Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos atstovėms Vaivai Jankauskienei, Neimantei Nicienei, Ramintai Paulauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui D. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus (2023 m. gegužės 2 d. patikslintas ieškinys), prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-176-671/2021 patvirtintą atsakovo D. T. bendravimo su nepilnamete dukra E. T. tvarką taip: 1) D. T. su dukra susitinka tik tuomet, kai specialistas, dirbantis su E. T. emocijų sunkumais, patvirtina jos emocinį stabilumą ir pykčio tėvui sumažėjimą; 2) D. T., ketindamas susitikti su dukra iš anksto, t. y. ne mažiau nei prieš du mėnesius, informuoja K. B. ir su dukra dirbantį specialistą, kad sudaryti sąlygas paruošti dukrą susitikimui. D. T. įsipareigoja tuo pačiu smulkiai nurodyti ir aptarti būsimo susitikimo galimybę ir eigą rašytine forma; 3) D. T. susitikimas su dukra vyksta tik stebint specialistui-psichologui ar socialiniam darbuotojui, kad būtų stebima mergaitės psichologinė būsena, siekiant išvengti psichologinio žalojimo ar neigiamos įtakos vaikui ir laikantis pateiktų specialistų reikalavimų; 4) Šalys, atsižvelgiant į specialistų išvadas ir rekomendacijas, gali sutarti ir dėl kitos vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos; prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad teismo nutartimi patvirtinta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka neatitinka vaiko interesų ir poreikių, dukra bendrauti su tėvu nenori, jo bijo, bendravimas su atsakovu blogina dukros emocinę būklę, todėl reikalinga veikti pagal Telšių krizių centro specialistų-psichologų rekomendacijas dėl bendravimo su dukra būdo.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2021 m. birželio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta jos ir atsakovo taikos sutartis dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra E. T. Atsakovas gyvena Vokietijoje, jo bendravimas su dukra vyko telefonu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. 2021 m. birželio 27 d. atsakovas paskambino būdamas neblaivus, grasino pagrobti dukrą, išsivežti į Vokietiją. Dukra išsigando tokių tėvo grasinimų, patyrė stresą, prasidėjo sveikatos problemos, todėl buvo kreiptasi pagalbos į psichologus. Ji stengėsi užtikrinti, kad dukra bendrautų su tėvu, tačiau E. T. nenori su juo bendrauti, bijo tėvo, visaip stengiasi išvengti pokalbio, verkia. 2021 m. birželio mėn. ji su dukra kreipėsi į Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinio smurto, centrą „Užuovėja“ ir ten, bendraujant su specialistais dukra pasipasakojo apie galimai patirtą seksualinį smurtą iš tėvo ir jo aplinkos. Be to, dukra atsimena, kaip jiems dar visiems kartu gyvenant Vokietijoje, atsakovas girtavo, smurtavo prieš ją (ieškovę), prisimena jų konfliktus, tai dukrai irgi kelia neigiamas emocijas, nenorą bendrauti su tėvu. Po 2021 m. birželio mėn. atsakovas visiškai nustojo skambinti ir bendrauti su dukra, praėjus 8 mėnesiams nebendravimo paskambino 2022 m. kovo 23 d., vėl grasino ją išsivežti, kalbėjo agresyviai. Vėliau dukros nuotolinis bendravimas su tėvu vyko bendradarbiaujant Telšių socialinio paslaugų centro specialistams, E. T. nenoriai bendravo su atsakovu, bijojo kalbėtis. Po 5 tokių pokalbių labai pablogėjo dukros psichikos būklė, vėl buvo kreiptasi į psichologus. Nuo 2022 m. birželio mėn. iki pradinio ieškinio padavimo teismui (2022 m. liepos 13 d.) atsakovas su dukra nebendravo. Vieną dieną atsakovas netikėtai atvyko į Telšius, norėjo susitikti su dukra. Pamačiusi tėvą dukra labai išsigando, susitikti nenorėjo. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas buvo susitikęs su dukra kelis kartus (Telšių krizių centre, ekspertizės atlikimo vietoje), bet dukros reakcija jį pamačius nesikeičia, vaikas nenori bendrauti, verkia. Telefonu ir vaizdo skambučiais atsakovas bando susisiekti, skambina, bet kartais tai būna nepatogiu metu, kuomet E. T. yra užsiėmusi savo veiklomis, bendrauti nenori, neatsiliepia. Buvo prašyta atsakovo nupirkti dukrai asmeninį telefoną, kad jam nereiktų komunikuoti per jos (ieškovės) telefoną, bet atsakovas to nepadarė. Vaizdo skambutis, kurio metu padarytą nuotrauką atsakovas pateikė į bylą, nebuvo toks pozityvus, kaip teigia atsakovas, nes jis tik vienu momentu prajuokino dukrą, ir būtent tuo metu kai dukra juokėsi, nufotografavo. Pokalbis buvo trumpas, nes dukra tuo metu žiūrėjo mėgstamą filmuką, nenorėjo bendrauti ir greit pokalbį nutraukė. Atsakovas asmeniškai jokių priemonių nesiima, specialistų pagalbos nepriima, į psichologus nesikreipia, o visą atsakomybę dėl dukros nebendravimo su juo verčia jai. Jai skaudu matyti traumuojamą dukrą, nežino tiksliai dėl kokių priežasčių vaikas bijo tėvo, bet vaiko interesai ir norai jai yra svarbiausi. Mano, jog abu su atsakovu turi bendradarbiauti, priimti specialistų pagalbą ir atsakovas gali bendrauti su dukra tik specialistams prižiūrint, laikantis jų rekomendacijų. Jokio poveikio dukrai nedaro, gali būti, kad dukra nugirsta kokius nors jos ir kitų šeimos narių pokalbius. Su teismo psichologijos-psichiatrijos akto išvadomis nesutinka, visiškai nebuvo įvertinti bylos duomenys, neatsakyta į jos pateiktus klausimus. Kreipėsi pagalbos į psichologus E. B., A. N., pasitiki jų rekomendacijomis. Bendravimo su vaiku tvarką reikia pakeisti, esama tvarka neatitinka dukros interesų.

Ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimus. Atsakovo D. T. bendravimo su dukra E. T. tvarką reikia keisti, tam pritaria ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. E. T. bendravimo su tėvu procese yra būtinas specialisto dalyvavimas, atsakovas turėtų aiškiai nurodyti kada ketina atvykti ir kaip bendraus su dukra. Atsakovas vien tik reiškia kritiką ieškovei, tačiau pats jokių veiksmų, kad atkurtų ryšį su dukra, nesiima, net nenurodo, kokių priemonių ketina imtis.

Atsakovas su ieškiniu (2023 m. gegužės 2 d. patikslintu ieškiniu) nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad šalių taikos sutartimi nustatyta jo bendravimo su dukra E. T. tvarka gali būti vykdoma, jos nereikia keisti. Telšių krizių centro rekomendacijos, kurių pagrindu ieškovė suformavo patikslinto ieškinio reikalavimus, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, neaiški rekomendacijas pateikusių specialistų kompetencija. Nėra jokio pagrindo ir įrodymų teigti, kad bendravimas su juo dukrai kelia neigiamas, psichologiškai žalojančias emocijas, daro žalą. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nenustatant jokio konkretaus laiko ir būdo, bendravimo galimybę paliekant išskirtinai Telšių krizių centro specialistų sprendimui, pažeidžia jo ir jo dukros teises.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2021 m. susitarė su ieškove K. B. dėl bendravimo su dukra tvarkos. Jis norėtų bendrauti su dukra pagal tą nustatytą tvarką, tačiau ieškovė kliudo. Daug kartų telefonu, vaizdo skambučiais bando susisiekti su ieškove, su dukra, bet nepavyksta, jam neatsiliepia. Per visą laiką nuo bendravimo tvarkos patvirtinimo įvyko tik keli pokalbiai telefonu ir vaizdo skambučiais, o realiai dukrą matė tik vieną kartą balkone, kuomet atvykęs norėjo susitikti, per susitikimą Telšių krizių centre ir ekspertizės atlikimo metu. Jis puikiai pažįsta savo dukrą, ją myli ir žino, kad ji nori bendrauti su juo. Vokietijoje jokių neleistinų, seksualinio pobūdžio veiksmų dukros atžvilgiu nebuvo atlikta, tai yra melas. Pati ieškovė Vokietijoje smurtavo prieš jį, metė į jį gėlių vazoną, buvo pradėtas tyrimas policijoje, bet nenorėdamas kenkti ieškovei, jis pareiškimą ir kaltinimus atsiėmė. Neturi tikslo išsivežti dukros į Vokietiją, niekada tuo negrasino. Jei norėtų, kad dukra gyventų Vokietijoje, būtų neišleidęs ieškovės su dukra išvažiuoti. Jis žinojo, kada ieškovė su dukra išvyks, jie tarpusavyje sutarė, kad jos gyvens Lietuvoje, teisme buvo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka. Nesupranta dėl kokių priežasčių ieškovė trukdo jam bendrauti su dukra, galimai už kažką kerštauja. Jis jaučia, kada bendrauja tik su dukra, o kuomet jų bendravimo metu šalia yra ir ieškovė. Tuomet iš dukros mimikos, judesių, žvilgsnio nusukimo galima suprasti, kad šalia esanti ieškovė draudžia bendrauti. Kai jie su E. T. kalbasi tik dviese, viskas yra gerai. Vieno tokio pokalbio metu jis užfiksavo ekrano vaizdą, matyti, kad dukra juokiasi, nebijo jo. Kai jis šią nuotrauką pateikė į bylą, situacija pasikeitė. Ieškovė, pamačiusi, kad dukra pokalbio su juo metu yra džiaugsminga, vėl užkerta kelią bendrauti. Jau ilgą laiką nebendravo su dukra, su ieškove nepavyksta suderinti laiko, į jo skambučius yra neatsakoma. Jis nori perduoti dukrai dovanų, susitaria ką pati mergaitė norėtų gauti. Dukra norėjo makiažo priemonių, pūsto sijono, pasakų knygos. Jis nupirko, atsiuntė. 2022 m. birželio mėn. jis automobiliu atvyko iš Vokietijos į Telšius, norėjo susitikti su dukra. Prašė tiek ieškovės, tiek jos tėvo, kad leistų susitikti kavinėje. Lyg ir buvo pažadėję ateiti, jis laukė kavinėje, bet neatėjo, tuomet dukrą tik trumpai pamatė balkone, ji jam pamojavo. Mano, kad dukra neturi jokių sveikatos, psichologinių problemų, yra sveikas vaikas. Jam taip pat nereikia jokių psichologų pagalbos, yra sveikas. Nori bendrauti su dukra.