Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų areštu;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 30 parų areštu;

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 30 parų areštu (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. ir 2022 m. balandžio 8 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 parų areštas);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 ir 5 dalis dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 17.35 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 4 d. apie 1.05 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilius neturėdamas teisės jų vairuoti, kai teisė jam yra atimta, 2023 m. spalio 5 d. apie 19.03 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, taip tyčia piktybiškai vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Be to, V. B. 2023 m. spalio 13 d. apie 18.36 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasikėsino pagrobti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės 428,38 eurų vertės turtą: du dulkių siurblius–robotus (duomenys neskelbtini), kurio vieneto vertė 214,19 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – išėjus iš parduotuvės buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjos J. A. 2023 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str., požymių, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje 2023 m. spalio 20 d. gauta nagrinėti administracinė byla ROIK (duomenys neskelbtini) dėl to, kad V.B. 2023 m. spalio 5 d. apie 19 val. 3 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Nustatyta, kad V. B. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2020 m. spalio 6 d.) už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1 d., yra taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Susipažinus su V. B. padarytais administraciniais nusižengimais nustatyta, kad V.B. paskutiniu laiku jau du kartus buvo sustabdytas vairuojant transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir už šiuos padarytus nusižengimus yra baustas administracine tvarka. Už padarytą minėtą nusižengimą 3 kartą jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini), tačiau nutarimas nepriimtas. Kadangi V. B. piktybiškai ir sistemingai pažeidinėja baudžiamojo poveikio priemonę, jo veiksmai atitinka BK 243 straipsnio dispozicijoje numatytus nusikalstamos veikos požymius, manoma, kad dėl V. B. 2023 m. spalio 5 d. veiksmų būtina priimti procesinį sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 47–48).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad juo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d., ir jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, taip pat V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (3 t., b. l. 6–8).

Motyvuojamoji dalis

BK 243 straipsnyje nustatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-806/2023).

Paties kaltinamojo V. B. parodymai, Administracinių nusižengimų registro išrašas, tarnybiniai pranešimai, 2020, 2022 m. dėl V. B. priimti baudžiamieji įsakymai ir kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis žinojo apie jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, kurios terminas skaičiuojamas nuo minėto baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 6 d. Tačiau V. B. po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo daugybę kartų vairavo automobilį ir už tai jau du kartus 2022 m. jam taikyta baudžiamoji atsakomybė, o po to dar du kartus 2022 ir 2023 m. jam taikyta administracinė atsakomybė. Po nurodytos atsakomybės taikymo V. B. vėl buvo sustabdytas vairuojantis automobilį ir jam 2023 m. spalio 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 str. 5 d. dėl to, kad 2023 m. spalio 5 d. 19.03 val. (duomenys neskelbtini). vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ji yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai, tačiau 2024 m. sausio 26 d. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad V. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kokie padariniai kyla už draudimo nevykdymą, kartu suprasdamas, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai V. B. darė piktybiškai (piktavališkai), aiškiai ignoruodamas jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2023 m. spalio 5 d. vėl vairavo transporto priemonę, taip pažeisdamas jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, po to, kai 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamaisiais įsakymais buvo nuteistas dėl analogiškų veikų padarymo, o dar 2 kartus buvo nubaustas administracine tvarka dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės, kai teisė iš jo yra atimta. Be to, sustabdytas 2023 m. spalio 5 d. V. B. policijos pareigūnams nurodė melagingą gimimo datą, tai rodo jo siekį išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus.

Tai, kad po šių nuteisimų ir nubaudimų administracine tvarka V. B. 2023 m. spalio 5 d. vėl vairavo transporto priemonę, rodo jo asmenybės pavojingumą, jo elgesio piktybiškumą (piktavališkumą), jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą ir už tokį elgesį dar kartą švelnesnės už baudžiamąją atsakomybę taikymas nebūtų teisingas. Įvertinus aptartą jo elgesio piktybiškumą (piktavališkumą), V. B. asmenybės ir veiksmų pavojingumas yra pakankamas tam, kad jo padaryta veika būtų pripažinta nusikalstama. Taigi aptarti kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad kaltinimas sukonstruotas taip, jog V. B. teisiamas už 2023 m. spalio 5 d. vairavimo atvejį, įvykusį po jau minėtų kaltinime aprašytų 2022–2023 m. įvykusių jo nuteisimų ir nubaudimų administracine tvarka už vairavimą neturint tam teisės. Kadangi už 2023 m. spalio 5 d. vairavimą kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, dėl to gynėjo akcentuoto draudimo persekioti ir bausti už tą patį antrą kartą (non bis in idem) pažeidimo nagrinėjamu atveju nėra.

