tarnyba kreipėsi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kadangi, ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, teigiamas tėvų elgesys turi būti ilgą laiką, turi matytis, kad motina sprendžia savo problemas. Nagrinėjamu atveju teismas suteikė motinai galimybę pakeisti savo elgesį ir apribojo jai motinos valdžią laikinai, tačiau motina, nors tuo metu ir aiškino, kad greitai įsidarbins, kad išsprendė alkoholio vartojimo problemą, po teismo sprendimo priėmimo neįsidarbino, vaikui išlaikymo neteikia, su vaiku nebendrauja, negyvena kartu su juo, nesirūpina jo kasdieniais poreikiais, sveikata, ugdymu, ir nededa jokių pastangų, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą, todėl institucija mano, kad yra pagrindo apriboti atsakovei motinos valdžią neterminuotai. Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. gegužės 24 d., tačiau atsakovė nuo ieškinio pateikimo dienos nei iki 2024 m. gruodžio mėn., kuomet ji buvo nukreipta dėl nėštumo komplikacijų lankytis pas medikus (duomenys neskelbtini), nei iki šiol, nesistengė, nors ir būdama nėščia, daugiau dėmesio skirti vaikui. Vaikas atskirtas nuo tėvo, todėl negali būti įvaikintas, ir dėl to, motinai pakeitus elgesį vaiko atžvilgiu, vaikas galėtų būti grąžintas į šeimą. Atsakovei skirtas socialinis būstas, tačiau ji jame negyvena, turi skolų už komunalines paslaugas. Atsakovė ir kartu su ja gyvenantis asmuo bendrai gauna 367 Eur dydžio socialinę pašalpą, abu nedirba, tačiau nuo laikino motinos valdžios apribojimo, t. y. per pusantrų metų, motina aplankė vaiką tik vieną kartą. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė I. A. paaiškino, kad dėl nėštumo reguliariai kas dvi savaites važiuoja į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) polikliniką, jai paskirta vartoti medikamentus dėl vaisiaus sveikatos būklės, kuri dabar jau gerėja. Paskutinį kartą sūnų T. matė praeitų metų kovo mėnesį – kartu su vyresniuoju sūnumi V. ir T. buvo susitikusi (duomenys neskelbtini). Darys viską, kad vaiką susigrąžintų ir augintų pati. Su sūnumi susitikti negalėjo, nes nuolat turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) dėl nėštumo. Su vaiko globėja bendrauja „Messenger“ programėlėje, ji norėdavo vaiką pamatyti, tada globėja nustatydavo datą, kada galima vaiką aplankyti. Bendraudavo su globėja labai dažnai – į savaitę pora kartų susirašinėjo. Kai susitikdavo su vaiku, nusifotografuodavo su juo. Globėja pora kartų, jos prašymu, atsiuntė vaiko nuotraukų. Su vaiku buvo susitikusi 2023 m. vasario 11 d., 2023 m. birželio 8 d., 2023 m. liepos 23 d., 2024 m. kovo 6 d. Po teismo sprendimo dėl laikino motinos apribojimo priėmimo vaiko neaplankė, nes, kaip minėjo, nuo 2024 m. gruodžio mėn. nuolat važinėja į (duomenys neskelbtini) dėl nėštumo, nes taikomas gydymas. Laikotarpiu nuo paskutinio vaiko aplankymo 2024 m. kovo 6 d. iki gruodžio mėn. vaiko nelankė, nes neturėjo transporto ir neturėjo lėšų nuvykti visuomeniniu transportu. Lėšų negauna, nes jos sugyventinis dirba pagal patentą, todėl jiems, kaip šeimai, jokia pašalpa nemokama. Nuo gegužės mėnesio laukiasi, įsidarbinti nepasiseka, darbdaviai žada paskambinti, tačiau nepaskambina. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusi nuo liepos mėnesio. Mano, kad bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu netikslinga, nes vaikas turėtų matyti ją gyvai. Kai turėjo pinigų, važiuodavo pas vaiką, nuveždavo lauktuvių, sūnus ją pažindavo, tiesdavo į ją rankutes. Šiuo metu laikinai gyvena (duomenys neskelbtini) r. sav. pas sugyventinio tėvą, kai gims mergaitė, grįš gyventi į savo socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini) k., ir tikrai nori auginti savo vaikus pati. Prašo pratęsti terminuotą motinos valdžios apribojimą, pasižada stengtis ir viską padaryti, kad vaikas gyventų su ja.
