- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-95-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22404-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Kategorijos
- 3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.20.4Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-36514-1169/2025 pagal pareiškėjos S. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Eduardas Sergėjevas, kredito unija „Baltija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. L. (toliau – ir pareiškėja) pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2025 m. liepos 30 d. antstolio E. Sergėjevo (toliau – ir antstolis) patvarkymą Nr. S-25-190-19316 ir įpareigoti antstolį išnagrinėti prašymą dėl įkeisto turto pardavimo pirkėjui M. P. už 52 000 Eur, atsižvelgiant į skolininkės turimą papildomą turtą bei galimybes padengti visą skolą.
2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu patvarkymu buvo paliktas nenagrinėtas jos 2025 m. birželio 30 d. prašymas dėl leidimo parduoti įkeistą turtą, t. y. poilsio patalpas, esančias (duomenys neviešinami) (toliau – ir Patalpos), pasirinktam pirkėjui M. P.. Nors šio konkretaus pardavimo neužtenka visai skolai padengti, tačiau ji turi pakankamai kito turto, iš kurio gali būti dengiama likusi skola, t. y. jai nuosavybės teise priklauso 1,5 ha neįkeistas žemės sklypas (duomenys neviešinami). Nors šio sklypo masinio vertinimo vertė nėra didelė, jo reali rinkos vertė akivaizdžiai viršija valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis. Be to, ji turi kitai kredito unijai įkeistą gyvenamąjį namą, kurio vertė siekia apie 150 000 Eur, o likusi paskolos suma – tik apie 80 000 Eur. Pareiškėjos įsitikinimu, ji turi pakankamą kiekį turto, kad būtų užtikrintas visų įsiskolinimų padengimas net ir parduodant Patalpas už 52 000 Eur. Antstolis faktiškai paneigė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 704 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą galimybę realizuoti įkeistą turtą mažesne kaina, kai yra kitų priemonių užtikrinti visų skolų padengimą. Be to, reikalavimas atlikti naują vertinimą šiuo metu negali būti įvykdytas, nes vertintojas nebuvo įleistas į Patalpas dėl atskiro ginčo, kuris šiuo metu nagrinėjamas teisme.
3. Antstolis E. Sergėjevas 2025 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-25-190-20229 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis nurodė, kad vykdomosiose bylose iš pareiškėjos išieškotina suma sudaro iš viso 94 653,36 Eur. Pareiškėjos prašymas parduoti hipoteka įkeistas Patalpas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Areštuojant Patalpas jų vertė nustatyta nebuvo, todėl, siekiant užtikrinti, kad vykdomieji dokumentai butu realiai įvykdyti nepažeidžiant šalių teisių ir teisėtų interesų, 2025 m. sausio 29 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizes skyrimo turto vertei nustatyti. Skolininkė prašyme nenurodė konkrečios Patalpų pardavimo kainos, tačiau prašyme dėl ekspertizės paskyrimo ir turto vertes nustatymo ji prašė vadovautis VĮ Registrų centro pateikta turto verte, kuri yra nustatyta 2016 m. rugpjūčio 2 d., t. y. net prieš 9 metus, ir yra 52 400 Eur, kai VĮ Registrų centras pagal masinį turto vertinimą nuo 2025 m. sausio 1 d. yra nustatęs, kad Patalpų vertė yra 125 000 Eur. Antstolio teigimu, buvo nesilaikyta ir kitų teisės aktų reikalavimų – skolininkė (ar pirkėjas tiesiogiai antstoliui) nepateikė pirkėjo sutikimo pirkti Patalpas už atitinkamą kainą ir nesumokėjo šios kainos. Skolininkės argumentai, kad ji turi kito turto, kurio užtektų padengti visas skolas, yra deklaratyvūs. Pareiškėja nepateikia namo vertinimo, kredito likučio, kreditoriaus (kitos kredito unijos) sutikimo realizuoti hipoteka įkeistą namą ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos S. L. skundo dėl antstolio veiksmų.