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo D. T. bendravimo su dukra E. T. tvarka yra nekonkreti, neįmanoma realiai įvykdyti. Nėra nurodyta kur dirbantys ir kokie konkrečiai specialistai nulemtų atsakovo galimybę susitikti su dukra. Reikalavimai atsakovui konkrečiai raštu nurodyti būsimo susitikimo galimybę ir eigą, yra nesuprantami, atsakovas negali nuspėti, kokia būtų bendravimo su dukra eiga. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka kenkia E. T. interesams. Atliktos teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės išvados yra patikimos, jas paaiškinusi ekspertė D. Berzkalne yra kompetentinga, įrašyta į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertizės akto išvados patvirtina, kad dėl ieškovės daromos įtakos yra apsunkintas atsakovo bendravimas su dukra. Ieškovės K. B. pasitelkti, jos privačiai nusamdyti psichologai E. B., A. N., savo kompetencija neatitinka teismo ekspertės kompetencijos, jų pateiktos kai kurios rekomendacijos prasilenkia su vaiko interesais, todėl jomis neturėtų būti vadovaujamasi. Vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais, jokių objektyvių kliūčių vykdyti šiuo metu galiojančią bendravimo su vaiku tvarką nėra, trukdžius lemia ieškovės elgesys. Tokie ieškovės veiksmai, kliudymas vaikui bendrauti su tėvu pažeidžia vaiko interesus ir galėtų būti sąlyga svarstyti vaiko gyvenamosios vietos keitimo klausimą, tačiau atsakovas tokių veiksmų neinicijuoja, tik nori bendrauti su vaiku.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą (patikslintą), kurioje nurodė, kad būtina užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu, bendravimas turi būti patogus ne šalims, o vaikui. Bendravimo vykdymas įmanomas tuomet, kai yra abiejų tėvų noras, skatinimas tai daryti. Didesnė pareiga užtikrinti bendravimą kyla tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, šiuo atveju ieškovė turėtų užtikrinti, kad tėvas ir vaikas galėtų susisiekti. Galimas ir konkretaus bendravimo laiko nustatymas, tarpininko dalyvavimas. Keisti nustatytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką yra reikalinga, nes nustatyta tvarka nevykdoma, tačiau nesutiktina su ieškomės siūlomomis abstrakčiomis sąlygomis. Atsakovas taip pat turėtų laikytis susitarimo, su ieškove tartis geranoriškai, jam tikslinga lankyti psichologo konsultacijas, kad išmoktų bendrauti su ryšį praradusiu vaiku.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė rašytinėje išvadoje išdėstytas aplinkybes. Sutiko, kad atsakovo D. T. bendravimo su dukra tvarka turėtų būti pakeista, tačiau ji turėtų būti detali ir konkreti. E. T. bendravimas su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis turėtų būti tęsiamas, o tiesioginį bendravimą būtų galima užtikrinti pasitelkiant specialistus. Šiuo metu E. T. ryšys su tėvu yra nutrūkęs, abiem tėvams reikia dėti pastangų, kad tas ryšys būtų atkurtas. Atsakovo bendravimas su dukra turėtų vykti Lietuvoje, prieš atvykdamas atsakovas turėtų kuo anksčiau pranešti savo atvykimo laiką, kad ieškovė, o galbūt ir psichologai galėtų paruošti vaiką susitikimui. Žinodama apie atsakovo atvykimo laiką, ieškovė galėtų kreiptis į Telšių krizių centrą, kurio patalpose ir su specialistų dalyvavimu įvyktų susitikimai. Prašymą organizuoti tokį susitikimą turėtų teikti būtent ieškovė, nes ši nemokama paslauga teikiama Telšių mieste ar rajone gyvenantiems asmenims, atsakovas to padaryti negalėtų. Nesiima prognozuoti kada būtų galimas betarpiškas atsakovo bendravimas su dukra, kiek laiko gali reikėti ryšiui atkurti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi nepilnametę dukrą E. T., gim. (duomenys neskelbtini) (1 failas, e. b. l. 11). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-176-671/2021 patvirtinta šalių, t. y. ieškovės K. B. ir atsakovo D. T. taikos sutartis dėl jų nepilnamečio vaiko E. T. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Šalys bendru sutarimu sutarė, kad dukros E. T. gyvenamoji vieta nustatoma su mama K. B., jos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje. Šalys bendru sutarimu sutarė dėl tokios dukros E. T. bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu D. T. tvarkos:

3.1. Pirmus 3 (tris) mėnesius po teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. su nepilnamete dukra E. T. bendrauja nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) po 1 (vieną) valandą 3 (tris) kartus per savaitę antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

3.2. Ketvirtą, penktą ir šeštą mėnesius po teismo nutarties, kuria patvirtinama Ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. su nepilnamete dukra E. T. bendrauja nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) po 1 (vieną) valandą 5 (penkis) kartus per savaitę antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais.

3.3. Po 6 (šešių) mėnesių po teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. su nepilnamete dukra E. T. bendrauja nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) neribotą laiką pagal Šalių išankstinį susitarimą kai tai leidžia galimybės.

3.4. Po 6 (šešių) mėnesių po teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. gali bendrauti su nepilnamete dukra E. T. 1/2 (pusę) dukros ugdymo įstaigos atostogų laikotarpio Lietuvoje, kartu dalyvaujant ir K. B. D. T. atvykimo į Lietuvą laikas ir trukmė suderinama tarp Šalių iš anksto atskiru sutarimu atsižvelgiant į Šalių galimybes.

3.5. Šalių dukrai E. T. sulaukus 7 (septynerių) metų amžiaus, D. T. gali bendrauti su dukra išsivežant ją į Vokietiją vaiko atostogų metu 20 (dvidešimties) dienų laikotarpiui. Šiame punkte numatyto bendravimo tikslus laikas ir trukmė suderinama tarp Šalių iš anksto atskiru sutarimu atsižvelgiant į Šalių galimybes.

3.6. D. T. nusprendus pasiimti dukrą E. T. atostogų metu į Vokietiją, kaip numatyta šios Taikos sutarties 3.5. p., D. T. paima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą savo lėšomis ir tarp Šalių suderintu laiku.

3.7. Dėl šios Taikos sutarties 3.5. ir 3.6. punktuose numatyto D. T. bendravimo su dukra E. T. jos atostogų metu laiko ir trukmės Šalys, atsižvelgdamos į galimybes, susitaria iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų.