Atsakovės atstovė adv. R. Giruckienė nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Vaiko teisių apsaugos institucijos nurodomos aplinkybės ne visiškai atitinka realybę, kadangi, bendraujant su atsakove, pastaroji nurodė, kad ji vaiką lankė ne vieną kartą, o dažniau, skambindavo globėjai, ji siekė išlaikyti kontaktus su vaiku. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovei nustatytas 34 savaičių nėštumas, todėl galima vertinti, kad nuo teismo sprendimo, kuriu jai laikinai apribota motinos valdžia, ji laukiasi kūdikio. Žinoma, jai nėra paprasta keisti įprastą gyvenimo būdą, tačiau ji planuoja savo gyvenimą ateityje – planuoja persikelti gyventi į socialinį būstą, planuoja auginti netrukus gimsiantį vaiką, rūpintis ir kitu sūnumi – T. Besilaukiančiai kūdikio atsakovei nėra paprasta susirasti darbą. Susidarius tokioms sąlygoms, atsakovė užsisuka nelengvame gyvenimo rate, tačiau akivaizdus jos noras gyventi šeimoje, susigrąžinti sūnų į šeimą, ji siekia gyventi tinkamose gyvenimui sąlygose, ir byloje negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ji visiškai nesiekia ir nenori auginti vaiko. Mano, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies, pratęsiant laikiną motinos valdžios apribojimą, nes, apribojus motinos valdžią neterminuotai, atsiranda galimybė įvaikinti vaiką, o atsakovė nori vaiką auginti ir juo rūpintis pati.
Trečiasis asmuo D. R. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad I. A. paskutinį kartą vaiką lankė 2023 m. vasarą – prieš teismo posėdį dėl motinos valdžios apribojimo. I. A. lankė vaiką ir buvo su juo susitikusi tiek kartų, kiek pati pasakė. Teismui priėmus sprendimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo, I. A. su ja nesusisiekė iki 2024 m. kovo mėn., kai buvo atvykusi susitikti su vyresniuoju sūnumi, tuomet susitiko ir su T. Susitikimas vyko gal apie valandą lauke. Po to buvo suplanuotas dar vienas susitikimas su vaiku, bet ji dėl kažkokių priežasčių neatvyko. 2024 m. vasarą buvo atsitiktinai susitikę su vaikais prie parduotuvės Švenčionyse, tai buvo neplanuotas susitikimas. I. A. teigia, kad vaikas ją atpažįsta, tiesia į ją rankutes, tačiau ji (trečiasis asmuo) pastebi, kad vaikas noriai bendrauja su visais, kurie jam rodo dėmesį, todėl abejoja, ar vaikas būtent ją prisimena. Nuo to laiko, kai vaikas gyvena su ja (globėja), t. y. pusantrų metų, I. A. neužmezgusi jokio ryšio su vaiku, nes per pirmus metus ji lankė vaiką gal keturis kartus, vėliau lankymai vis retėjo, o po teismo posėdžio ji nebendravo visiškai aštuonis mėnesius. Po to vėl ėmė susirašinėti žinutėmis. Vaiko nuotraukų I. A. ji išsiunčia. Vaikas bendrauja su močiute iš tėvo pusės, ji nusiunčia nuotraukų močiutei. I. parašo žinutes maždaug kas tris mėnesius, bet mano, kad ji neturi bendravimo su vaiku įgūdžių, paklausia formaliai kaip jos vaikas laikosi, tačiau su gimtadieniu vaiką pasveikina kiekvieną kartą. Iš I. A. bendravimo su vaiku jai susidarė įspūdis, kad ji savotiškai myli vaiką, ji jaučia jam jausmus, bet ji nededa pastangų, tai, kaip ji bendrauja, atrodo, kad tą daro raginama socialinių darbuotojų arba kai artėja teismo posėdžio data. Atsakovė bendrauja ir SMS žinutėmis, ir per „Messenger“ programėlę, gal 2–3 kartus skambino per programėlę. Susitikimas vasarą Švenčionyse vyko gal apie 30–40 min., bet ją vis skubino galimai asmuo, su kuriuo ji kartu gyvena. Atsakovė, susitikusi su vaiku, moka jį pašnekinti, pajuokinti. Mano, kad atsakovei motinos valdžia turėtų būti apribota neterminuotai, nes ji nepadarė jokių pokyčių vaiko atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad atsakovė I. A. – nepilnamečio T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), motina, tėvas – D. Ž.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-4616-617/2023) atsakovei I. A. laikinai apribota motinos valdžia jos sūnaus T. Ž. atžvilgiu, vaikas atskirtas nuo tėvo D. Ž., iš I. A. priteistas išlaikymas vaikui, mokamas 200 Eur, o iš D. Ž. – 100 Eur, dydžio išmokomis kas mėnesį, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant D. R.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-11492-617/2023) nepilnamečiui T. Ž. nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta D. R., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja jos gyvenamojoje vietoje.
LR CK 3.155 str. 2 d. įtvirtintas tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios apribojimo (laikino ar neterminuoto) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 str., kuriame nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).