6. Teismas nustatė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0190/24/00228, Nr. 0190/24/01618 ir Nr. 0190/24/01832 antstolis E. Sergėjevas vykdo skolų išieškojimą iš pareiškėjos išieškotojai kredito unijai „Baltija“. Bendra iš pareiškėjos išieškotina suma, antstolio pateiktais duomenimis, – 94 653,36 Eur. Skolininkei nuosavybės teise, be kita ko, priklauso poilsio patalpos (duomenys neviešinami), unikaliu (duomenys neviešinami), kurios įkeistos išieškotojai hipoteka ir areštuotos antstolio E. Sergėjevo 2024 m. kovo 27 d. turto arešto aktu. 2025 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-190-2443 antstolis paskyrė ekspertizę Patalpų rinkos vertei nustatyti. Vykdomųjų bylų duomenimis, ekspertizė iki šiol nėra atlikta.
7. 2025 m. birželio 30 d. pareiškėja pateikė antstoliui prašymą leisti jai įkeistas Patalpas parduoti pasirinktam pirkėjui M. P. už VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos kainą. Pareiškėja pažymėjo, kad pasirinktas pirkėjas sutinka įsigyti Patalpas nurodyta kaina, o visos gautos lėšos bus skirtos kredito unijos „Baltija“ reikalavimams tenkinti. Išieškotoja 2025 m. liepos 1 d. informavo antstolį, kad su skolininkės turto pardavimu jos pasiūlytam pirkėjui sutinka tuo atveju, jeigu vykdomosiose bylose Nr. 0190/24/00228, Nr. 0190/24/01618 ir Nr. 0190/24/01832 visa apimtimi bus padengtas esantis skolininkės įsiskolinimas. Tokiu atveju išieškotoja neprieštarautų ir turto įvertinimui pagal VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę – 125 000 Eur. Be to, išieškotoja antstolio prašė įsitikinti, jog skolininkės pasiūlytas pirkėjas sutinka skolininkei priklausantį ir išieškotojos naudai įkeistą turtą pirkti. Pareiškėja 2025 m. liepos 4 d. nurodė antstoliui, kad Patalpų rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 52 400 Eur. Antstolis informavo pareiškėją, kad 2025 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centro duomenimis, Patalpų rinkos vertė – 125 000 Eur. 2025 m. liepos 17 d. išieškotoja nurodė antstoliui, kad su pareiškėjos prašymu parduoti Patalpas jos pasirinktam pirkėjui nesutinka ir, siekdama išvengti visų galimų ginčų dėl vertės, norėtų, jog būtų atliktas vertinimas ir vykdomojoje byloje būtų nustatyta skolininkei priklausančio turto vertė.
8. 2025 m. liepos 30 d. patvarkymu Nr. S-25-190-19316 antstolis nusprendė pareiškėjos 2025 m. birželio 30 d. prašymą dėl leidimo parduoti įkeistą turtą pasirinktam pirkėjui palikti nenagrinėtą. Antstolis nurodė, kad, tikslinant prašyme nurodytas aplinkybes, buvo patikrinta VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos verte ir nustatyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Patalpų vidutinė rinkos vertė yra 125 000 Eur, o susisiekus telefonu su siūlomu pirkėju, nes kartu su prašymu nebuvo gautas jo sutikimas pirkti Patalpas, pirkėjas žodžiu išreiškė sutikimą pirkti Patalpas ne už 125 000 Eur, o už 52 400 Eur. Antstolis išaiškino, kad tam, jog Patalpas būtų galima parduoti skolininkės pasiūlytam pirkėjui, reikia atlikti šiuos veiksmus: 1) nustatyti Patalpų rinkos vertę; 2) gauti pasiūlyto pirkėjo raštišką sutikimą pirkti Patalpas už nustatytą vertę; 3) pirkėjas turi sumokėti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą už perkamas Patalpas. Šiuo metu nė vienas iš nurodytų veiksmų nėra atliktas. Antstolis pažymėjo, kad, pašalinusi prašymo trukumus, skolininkė galės vėl teikti prašymą turtą parduoti jos pasiūlytam pirkėjui.