3.8. Šioje Taikos sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos gali būti nesilaikoma, jei Šalys tarpusavyje susiderina ir sutaria dėl kitos D. T. bendravimo su dukra E. T. tvarkos.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. T. tvarkos pakeitimo. Ieškovė savo reikalavimą pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką grindžia tuo, kad dėl atsakovo elgesio, galimai jo aplinkos atliktų seksualinio pobūdžio prieš dukrą veiksmų, E. T. bijo ir nenori bendrauti su tėvu, pats atsakovas sutartos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikė, dingdavo nesusisiekęs po kelis mėnesius, bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams, fizinei ir psichikos sveikatos būklei, todėl bendravimo su tėvu tvarka turėtų būti pakeista, atsižvelgiant į Telšių krizių centro specialistų rekomendacijas. Atsakovas su tokiais ieškovės reikalavimais nesutiko, jį tenkina taikos sutartimi nustatyta bendravimo su dukra tvarka, tačiau pripažįsta, kad realiai ta tvarka nėra įgyvendinama, nes tam kliudo ieškovė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad realiai bendravimas tarp atsakovo ir jo dukros E. T. pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas nevyksta. Taikos sutarties 3.1, 3.2 punktuose nustatytu intensyvumu atsakovas su dukra nebendravo, pasak ieškovės, įsiteisėjus teismo nutarčiai, 2021 m. birželio 27 d. paskambinęs dukrai atsakovas grasino išsivežti ją į Vokietiją, kalbėjo agresyviai, paskui su dukra nebuvo susisiekęs iki 2022 m. kovo 23 d. Atsakovas šias ieškovės nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Pagal taikos sutarties 3.3 punktą, praėjus 6 mėnesiams po nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. turi teisę bendrauti su dukra E. T. nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis) neribotą laiką pagal šalių išankstinį susitarimą, kai tai leidžia galimybės. Kadangi jau yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai nuo 2021 m. birželio 9 d. nutarties įsiteisėjimo, atsakovo bendravimas su dukra nuotoliniu būdu turėtų vykti būtent pagal taikos sutarties 3.3 punkte sutartą sąlygą. Tačiau ši sąlyga yra nekonkreti, neaiški, suteikianti pagrindą kilti konfliktinėms situacijoms, esant ir taip įtemptiems, konfliktiškiems šalių (vaiko tėvų) santykiams. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas bando derinti su ieškove galimybę pabendrauti su dukra, skambina, rašo žinutes, tačiau dažniausiai jam yra neatsiliepiama, neatrašoma, neatsiliepiama konkrečiu sutartu laiku. Realiai per visą pakankamai ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas nuotoliniu būdu su dukra bendravo vos kelis kartus. Ieškovė pripažįsta, kad dukros bendravimas su tėvu nuotoliniu būdu nevyksta, nes dukra su juo bendrauti nenori, bijo, verkia. Taigi, šalių taikos sutarties 3.1, 3.2, 3.3 punktuose nustatytos atsakovo bendravimo su tėvu sąlygos nėra tinkamai įgyvendinamos.

Taikos sutarties 3.4, 3.5, 3.6, 3.7 punktuose buvo numatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka vaiko atostogų metu Lietuvoje (iki vaikui sukaks 7 metai) ir Vokietijoje (vaikui sulaukus 7 metų amžiaus). Byloje duomenų, kad šios taikos sutarties sąlygos buvo ar yra įgyvendinamos, duomenų nepateikta. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad vaikas E. T. su tėvu nėra atostogavusi nei Lietuvoje, nei Vokietijoje, realiai vien tik su atsakovu dviese jie net nėra susitikę visą šį laiką nuo 2021 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo. Duomenų, kad atsakovas D. T. siekė įgyvendinti 3.4, 3.5, 3.6, 3.7 punktuose nustatytą tvarką, nėra pateikta, tai pažymėjo ir Telšių apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2770-344/2023, atsisakydamas išduoti atsakovui vykdomąjį raštą dėl priverstinio 2021 m. birželio 9 d. nutarties vykdymo (4 failas, e. b. l. 121-125).