Pagal teismų praktiką vengimas BK 243 straipsnio prasme turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-497/2024). Nagrinėjamu atveju iš kaltinimo šalintinas sistemingumo požymis, nes veika šiuo atveju pasižymėjo dideliu piktybiškumu (piktavališkumu), rodančiu aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, kas sudaro pagrindą asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę dėl jau anksčiau aptartų motyvų, tačiau vienas baudžiamąjį nusižengimą sudarantis vairavimo atvejis nevertintinas sistemingu baudžiamojo poveikio priemonės pažeidinėjimu, tačiau tai V. B. baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Nors V.B. buvo inkriminuota, kad jis kartu su bendrininku, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrobė svetimą turtą (du siurblius-robotus) iš (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės, tačiau paties kaltinamojo, liudytojų parodymai, filmuota medžiaga patvirtina, kad V. B. buvo apsaugos darbuotojų sulaikytas iš karto po to, kai išėjo iš parduotuvės pastato, nes apsaugos darbuotojas stebėjo jam įtarimus sukėlusius asmenis per stebėjimo kameras. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo tikslas buvo užvaldyti svetimą turtą, tačiau jis dar neturėjo galimybės pagrobtais daiktais disponuoti savo nuožiūra. Taigi 2023 m. spalio 13 d. vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Todėl ši veika perkvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką.

Nors kaltinamasis pro įėjimą į prekybos salę išėjo tik su vienu siurbiu-robotu, o kitą tokią pačią prekę nešėsi kitas su juo ėjęs asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, V. B. pagrįstai inkriminuotas pasikėsinimas pagrobti abi nedidelės bendros 428,38 Eur vertės prekes, nes šie asmenys veikė kaip bendrininkai, matydami vienas kito veiksmus ir suprasdami, kad bendrai vykdo prekių vagystę, nors galbūt iš anksto dėl to ir nesitarė. Nors pats V. B. tvirtino kitam su juo buvusiam asmeniui neiti vogti su juo, tačiau iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad jie kartu vienas paskui kitą įėjo į parduotuvę, buvo kartu prie prekių lentos, kurioje buvo sudėtos siurblių-robotų pakuotės, abu vienas paskui kitą pro įėjimą išėjo iš prekybos salės nesumokėję už prekes, o po to išėjo ir iš pačios parduotuvės bei buvo sulaikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B. bendrininkas jau yra nuteistas už pasikėsinimą įvykdyti šią vagystę neįsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl to, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę V. B. atsakomybę sunkina tai, kad jis veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prokurorės nurodytos kitos BK 60 str. 1 d. 13 p. numatytos sunkinančios aplinkybės nėra, nes padarius baudžiamuosius nusižengimus nusikaltimų recidyvas nenustatomas (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-958/2024).

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinų bausmių rūšių ir jų dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du baudžiamuosius nusižengimus, vienas iš kurių nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pasikėsinimo įvykdyti vagystę atveju nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat svarbios kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės: kaltinamasis anksčiau 5 kartus teistas, įskaitant už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir pagal BK 243 str., daugybę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant už vairavimą neturint tam teisės bei vagystes, skirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, yra (duomenys neskelbtini), šiuos baudžiamuosius nusižengimus padarė nepraėjus nė metams po to, kai atliko anksčiau skirtą arešto bausmę, savo neteisėto elgesio nekeičia ir nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų.

Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, atsižvelgęs į tai, kad asmuo linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau už padarytas nusikalstamas veikas skirtos ir atliktos bausmės nepasiekė savo tikslų, t. y. nesulaikė asmens nuo naujų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš baudžiamųjų nusižengimų skiriant griežčiausią iš sankcijose numatytų bausmių – areštą. Kitos alternatyvios BK 178 straipsnio 5 dalies ir 243 straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys šiuo atveju nebūtų veiksmingos ir efektyvios, neapribotų kaltinamojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visas šias aplinkybes, arešto bausmių terminas už kiekvieną iš baudžiamųjų nusižengimų nustatytinas didesnis už vidurkį – 40 parų. Šios bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta 45 parų arešto bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Į bausmės laiką įskaitytinas V. B. laikiname sulaikyme nuo 2023 m. spalio 13 d. 19.05 val. iki 2023 m. spalio 14 d. 16.29 val. praleistas laikas, 1 sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai. Tik realiai atliktina arešto bausmė tokioje situacijoje gali pasiekti bausmės tikslus.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki bausmės pradėjimo vykdyti dienos paliktinos nepakeistos, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. B. skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei paskirti jam subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 30 (dvidešimt) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 13 d. 19.05 val. iki 2023 m. spalio 14 d. 16.29 val., 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Išaiškinti V.B., kad nuteistieji, kuriems paskirta arešto bausmė, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Panevėžio apylinkės teismo nuteisti pilnamečiai vyrai turi atvykti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ((duomenys neskelbtini)). Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.

V. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki bausmės pradėjimo vykdyti dienos, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.