9. Teismas vertino kad nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai sprendė, jog skolininkės 2025 m. birželio 30 d. prašymas dėl Patalų pardavimo jos pasirinktam pirkėjui negali būti tenkinamas (paliekamas nenagrinėtas), nes neatitinka CPK 704 straipsnyje nustatytų sąlygų. Nors prašymas pateiktas iki varžytynių paskelbimo, tačiau skolininkės ir pirkėjo sutarta kaina neatitinka CPK 704 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolis, areštuodamas Patalpas, turto arešto akte Patalpų vertės nenustatė, tačiau 2025 m. sausio 29 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę Patalpų rinkos vertei nustatyti, kurios rezultatai nėra gauti. Pareiškėja su susirastu pirkėju susitarė, kad jis Patalpas sutiktų pirkti už 52 400 Eur, t. y. už Patalpų vidutinę rinkos kainą, nustatytą VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 2 d. atlikto masinio vertinimo metu. 2025 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centro duomenimis, Patalpų vidutinė rinkos vertė, nustatyta masiniu būdu, yra daugiau nei du kartus didesnė ir sudaro 125 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Patalpų rinkos vertės ekspertizė dar neatlikta, o viešai skelbiama aktualaus laikotarpio Patalpų vidutinė rinkos vertė ženkliai viršija pareiškėjos nurodomą 52 400 Eur sumą, kurios, be kita ko, akivaizdžiai neužtektų padengti visus pareiškėjos įsiskolinimus išieškotajai, darytina išvada, kad pareiškėjos pasiūlymas neatitiko CPK 704 straipsnio sąlygų, todėl pagrįstai antstolio nebuvo tenkintas. Be to, kaip teisingai nurodė antstolis, šiuo atveju pareiškėjos surastas pirkėjas nesumokėjo lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą, taigi tai irgi neatitinka CPK 704 straipsnio sąlygų.
11. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji turi kito turto, kurį pardavus, pareiškėjos nuomone, gautų sumų užtektų padengti turimus įsiskolinimus, teismas pažymėjo, kad tokie pareiškėjos skaičiavimai nėra paremti jokiais įrodymais. Nėra žinoma kito pareiškėjos turto tikroji rinkos vertė, be to, pareiškėjos surastas pirkėjas sutiko pirkti tik Patalpas, taigi pareiškėjos argumentai apie kitą galimą parduoti turtą nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjos 2025 m. birželio 30 d. prašymas paduoti Patalpas jos surastam pirkėjui atitiko CPK 704 straipsnio reikalavimus.
12. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad 2025 m. liepos 30 d. antstolio patvarkymas Nr. S-25-190-19316 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja S. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.
14. Pareiškėja nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Mano, kad teismas netinkamai aiškino CPK 704 straipsnio 2 dalį. Antstoliui ji nurodė turinti pakankamai kito turto, kuris leidžia užtikrinti visų įsiskolinimų padengimą, tad buvo teisėta pardavimo mažesne kaina galimybė. Teismas neįvertino šio aspekto ir nepasisakė, kodėl CPK 704 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis netaikytina šiai situacijai. Mano, jog akivaizdu, kad 250 kv. m ploto gyvenamasis namas su 33 arų sklypu, kuris ribojasi su upe ir yra netoli Vilniaus, kainuoja gerokai daugiau nei skola kreditoriams. Be to, antstolis, kuris yra areštavęs šį turtą, turi visas galimybes įpareigoti nekilnojamo turto ekspertus atlikti vertinimą.
15. Pažymi, kad antstolis pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus, kadangi pardavimas pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui būtų leidęs operatyviai gauti 52 000 Eur ir žymiai sumažinti skolą. Delsimas vykdyti ekspertizę (ar varžytynes) daro žalą tiek pareiškėjai, tiek kredito unijai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad skolininko turto pardavimas jo surastam pirkėjui turi būti prioritetinis ir atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Teismas į šią praktiką neatsižvelgė ir be pakankamo pagrindo apribojo pareiškėjos teisę aktyviai dalyvauti turto realizavime.
