Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Servico“ atstovui advokato padėjėjui Audriui Deveikiui, atsakovei J. M., atsakovės Jolantos Markevičienės atstovui advokatui Mariui Monkevičiui,

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Servico“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

CK 4.83 str. 3 d. yra įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. įgyvendindami CK 4.83 str. 3 d., reikalavimą, daugiabučio namo, esančio Užupio g. 10, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę bendriją. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 2 d. numato, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. To paties įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. įtvirtina visų savininkų pareigą teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Savininko, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-1/2003).

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje naujausioje bylų praktikoje pabrėžia privalomųjų būtinųjų išlaidų paskirstymo visiems pastate esančių patalpų savininkams būtinybę - vien ta aplinkybė, kad tam tikra pastato bendrojo naudojimo dalis nėra tiesiogiai susijusi su savininko valdomomis patalpomis, nereiškia, jog daugiabučio namo bendraturčiai neprivalo nepadengti šios dalies privalomojo remonto būtinųjų išlaidų. Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis " v. UAB „ Vilniaus Narutis ", bylos Nr. 3K-3-570/2014, Civilinė byla Nr. 3K-3-646-695/2015, Civilinė byla Nr. 3K-3-634-248/2015). Atsižvelgiant į tai, atsakovė kaip savininkė yra saistoma ieškovo ir bendrijos sudarytos sutarties, disponuoja visomis teisėmis ir pareigomis, kylančiomis išjos, todėl privalo ją vykdyti.

Kaip matyti iš 2013-07-01 tarp ieškovo ir Užupio g. 10 daugiabučio namo savininkų bendrijos sudarytos Daugiabučio namo Užupio g. 10, Vilniuje, namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal šią sutartį teikiamų paslaugų detalizavimas ir tarifai nustatyti sutarties priede Nr. 2. Šiame priede nėra numatyta tokių mokesčių, kaip mokestis už šilumos ir vandens punkto išpirkimą ir žemės mokestis. Šie mokesčiai niekaip nesusiję nei su ieškovo teikiamomis paslaugomis pagal sutartį, nei su mokesčiais (rinkliavomis), susijusiais su namo butų ir patalpų savininkų pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendro naudojimo objektų, išlaikymu, naudojimu, mokėti rinkliavas, įmokas į namo kaupiamąjį fondą. Taip vadinamas „išpirkimo" mokestis ir žemės mokestis yra susiję su 2013-06-07 ir 2013-06-20 Pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp UAB „Turto akademija“ ir Daugiabučio namo Užupio g. 10 savininkų bendrijos, pagal kurias bendrija įgyja dalis žemės sklypo bei dalis negyvenamųjų patalpų, esančias Užupio g. 10, Vilniuje. Taigi, šilumos ir vandens punkto išpirkimas yra bendrijos išmokama pagal sutartis kaina pardavėjui (UAB „Turto akademija“) už nuosavybės teise įgyjamus nekilnojamuosius daiktus.

Nurodė, kad atsakovė nėra Daugiabučio namo Užupio g. 10 savininkų bendrijos narė, ji nėra balsavusi už minėtų sandorių sudarymą, todėl, ji neturi jokios prievolės apmokėti dalį kainos už bendrijos įsigyjamą nekilnojamąjį daiktą, nes bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1. d.). Nepaisant to, kaip minėta, šilumos ir vandens punkto išpirkimas įtraukiamas į ieškovo atsakovei siunčiamas sąskaitas, nesant tam jokio teisinio pagrindo. Šis mokestis niekaip nesusijęs su Sutarties pagrindu ieškovo teikiamomis daugiabučio namo Užupio g. 10, Vilnius administravimo paslaugomis, todėl, atsakovė šio mokesčio nemoka. Nurodė, kad tas pats pasakytina ir apie ieškovės į sąskaitas įtraukiamą žemės mokestį, kuris yra mokėtinas valstybei už pagal minėtas pirkimo-pardavimo sutartis įsigyjamas bendrijos nuosavybėn žemės sklypo Užupio g. 10, Vilniuje dalis. Šis mokestis taip pat nėra sutarties objektu, todėl atsakovė aukščiau nurodytais motyvais nemoka šio mokesčio ieškovui.

Kaip matyti iš Priedo Nr. 2 prie sutarties 11 p. ieškovas teikia individualią butų/patalpų energijos išteklių apskaitos prietaisų rodmenų nurašymo ir deklaravimo energijos išteklių tiekėjams paslaugą. Už kiekvieno skaitiklio rodmenų nurašymą ir deklaravimą skaičiuojamas 1 Lt (0,29 euro cento) dydžio mokestis.