Iš ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaikui T., situacija nepagerėjo. Iš (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2024 m. lapkričio 5 d. pagalbos plane esančių duomenų nustatyta, kad posėdyje aptarta atsakovės šeimos situacija – ji laukiasi kūdikio, lankosi nėštumą prižiūrinčio gydytojo konsultacijas, tačiau nesilaiko rekomendacijos mesti rūkyti, anksčiau nėščioji turėjo priklausomybę alkoholiui, šeima, kurios namuose gyvena besilaukianti moteris, jos nepalaiko, santykiai nėra geri, šeimos nariai išsako abejones, ar nėščioji gebės pasirūpinti vaiku. Plane nurodoma, kad I. A. nuomoja socialinį būstą, tačiau jame negyvena, mokesčių nemoka, už skolas gali netekti socialinio būsto, būsimieji tėvai nemotyvuoti spręsti kilusias problemas, I. A. pasiūlyta gyventi Krizių centre, tačiau ji atsisako, nors buvo motyvuojama lankyti vaiką, rūpintis juo, to nedarė. Padaryta išvada, kad šeimai sudarytas pagalbos planas nevykdomas.
Byloje nustatyta, kad, atsakovei I. A. laikinai apribojus motinos valdžią sūnui T. Ž., atsakovė toliau nevykdo motinos pareigų – sūnus negyvena kartu su ja, ji sūnaus neišlaiko ir nesudaro jam būtinų sąlygų vystytis, per pastaruosius pusantrų metų ji visai nesirūpina sūnaus ugdymu ir sveikata, iki laikino motinos valdžios apribojimo su vaiku susitikdavo tik epizodiškai, vėliau buvo susitikusi tik vieną kartą, todėl motinos ir vaiko ryšys nutrūkęs. Atsakovė neteikia vaikui išlaikymo, nedirba, gyvena gimsiančio kūdikio tėvo namuose, kuris priklauso jo tėvui ir kuriame gyvena kiti šeimos nariai, kaip matyti iš pateiktų duomenų, minėtoje gyvenamojoje vietoje nėra tinkamų psichologinių sąlygų jai, o tuo pačiu ir jos sūnui gyventi, atsakovė laukiasi kūdikio, tačiau atsisako pagalbos dėl gyvenamosios vietos suteikimo Krizių centre, atsakovė turi socialinį būstą, tačiau jame negyvena, turi skolų už komunalines paslaugas.
Pagal CK 3.165 str. 1 d., tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nustatyta, kad atsakovė šių pareigų nevykdo. Atsakovė vaiku nesirūpina, neprisiima atsakomybės už jį, jo neauklėja ir neišlaiko, toks prieštaraujantis vaiko interesams atsakovės elgesys trunka ilgiau nei vienus metus, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, vertinama, kad teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią sūnui T., situacija ne tik nepagerėjo, bet atsakovės ir vaiko ryšys visai nutrūko – atsakovė, kaip pripažįsta ir ji pati, su sūnumi nesimato. Be to, atsakovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje nėra sąlygų vaikui gyventi, tačiau atsakovė negrįžta gyventi į nuomojamą socialinį būstą ir nesumokėjusi skolos už teikiamas komunalines paslaugas, dėl to gali netekti socialinio būsto, todėl vertinama, kad atsakovė nepasirūpinusi tinkama gyvenamąja vieta, kurioje galėtų gyventi jos nepilnametis sūnus. Atsakovės paaiškinimas, kad ji sugrįš gyventi į socialinį būstą, niekuo nepagrįstas, nes atsakovė socialiniame būste šiuo metu neapsigyvenusi, skolos už suteiktas komunalines paslaugas nesumokėjusi. Be to, atsakovė nedirba ir neturi lėšų vaikui išlaikyti.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ėmė rūpintis sūnumi, domėtis jo ugdymu, toks prieštaraujantis vaiko interesams atsakovės elgesys trunka ilgą laiką, taip pat, nors ir nustatyti teigiami pokyčiai atsakovės gyvenime – atsakovė šiuo metu nevartoja alkoholio, laukiasi kūdikio, tačiau atsakovė nuo motinos valdžios laikino apribojimo nedėjo pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, tokių pastangų nededa ir paskutiniu metu – nesusitinka su vaiku, juo nesirūpina, nepasirūpina tinkama gyvenamąja vieta, atsisako pasiūlymo apsigyventi Krizių centre. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad artimoje ateityje situacija ir atsakovės elgesys gali pasikeisti ir atsakovė ims rūpintis vaiku, domėtis jo ugdymu, kasdieniniais poreikiais, sveikata. Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis vaiko teisių ir geriausių interesų apsaugos principais, atsakovei motinos valdžia sūnui T. Ž. apribojama neterminuotai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. spalio 24 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų dydis – 125 Eur. LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tuo atveju, kai abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. spalio 16 d. sprendimu I. A. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p.) atleista 100 procentų, todėl, teismui nenustačius, kad atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas, iš atsakovės negali būti priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, nes teisinė pagalba buvo teikiama atsakovei (Vilniaus apygardos 2021 m. kovo 23 d. papildomas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-946-910/2021).
Teismo sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdoma skubiai (LR CPK 496 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 406 str., CK 3.180, 3.183 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Neterminuotai apriboti I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnui T. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nepriteisti iš I. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos jai teikimo.
Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.