16. Mano, kad teismas netinkamai įvertino faktinę padėtį dėl turto vertės, kadangi rėmėsi masinio vertinimo duomenimis (125 000 Eur), nors ekspertizė dar neatlikta ir reali rinkos kaina gali būti kitokia. Masinio vertinimo duomenys nėra pakankamas įrodymas turto rinkos kainai nustatyti, ypač kai patalpos yra senos, reikalauja remonto, o pirkėjas pasirengęs mokėti realią rinkos sumą. Teismas apsiribojo formaliu nurodymu, kad vertė didesnė, tačiau nepagrindė, kad pareiškėjos siūloma kaina neatitinka rinkos sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
17. Akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pirkėjas buvo pasirengęs sudaryti sandorį. Pirkėjas buvo patvirtinęs sutikimą įsigyti patalpas už 52 000 Eur, tačiau antstolis nepriėmė jo rašytinio sutikimo, nes paliko pareiškėjos prašymą nenagrinėtą. Taigi ne pirkėjas neatliko reikalingų veiksmų, o antstolis faktiškai užkirto kelią jų atlikimui.
18. Taip pat akcentuoja, kad skundžiama nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams bei kasacinio teismo praktikai. Skolininko pasiūlytas pirkėjas – tai mechanizmas, leidžiantis greitai ir efektyviai patraukti turto realizaciją, o ne tik formali procedūra. Kasacinio teismo nutartyse nurodoma, kad turto vertinimas turi būti objektyvus ir artimas rinkos kainai, tačiau antstolis šiuo atveju neužtikrino objektyvumo ir vengė priimti ekonomiškai naudingą sprendimą.
19. Antstolio E. Sergėjevo atsiliepimas į pareiškėjos atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos S. L. nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
21. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų
22. Pareiškėjos nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi, be kita ko, grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 704 straipsnio 2 dalį ir nepasisakė, kodėl ši įstatymo nuostata netaikytina nagrinėjamai situacijai, nors antstoliui pareiškėja nurodė turinti pakankamai kito turto (gyvenamąjį namą su 33 arų sklypu, kuris ribojasi su upe ir yra netoli Vilniaus), kuris leidžia užtikrinti visų įsiskolinimų padengimą, tad buvo teisėta pardavimo mažesne kaina galimybė. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad pareiškėjos siūloma kaina neatitinka rinkos sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius atskirojo skundo argumentus.
23. CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad konkrečios CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančios kainos pasiūlymas yra skolininko ir jo pasiūlyto pirkėjo pasirinkimas (susitarimas). Jei tokia kaina yra suderinama su vykdymo procese antstolio atliekamo išieškojimo iš turto jo pardavimo tikslais, tuomet antstolis, patikrinęs, kad nėra teisinių kliūčių patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, tvirtina tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-69-313/2021, 26 punktas). Nors pripažįstama, jog skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, toks turto pardavimo būdas negali būti taikomas, jeigu paaiškėja, kad parduodant turtą skolininko nurodytam pirkėjui vykdymo proceso dalyvių interesai neužtikrinami maksimaliai geriausiu būdu, t. y. turtą siekiama nupirkti (parduoti) už mažesnę kainą, nei yra to turto rinkos vertė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020). CPK 704 straipsnyje nustatytos taisyklės negali būti aiškinamos plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025).
25. Vadovaudamasis šios nutarties 23 – 24 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėjos ir jos pasiūlyto pirkėjo sutarta kaina už parduodamas Patalpas neatitinka CPK 704 straipsnyje nustatytų kriterijų, todėl nėra teisinio pagrindo Patalpas parduoti pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui. Šiuo atveju pareiškėjos ir jos pasiūlyto pirkėjo sutartos 52 400 Eur kainos už parduodamas Patalpas akivaizdžiai neužtektų padengti visus pareiškėjos įsiskolinimus ir vykdymo išlaidas, kadangi bendra iš pareiškėjos išieškotina suma, antstolio E. Sergėjevo pateiktais duomenimis, yra 94 653,36 Eur.
26. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš vykdomųjų bylų duomenų, antstoliui areštuojant Patalpas 2024 m. kovo 27 d. turto arešto aktu, jų vertė nustatyta nebuvo. 2025 m. sausio 29 d. antstolio patvarkymu Nr. S-25-190-2443 buvo paskirta ekspertizė Patalpų rinkos vertei nustatyti, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo atlikta. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, Patalpų vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2025 m. sausio 1 d., yra 125 000 Eur, t. y. daugiau nei du kartus didesnė už pareiškėjos ir jos pasiūlyto pirkėjo sutartą kainą. Paprastai individualiai nustatyta turto rinkos vertė yra didesnė už masinio vertinimo nustatytą vidutinę rinkos vertę. Pareiškėja nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių jos teiginius apie pasiūlytos 52 400 Eur Patalpų pardavimo kainos atitikimą Patalpų rinkos vertei. Pareiškėjos samprotavimai apie tai, kad Patalpos yra senos, reikalaujančios remonto, savaime nėra pakankami manyti, jog pareiškėja ir jos pasiūlytas pirkėjas susitarė dėl Patalpų rinkos vertę atitinkančios kainos.
