- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- e2A-308-479/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16153-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Kristina Domarkienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- R. U.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteista po 115,85 Eur (400 Lt) nepilnametei dukrai E. S. išlaikyti. Teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu išlaikymo dydis pakeistas ir iš atsakovo priteista dukros išlaikymo suma padidinta iki 150 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovė teigė, kad dukra auga, pradėjo lankyti mokyklą, todėl padidėjo vaiko poreikiai ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų suma. Be to, pasikeitė šalies ekonominė, padidėjo prekių kainos, todėl teismo sprendimu nustatytas šalių nepilnametės dukros išlaikymo dydis šiuo metu nebepatenkina vaiko poreikių. Ieškinyje nurodoma, kad per mėnesį dukrai išlaikyti būtina skirti apie 500 Eur, todėl atsakovo teikiama nepilnamečio vaiko išlaikymo suma turėtų būti padidinta iki 250 Eur per mėnesį. Dėl to ieškovė teismo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo po 250 Eur dukrai išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimu nesutinka, todėl prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą ir 50 procentų šios baudos skirti atsakovui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad mergaitė yra tik devynerių metų, todėl ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė su juo nederino klausimo dėl brangiai apmokamų būrelių lankymo ir kitų išlaidų, todėl atsakovas neprivalo atlyginti šių išlaidų. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovės finansinė padėtis yra pagerėjusi, todėl jai nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo. Be to, atsakovo finansinė padėtis tapo žymiai prastesnė, nes jis augina du paauglius vaikus, kuriems yra reikalingas didesnis išlaikymas, o atsakovo darbo užmokesti yra 940,91 Eur, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai E. S. išlaikyti po 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis vaiko išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš beveik trejus metus, per šį laikotarpį šalių dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, todėl padidėjo ir jos poreikiai. Kadangi šalių dukros poreikiai padidėjo iš esmės, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nustatytas 150 Eur išlaikymo dydis yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių šalių dukros poreikių. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų galimybes teikti išlaikymą vaikui, taip pat atsižvelgęs į vaiko poreikius, teismas konstatavo, kad atsakovas dukrai per mėnesį privalo teikti po 220 Eur dydžio išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai išlaikymo sumą padidino iki 220 Eur, nors ieškovė byloje neįrodė esminio dukros poreikių pasikeitimo bei ieškovės turtinės padėties pablogėjimo. Apelianto teigimu, byloje pateikti įrodymai jau buvo įvertinti ankstesniu teismo sprendimu sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio, todėl tenkinti ieškovės ieškinio nebuvo pagrindo.
4.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų gaunamoms pajamoms padidinti tam, kad galėtų teikti savo vaikui didesnį išlaikymą.
4.3. Teismo sprendime yra nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės apie tai, kad ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, todėl tai leidžia abejoti priimto sprendimo pagrįstumu.
4.4. Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, o atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Be to, atsakovas augina dar du nepilnamečius vaikus, kuriems yra reikalingas didesnis išlaikymas, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. U. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai padidino išlaikymo vaikui dydį. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius jos reikalavimo dėl išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo pagrįstumą, todėl teismas savo sprendimą pagrindė byloje pateiktų įrodymų visuma.
5.2. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovė šiuo metu turi dar vieną nepilnametį vaiką.
5.3. Teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Ieškovė paaiškino, kad jai šiuo metu yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, todėl jai yra mokama išmoka, kuri sudaro tik dalį jos darbo užmokesčio. Ieškovės teigimu, apelianto nurodyti argumentai apie jo turtinės padėties pablogėjimą nėra įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai išlaikymo sumą padidino iki 220 Eur, nors ieškovė byloje neįrodė esminio dukros poreikių pasikeitimo bei ieškovės turtinės padėties pablogėjimo. Apelianto teigimu, byloje pateikti įrodymai jau buvo įvertinti ankstesniu teismo sprendimu sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio, todėl tenkinti ieškovės ieškinio nebuvo pagrindo. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.
9. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
10. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo jų nepilnametei dukrai E. S. dydžio. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu iš atsakovo priteista po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukrai išlaikyti. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu iš atsakovo priteistas vaiko išlaikymas padidintas iki 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, tai yra pasikeitusio vaiko amžiaus, valstybės ekonominės situacijos, iš atsakovo priteista išlaikymo suma nebėra pakankama dukros poreikiams patenkinti.
11. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių dukros poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų skirti 220 Eur. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, taip pat turi būti apmokama vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Taigi kiekvieną mėnesį vaikui yra būtinos išlaidos laisvalaikiui, jo kultūriniam ugdymui.
12. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) dukra pradėjo lankyti mokyklą, todėl tai objektyviai padidino jos poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie patiriamas išlaidas ugdymo priemonėms, taip pat kiekvieną mėnesį sumokamas lėšas Klaipėdos Vydūno gimnazijai už atlygintinas paslaugas vykdant metinę ugdymo programą. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad vaikas lanko Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklą, aktyviai dalyvauja sporto, kultūros renginiuose ir užsiėmimuose, kuriems apmokėti taip pat yra patiriamos išlaidos. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję 4 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius dukros poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog byloje yra įrodytos aplinkybės apie vaiko poreikių pasikeitimą nuo ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atsakovo priteista vaiko išlaikymo suma iš esmės atitinka šalių dukros amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Įvertinusi vaiko amžių ir jos poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikui sumą iki 220 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų.
13. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir neatsižvelgė į tai, jog ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, o atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Be to, atsakovas augina dar du nepilnamečius vaikus, kuriems yra reikalingas didesnis išlaikymas, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 940 Eur. Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu taip pat yra registruota nekilnojamojo turto, tai yra 7,6300 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 10,9803 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,5638 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,0088 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,2323 ha ploto žemės sklypas su jame esančiais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Be to, atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat 2,5129 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, jis dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat nuosavybes teisė turi nekilnojamojo turto bei dvi transporto priemones, todėl teismo nustatytas nepilnametės dukros išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip neproporcinga finansinė našta atsakovui.
15. Apeliantas savo nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo, kad jis turi pareigą išlaikyti (duomenys neskelbtini) gimusius nepilnamečius vaikus D. S. ir V. S., kuriems dėl jų amžiaus yra reikalinga didesnė išlaikymo lėšų suma. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad net ir esant apelianto nurodytai aplinkybei apie pareigą išlaikyti dar du vaikus, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip turinti esminės reikšmės nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad poreikis išlaikyti dabartinę šeimą nešalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. S. bei užtikrinti būtinas sąlygas jai visapusiškai augti ir vystytis. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
16. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau byloje esantys įrodymai šių atsakovo atsikirtimų nepatvirtina. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas vaikas, todėl šiuo metu ieškovei yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir su darbo santykiais susijusios išmokos ieškovei nėra mokamos. Ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kuosų g. 20-2, Klaipėdoje. Iš bylos duomenų matyti, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už kredito lėšas, todėl ieškovė turi ilgalaikių skolinių įsipareigojimų bankui, o jai priklausančiam nekilnojamajam turtui yra nustatyta hipoteka. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad bankui ieškovė per mėnesį sumoka apie 311 Eur. Nurodytos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovės turtinė padėtis būtų žymiai geresnė nei atsakovo ir dėl to jai turėtų tekti didesnė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Būtina įvertinti ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (šiuo atveju – ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma tai, kad teismo sprendime yra nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės apie tai, kad ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, todėl tai leidžia abejoti priimto sprendimo pagrįstumu. Ši skundo nuostata nepagrįsta.
18. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra (t. 2, b. l. 123). Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovei nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. birželio 9 d. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. 2, b. l. 77). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes apie ieškovei gimusį vaiką ir jai suteiktas vaiko priežiūros atostogas.
19. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas nededa pakankamai pastangų gaunamoms pajamoms padidinti tam, kad galėtų teikti savo vaikui didesnį išlaikymą. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
20. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, kad jo turtinė padėtis nėra gera ir neleidžia jam teikti ieškovės reikalaujamos dukros išlaikymo sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, iš jų ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir išlaikymo dydžio nustatymo, pirmiausia yra būtina vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jeigu apelianto gaunamos pajamos nebūtų pakankamos savo vaikams išlaikyti, jis turėtų spręsti klausimą dėl veiksmų, kurie leistų padidinti jo gaunamas pajamas. Šią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas negalėtų teikti visiems savo vaikams reikalingo dydžio išlaikymo, nes atsakovas gauna ne tik reguliarias su darbo santykiais susijusias pajamas, bet ir turi nekilnojamojo bei registruoto kilnojamojo turto, kurį realizavus, būtų galima gauti papildomų vaikams išlaikyti reikalingų lėšų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nėra pakankamas pagrindas sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai dydį.
21. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 300 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. U. iš atsakovo D. S. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.