Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui D. S., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis šalys yra nepilnamečio vaiko E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. 2013 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8561-613/2011 priteista iš atsakovo D. S. išlaikymas E. S., gimusiai 2009 m. gruodžio 30 d., nuo 2011 m. kovo 24 d. iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, paskiriant R. U. uzufrukto teise iki E. S. pilnametystės tvarkyti pinigines lėšas, skirtas jos išlaikymui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-508-618/2C15 pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteistas išlaikymas iš atsakovo nepilnametei dukrai E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas mokosi antroje klasėje Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, kurioje yra sustiprintas dailės, teatro ir muzikos dėstymas. Mokslas mokykloje yra dalinai mokomas: pirmoje klasėje buvo mokamas 32,74 EUR/mėn., o antroje - 37,95 EUR/mėn. Mergaitė lanko Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklą; dalyvauja viešuose bėgimo renginiuose „Vilties bėgimas“, „Alytaus tiltai", „Trakų pusmaratonis", tai susiję su papildomomis išlaidomis. Vaikas turi elgesio sutrikimų, jai reikalinga specialistų pagalba padėti kontroliuoti ir tinkamai valdyti savo emocijas; vaikas lanko psichologą mokykloje bei nemokamus specialistus poliklinikoje - neurologus, psichologus. Ieškovė nurodo, kad Elzės poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 500 EUR suma: maistui (namie, mokykloje (pusryčiai ir pietūs), išvykos, kavinės, užkandžiai - 120 EUR, drabužiai (uniforma, sportinė apranga, sportiniai bateliai, bateliai-češkutės) – 108 EUR, komunalinės išlaidos (telefonas, internetas, vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis) - 52 EUR, mokymosi priemonės (kanceliarija, darbo sąsiuviniai, kuprinė) - 35 EUR, sveikata/higiena (higienos priemonės, vaistai, odontologo paslaugos, kirpėjos paslaugos, vitaminai, skalbimo priemonės) - 40 EUR, transporto išlaidos - 15 EUR, kultūra/pramogos (išvykos, spektakliai, vaikų kambariai, draugų gimtadieniai, žaislai, knygos, kinas, pinigai močiutei, kai prižiūri vaiką, dienpinigiai) - 62 EUR, mokslas/užsiėmimai (įmokos mokyklai, atletikos mokyklas, klasės rinkliavos, stovyklos) - 71 EUR; išankstinio maitinimo kaina mokykloje 0,50 EUR pusryčiai ir 1,50 EUR pietūs. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką. Ieškovė pagal 2013 m. liepos 19 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 13-039594-FA kiekvieną mėnesį moka 311,75 EUR įmoką už butą adresu (duomenys neskelbtini); kredito grąžinimo terminas - 2047 metai. Įkeistas turtas yra vienintelis šeimos būstas. Ieškovė šiuo metyu yra vaiko priežiūros atostogose. Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu dirba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje, jo mėnesines pajamas sudaro apie 955,33 EUR per mėnesį, augina dar du nepilnamečius vaikus. Kelių transporto priemonių rgistro duomenimis, ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių, atsakovo vardu registruota transporto priemonės VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą - 7,6300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 10,9803 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,5638 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 1,0088 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,2323 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); 2,5129 ha žemės sklyp, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš beveik trejus metus. Per šį laikotarpį šalių dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, todėl atitinkamai padidėjo ir jos poreikiai. Todėl konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (po 150 EUR per mėnesį) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusio vaiko poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukrą E. S., ieškovei tenka didžiausioji nepilnametės dukros E. S. rūpinimosi našta. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas nurodo, jog jo nepilnamečio vaiko išlaikymui būtų reikalinga 150 EUR suma per mėnesį, tačiau iš esmės šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnė nei ieškovės nurodyta 500 EUR sumos neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės nenuginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra per didelė (CPK 178 straipsnis). Be to, bylos duomenimis atsakovas turi nekilnojamojo turto: 7,6300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 10,9803 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,5638 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 1,0088 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,2323 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini),5129 ha žemės sklyp, esantį (duomenys neskelbtini). Įstatymas numato galimybę ir išlaikymo teikimą natūra, t.y. priteisiant vaikui nuosavybėn tam tikrą turtą; bylos duomenimis atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos, iš kurių būtų išlaikomas vaikas, tačiau atsakovas teikti išlaikymą vaikui turtu nepageidauja.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 250 EUR per mėnesį. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA). Šiame kontekste pažymėtina, kad nors atsakovo pajamas sudaro darbo užmokestis – apie 955,33 EUR per mėnesį, jis turi dar du nepilnamečius vaikus, tačiau tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas kiek vaikų gyvenime turėti. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų bei įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pažymėtina, jog atsakovas yra 44 metų darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, įvertindamas taip pat ir nepilnamečio vaiko būtinus poreikius jo amžiui, šalių turtinę padėtį, taip pat ir šalių išlaikytinius, taip pat šalių bendravimą vaiko interesais, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 220 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2017 m. gruodžio 27 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Iš atsakovo priteistina 16,72 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme advokatui sumokėjo 500 EUR ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Atsakovas apie turėtas bylinėjimosi išlaidas įodymų nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies (88 proc.), bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalį, taigi ieškinį patenkinus 88 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 440 EUR (500 EUR x 88 proc.).

Bylos nagrinėjimo metu nenustačius R. U. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti CPK 95 straipsniu, atsakovo D. S. prašymas dėl baudos skyrimo, netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-508-618/2C15 priteistą išlaikymą iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo D. S. išlaikymą nepilnametei dukrai E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 220 EUR (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017 m. gruodžio 27 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant:

Paskirti ieškovę R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. S. 440 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. U..

Priteisti iš atsakovo D. S. 16,72 EUR (šešiolika eurų 72 centų) žyminio mokesčio valstybei.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.