27. Taip pat priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino ir skundžiamos nutarties motyvuose pasisakė dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie galimybę padengti trūkstamą sumą visiems pareiškėjos įsipareigojimams įvykdyti realizavus kitą jos turimą turtą. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos argumentai, jog ji turi kito turto, kurio užtektų pilnai padengti visus įsiskolinimus, nėra paremti jokiais įrodymais. Pareiškėja neneigia antstolio 2025 m. rugpjūčio 11 d. patvarkyme Nr. S-25-190-20229 nurodytos informacijos, kad jos nurodomas gyvenamasis namas yra įkeistas hipoteka kitai kredito unijai. Nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėja nėra pateikusi kreditorės (kitos kredito unijos) sutikimą realizuoti hipoteka įkeistą gyvenamąjį namą, duomenis apie negrąžinto kredito likutį, gyvenamojo namo vertinimą. Be to, pareiškėjos surastas pirkėjas sutiko pirkti tik Patalpas, tuo tarpu aptariamo gyvenamojo namo su žemės sklypu dalies, reikalingos įsipareigojimams įvykdyti, pirkėjo pareiškėja nėra suradusi.
28. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, anot kurios, skolininko turto pardavimas jo surastam pirkėjui turi būti prioritetinis bei laikytinas atitinkančiu tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, kad tai mechanizmas, leidžiantis greitai ir efektyviai realizuoti turtą, todėl be pakankamo pagrindo apribojo pareiškėjos teisę aktyviai dalyvauti turto realizavime. Pareiškėjos manymu, antstolis pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus, kadangi pardavimas pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui būtų leidęs operatyviai gauti 52 000 Eur ir žymiai sumažinti skolą, o delsimas vykdyti ekspertizę (ar varžytynes) daro žalą tiek pareiškėjai, tiek kredito unijai. Antstolis neužtikrino objektyvumo ir vengė priimti ekonomiškai naudingą sprendimą.
29. Atmesdamas kaip nepagrįstus ir šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, skolininko teisė pasiūlyti savo pirkėją ir skolininko teisių apsauga vykdymo procese nėra absoliuti, ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018), todėl vykdant vykdomuosius dokumentus kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, įkainojamas ir realizuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2004; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2004; 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą yra siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017, 26 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja netinkamai interpretuoja kasacinio teismo praktiką. Pareiškėjos siekis Patalpas parduoti jos pasiūlytam pirkėjui už 52 400 Eur kainą yra nesuderinami su išieškotojos ir skolininkės interesų pusiausvyros principu vykdymo procese. Pardavus Patalpas pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui už 52 400 Eur kainą nebus pasiektas esminis vykdomojo proceso tikslas – parduoti vykdymo procese skolininkės turtą už kaip įmanomą didžiausią kainą, kad būtų maksimaliai patenkinti išieškotojo interesai. Būtent pačios pareiškėjos veiksmai (nesudarius galimybės antstoliui ir paskirtam turto vertintojui patekti į Patalpas) lėmė, kad 2025 m. sausio 29 d. antstolio patvarkymu Nr. S-25-190-2443 paskirta ekspertizė Patalpų rinkos vertei nustatyti skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo atlikta. Įvertinus faktines bylos aplinkybes aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas antstolio 2025 m. liepos 30 d. patvarkymas Nr. S-25-190-19316 apribojo pareiškėjos teisę aktyviai dalyvauti turto realizavime.
31. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolio atlikti veiksmai nepažeidė skolininkės teisių ir teisėtų interesų, todėl naikinti antstolio 2025 m. liepos 30 d. patvarkymą Nr. S-25-190-19316 nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti priimtą teismo procesinį sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti atskirojo skundo teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.