Atsakovė, kaip komercinės patalpos (duomenys neskelbtini), savininkė 2012-09-06 yra sudariusi su AB LESTO Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 125055-51112/227664, pagal kurios 3.2. ir 11.1 punktus atsakovė iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos turi pateikti AB LESTO elektros apskaitos prietaisų rodmenis bei užpildyti LESTO nustatytos formos pažymą, joje užrašydama elektros apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat kitus pažymos duomenis ir pateikti LESTO vienu iš nurodytų būdų: prisijungus prie LESTO savitarnos svetainės „Mano elektra"“, atvykus į klientų aptarnavimo centrą, faksu ar kitu LESTO nustatytu būdu. Vykdydama šią sutartį, atsakovė kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje nurašo savo elektros skaitiklio rodmenis ir LESTO savitarnos svetainėje deklaruoja rodmenis. Ieškovas realiai Sutarties 11 p. nurodytos paslaugos, o būtent, atsakovei priklausančio elektros energijos skaitiklio duomenų nurašymo ir deklaravimo AB LESTO, neteikia, todėl atsakovei nekyla prievolė už realiai neteikiamą paslaugą mokėti sutartyje numatytą 0,29 ct mokestį kas mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės pakartojo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytus motyvus.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. (bendrijos pirmininkas) nurodė, kad bendrijos žmonės buvo nepatenkinti UAB „Servico“ sutartimi su Turto akademija dėl išpirkimo. Nurodė, kad pradėjęs pirmininkaus nutraukė sutartį su Servico. Iki tol UAB „Servico“ žemės mokesčius rinkdavo už žemę ant kurios stovi namas. Nurodė, kad nežino ar atsakovė žemės mokestį mokėjo tiesiogiai mokesčių inspekcijai ar ne. Nurodė, kad namo gyventojai mokėdavo Servico už duomenų pateikimą (LESTO skaitiklių rodmenų nurašymą). Nurodė, kad tarp UAB „Turto akademija“ ir bendrijos dėl vandens punkto išpirkimo yra sudaryta sutartis, kuri yra neaiški ir ginčytina, kurios pagrindu Servico išrašydavo sąskaitas, surinkdavo pinigus ir perduodavo Turto akademijai. Paaiškino, kad liudytojo nuomone tai nėra administravimo lėšos, bet jis perėmė bendriją jau tokioj situacijoj kai taip buvo. Dauguma gyventojų yra susimokėję, o kiti yra padavę Turto akademiją į teismą. Nurodė, kad byla baigėsi taikos sutartimi, jie Turto akademijai moka, bet pastaroji grąžina jiems pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2013-07-01 UAB „Servico“ ir Užupio g. 10 daugiabučio namo savininkų bendrija sudarė Daugiabučio namo Užupio g. 10, Vilniuje, namo administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b . l. 6-11).

Atsakovei J. M. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – prekybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (el. b . l .46, 47).

Atsakovė teigia sąmoningai nemokanti ieškovui jo reikalaujamų mokesčių už šilumos ir vandens punkto išpirkimą, žemės mokestis, mokestis už atsakovės elektros skaitiklio duomenų nurašymą ir deklaravimą, nes mano, kad šių mokesčių ieškovas iš atsakovės reikalauja nepagrįstai.

Ieškovas ieškiniu siekia įrodyti, kad tokie mokesčiai atsakovei yra privalomi.

LR CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota: pirma, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi; antra, įrodymus ir jų visetą vertina tik teismas, vadovaudamasis įstatymais, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti, o faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendimas dėl šilumos ir vandens punkto išpirkimo buvo priimtas dar 2013 m. vasario 12 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau jokio įrodymo, patvirtinančio šį teiginį teismui nepateikė. Minėtame susirinkime priimtų sprendimų turinys teismui nėra žinomas, todėl teismas negali remtis vien ieškovo teiginiu apie susirinkimo buvimą ir jame priimtus sprendimus. Todėl teismas laiko, kad ieškovas ieškinio reikalavimo dėl mokesčio už šilumos ir vandens punkto išpirkimą pagrįstumo nepagrindė leistinais įrodymais, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

Atsakovė, kaip komercinės patalpos (duomenys neskelbtini), savininkė 2012-09-06 sudarė su AB LESTO Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 125055-51112/227664 (el. b. l. 70-77). Pagal šios sutarties 3.2. ir 11.1 punktus atsakovė iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos turi pateikti AB LESTO elektros apskaitos prietaisų rodmenis bei užpildyti LESTO nustatytos formos pažymą, joje užrašydama elektros apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat kitus pažymos duomenis ir pateikti LESTO vienu iš nurodytų būdų: prisijungus prie LESTO savitarnos svetainės „Mano elektra“, atvykus į klientų aptarnavimo centrą, faksu ar kitu LESTO nustatytu būdu. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad pati deklaruodavo elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Atsakovė pagal šią sutartį pati kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje nurašo savo elektros skaitiklio rodmenis ir LESTO savitarnos svetainėje deklaruoja rodmenis.

Kadangi ieškovas realiai ginčijamos paslaugos - atsakovei priklausančio elektros energijos skaitiklio duomenų nurašymo ir deklaravimo AB LESTO, neteikia, todėl teismas laiko, kad atsakovė neprivalo mokėti sutartyje numatytą 0,29 ct mokestį kas mėnesį už realiai ieškovo neteikiamas paslaugas. Todėl ieškinio reikalavimas dėl mokesčio už atsakovės elektros skaitiklio duomenų nurašymą ir deklaravimą atmestinas.

Atsakovė nurodė, kad atsakovė žemės mokestį mokėjo tiesiogiai mokesčių inspekcijai.

Ieškovo reikalavimas dėl žemės mokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. (suma 0,69 Eur) taip pat nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pareigą sumokėti šį mokestį.

Remiantis išdėstytais argumentais ir paminėtomis teisės normomis, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Kadangi ieškovas atsisakė pradinio ieškinio reikalavimų dalyje dėl 114,76 Eur skolos priteisimo, todėl ieškovo ieškinio atsisakymas šioje dalyje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina. Ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio reikalavimų, grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 2 d.), mokėtino nuo atsisakytų ieškinio reikalavimų sumos. Kadangi ieškovo mokėtas žyminis mokestis neviršijo LR CPK nustatyto minimumo, todėl, net ir atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, ieškovo mokėtinas žyminis mokestis lieka toks pats, todėl teismas negrąžina ieškovui jokios žyminio mokesčio dalies.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 250 Eur už teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 259 str., 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Priimti ieškovo UAB „Servico“ ieškinio dalies atsisakymą ir nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 114,76 Eur skolos priteisimo iš atsakovės Jolantos Markevičienės.

Atmesti ieškovo UAB „Servico“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.

Priteisti atsakovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Servico“, į . k. 302520465, 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.