Taikos sutarties 3.8 punkte šalys sutarė, jog ankstesniuose punktuose nustatytos bendravimo tvarkos gali būti nesilaikoma, jei šalys tarpusavyje susiderina ir sutaria dėl kitos D. T. bendravimo su dukra E. T. tvarkos. Kaip jai minėta, realiai per daugiau nei trejų metų laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo, atsakovas tiesiogiai su dukra nebendravo, su ja dviese susitikę nebuvo. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę raštu, telekomunikacijų priemonėmis dėl konkretaus bendravimo su dukra laiko, būdo, vietos, nėra pateikta. Tačiau iš šalių paaiškinimų, Vaiko poreikių vertinimo anketos duomenų matyti, kad atsakovas bent du kartus buvo atvykęs į Lietuvą, norėdamas susitikti su dukra: 1) 2022 m. birželio mėn. atvyko per Tėvo dieną, norėjo perduoti dukrai dovanas, susitikimą žodžiu derino su ieškove, jos tėvu, į pagalbą buvo pasitelktas ir atsakovo atstovas, prašyta leisti susitikti kavinėje, tačiau sutartu laiku ieškovė su dukra į kavinę neatėjo, atsakovas dukrą pamatė tik per balkoną kelias sekundes; 2) 2023 m. vasario mėn. atsakovas atvyko į Lietuvą per dukros žiemos atostogas, norėjo susitikti, buvo tarpininkauta per Vaiko teisių apsaugos skyrių, bet E. T. tuo metu sirgo, tėvas su dukra nesusitiko. Vienas tėvo ir dukros susitikimas įvyko 2023 m. kovo 21 d. Telšių krizių centre (3 failas, e. b. l. 178), E. T. tėvo išsigando, reikėjo ją raminti, vaikas kategoriškai atsisakė bendrauti. Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški (vienas kito atžvilgiu laikotarpiu 2020-2023 m. teikė pranešimus Vokietijos ir Lietuvos teisėsaugos institucijoms dėl smurto (atsakovas kaltino ieškovę, bet pareiškimą atsiėmė (4 failas, e. b. l. 9-12); ieškovė kaltino atsakovą smurtu (2020 m. lapkričio 2 d. pranešimas Carito organizacijai Vokietijoje), grasinimu nužudyti, ikiteisminis tyrimas nutrauktas (3 failas, e. b. l. 111). Ieškovė turi daug nuoskaudų dėl praeities (jas išdėstė raštu el. laiškuose išvadą teikiančiai institucijai, tėvų linijai (3 failas, e. b. l. 125-126; 5 failas, e. b. l. 6), teismo posėdžio metu išsakė žodžiu), konstruktyvus šalių bendravimas, esant tokiems sudėtingiems santykiams, šiuo metu nevyksta ir yra sunkiai įmanomas, todėl taikos sutarties 3.8 punkte nustatyta sąlyga taip pat lieka tinkamai neįgyvendinama.

Dėl šalių tarpusavio santykių, nevykdomos nustatytos skyrium gyvenančio tėvo D. T. bendravimo su dukra E. T. tvarkos, 2022 m. balandžio 19 d. ieškovei ir nepilnametei E. T. pradėta taikyti atvejo vadyba (1 failas, e. b. l. 45-50), siekta išspręsti susidariusią situaciją, užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu. Iš byloje pateiktų atvejo vadybos posėdžių protokolų, (duomenys neskelbtini) krizių centro, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, centro „(duomenys neskelbtini)“ pažymų matyti, kad 2020-2023 m. E. T. periodiškai lankė psichologo, psichoterapeuto konsultacijas dėl emocinių sunkumų, psichologinių traumų, jai buvo teikiama pagalba tiek (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, centre „(duomenys neskelbtini)“ , taip pat pas ieškovės privačiai samdomą psichologę E. B. (1 failas, e. b. l. 43; 3 failas, e. b. l. 78). Taip pat ieškovė su dukra 2020 m. gruodžio 14-16 d., 2021 m. birželio 14-16 d. lankėsi Globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre, kur ieškovės prašymu buvo atlikti psichologiniai įvertinimai dėl galimai E. T. patirto seksualinio smurto iš tėvo ir jo aplinkos, tebegyvenant Vokietijoje. Po tyrimo, atlikto 2020 m. gruodžio 14-16 d., neatmesta prielaida, kad E. T. gali būti patyrusi seksualinį smurtą (įvardinta situacija su suaugusiu kaimynu Y. ir jos bendraamžiais draugais Dž. bei E.) (1 failas, e. b. l. 12-14). Po tyrimo, atlikto 2021 m. birželio 14-16 d., specialistai nurodė, kad spontaniškas, atsikartojantis, vertinimo metu nesikeičiantis mergaitės pasakojimas, amžių viršijančios žinios apie lytiškumą bei atsiskleidžiančios emocinės reakcijos leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą iš daugiau nei vieno šaltinio (tyrimo metu įvardintos situacijos su suaugusiu kaimynu Y. ir jos bendraamžiais draugais Dž. bei E. bei atsakovo draugu O.) (1 failas, e. b. l. 15-17). Apie išvykas pas tėvo draugą O. mergaitė pasakojo ir psichologei E. B. (1 failas, e. b. l. 43, 3 failas, e. b. l. 78). Psichologas A. N. savo pateiktoje išvadoje nurodė, kad E. T. yra patyrusi seksualinį smurtą, tačiau tai sprendė išimtinai iš byloje esančių centro „Užuoveja“ aukščiau aptartų tyrimų rezultatų. Visgi, atlikus E. T. teismo psichologijos ekspertizę, atsakant į ieškovės užduotus klausimus apie galimą išnaudojimą iš tėvo pusės (konkrečiai papildomą klausimą Nr. 6), nustatyta, jog objektyvių duomenų apie galimai iš tėvo patiriamą smurtą negauta (4 failas, e. b. l. 63-79). Jokių objektyvių duomenų, apie atsakovo įvykdytus fizinio ar seksualinio smurto veiksmus prieš nepilnametę dukrą nėra pateikta, jokie ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, todėl faktas, kad E. T. yra patyrusi tėvo fizinį ar seksualinį smurtą, nėra įrodytas.

Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog dukra E. T. nenori bendrauti su tėvu, atsisako tai daryti, jaučia baimę, po pokalbių su tėvu ar mėginimų susitikti pablogėja dukros psichologinė būklė. Tai, jog nenori bendrauti su tėčiu nepilnametė E. T. nurodė ir teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei, išklausant jos nuomonę (2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdis), tokie duomenys užfiksuoti ir 2022 m. vaiko nuomonės išklausymo akte (3 failas, e. b. l. 19-20). Apie tai, jog E. T. išsakė nenorą bendrauti su tėvu tiek rašytinėse išvadose, tiek duodama paaiškinimus kaip liudytoja, nurodė ir psichologė E. B. Nors bylos duomenimis E. T. išsako nenorinti bendrauti su tėvu, o ieškovė bei psichologė E. B. primygtinai prašo/siūlo teismui remtis būtent vaiko išsakomais norais, vienas iš teismo psichologijos ekspertizės, atliktos E. T., tikslų buvo išsiaiškinti ar nepilnametė E. T. yra pakankamai psichologiškai brandi, kad galėtų savarankiškai suformuluoti savo norus ir poreikius. Teismo psichologijos ekspertizės išvadose vienareikšmiškai nurodyta, kad E. T. savarankiškos nuomonės dėl civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų (bendravimo tvarka su tėvu) išreikšti negali dėl mamos daromo tiesioginio ir/ar netiesioginio poveikio (formuojant neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu); E. T. artimiausioje aplinkoje (gyvenant su motina) patiria poveikį, kuris formuoja ir palaiko jos įtampą, nerimą tėvo D. T. atžvilgiu; Motinos neigiamų nuostatų išsakymas tėvo atžvilgiu vaikui/vaiko akivaizdoje, tėvo nuvertinimas ir kt. turi reikšmingos įtakos E. T. neigiamo požiūrio/nuostatų į tėvą formavimui. Teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas teismo posėdžio metu paaiškinusi ekspertė D. Berzkalne patvirtino išvadas, nurodė, kad ekspertizės metu puikiai atsiskleidė ambivalentiškumas, kuomet E. T. tiesiogiai neišsako, bet poreikį bendravimui su tėčiu turi. Nors eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau būtent visuma byloje surinktų įrodymų leidžia teismui laikyti ekspertizės aktą patikimu įrodymu, pagrindžiančiu ir leidžiančiu spręsti, jog E. T. išsakomas nenoras bendrauti su tėvu D. T. nėra susiklostęs natūraliai, be ieškovės tiesioginės/netiesioginės įtakos.

Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nepilnametės E. T. emociniai santykiai su tėvu D. T. yra nutrūkę (išvada Nr. 1). Iš kitų byloje esančių duomenų visumos matyti, kad E. T. susitikimas su tėvu kelia stresą, įtampą (tokie duomenys užfiksuoti Telšių krizių centro pranešime apie 2023 m. kovo 21 d. susitikimą, teismo psichologijos ekspertizės akto psichologinio įvertinimo dalyje), tačiau duomenų, kad būtent bendravimas su tėvu, o ne išgyvenamas lojalumo konfliktas, pažeistų E. T. interesus nėra gauta. Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad E. T. psichiką žaloja jai daromas motinos poveikis (formuojant jos neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu) (išvada Nr. 6), o nutrūkus bendravimui su tėvu, sudaromos sąlygos E. T. neigiamoms nuostatoms tėvo atžvilgiu stiprėti (išvada Nr. 7). Dėl susiklosčiusios situacijos, tėvų tarpusavio santykių, tinkamai nevykdomos 2021 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovės daromo poveikio, kas konstatuota teismo psichologijos akto išvadose, nepilnametės E. T. ir tėvo D. T. ryšiui atkurti yra reikalingos papildomos priemonės, specialistų pagalba. Telšių krizių centro specialistai, išvadą teikiančios institucijos atstovės, psichologai E. B., A. N. pažymose, taip pat ir teismo ekspertė D. Berzkalne nurodė, kad tiek E. T., tiek jos tėvams yra rekomenduojama lankyti psichologo/psichoterapeuto konsultacijas, tėvams reikalinga ieškoti atsakymų kaip bendradarbiauti, kaip atpažinti savo poreikius, ypač susijusius su tėvo dalyvavimu jos gyvenime ir juos įgyvendinti. Teismo vertinimu būtent dėl visumos išvardintų aplinkybių, šiuo metu 2021 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtinta D. T. bendravimo su dukra tvarka nėra tinkamai vykdoma ir be vaiko-tėvo ryšio atkūrimo ši tvarka negali būti tinkamai vykdoma ateityje, todėl yra reikalinga ją pakeisti.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko bendravimu su tėvu teismas teikia prioritetą vaiko teisių ir interesų apsaugai ir gynimui (CK 3.3 straipsnis). Šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, jis turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl konkrečios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, svarbu pažymėti tai, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai yra nekonkretūs, sąlyginiai ir neįmanomi realiai įgyvendinti. Teismo sprendimu nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka turi būti aiški, konkreti, nepaliekanti interpretacijų, terpės šalių konfliktams ir realiai įgyvendinama, esant poreikiui, netgi ir priverstine tvarka, pasitelkiant antstolį.

Ieškovė ieškinio reikalavimus formulavo atsižvelgdama į abstrakčias Telšių krizių centro rekomendacijas. Tokios galimybės tėvui susitikti su dukra sąlygos, kaip specialistų patvirtintas vaiko emocinis stabilumas, pykčio tėvui sumažėjimas (reikalavimas Nr. 1.1); atsakovo įpareigojimas smulkiai nurodyti būsimo susitikimo galimybę ir eigą (reikalavimas Nr. 1.2) nėra realiai įgyvendinamos ir negalėtų būti užtikrintas jų vykdymas. Visgi specialisto-psichologo pasitelkimas atsakovui bendraujant su dukra (reikalavimas Nr. 1.3) šiuo metu, teismo vertinimu yra būtinas, kadangi E. T. ir D. T. ryšiui atkurti yra reikalingos papildomos priemonės, specialistų pagalba. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas viso proceso metu kategoriškai neigė psichologo dalyvavimo būtinumą, rekomendacijas jam pačiam lankytis pas specialistus, gauti rekomendacijas. Toks atsakovo kategoriškumas rodo, kad jis, esant nutrūkus jo ir dukros ryšiui, galimai šiek tiek atmestinai žiūri į susidariusią situaciją ir kompetenciją turinčių specialistų (pvz. teismo ekspertės D. Berzkalnės) rekomendacijas. Vaiko interesus ir poreikius atitinka artimo, mylinčio, unikalaus ryšio turėjimas su tėvais ir šiuo atveju, abiejų šalių indėlis į šių E. T. interesų bei poreikių užtikrinimą yra vienodai svarbus. Psichologės E. B. rekomendacija „šiuo metu reikėtų E. T. leisti ramiai gyventi su mama, nes tie suaugusiųjų mokymai, kad ji turi neužmiršti ir tėčio, tikrai jai neduoda emocinio stabilumo ir neužtikrina saugios gyvenimo aplinkos“, kuria ieškovė siūlytų remtis, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams. Visgi, įvertinus teismo psichologijos ekspertizės išvadas, taip pat ir psichologo A. N. 2024 m. gegužės 24 d. rekomendacijas (5 failas, e. b. l. 8-9), teismas sprendžia, jog tiesiogiai susitinkant atsakovui su dukra, yra būtinas psichologo dalyvavimas, jo teikiamų rekomendacijų laikymasis.

Nors ieškovė ieškinio reikalavimais iš viso neprašė nustatyti atsakovo nuotolinio bendravimo su dukra galimybės, tačiau, teismo vertinimu, toks nuotolinio bendravimo anuliavimas nėra teisingas, sąžiningas ir proporcingas esamai situacijai. Iš atsakovo paaiškinimų, pateiktų vaizdo įrašo nuotraukų (3 failas, e. b. l. 90-101) matyti, jog nuotolinis bendravimas tarp tėvo ir dukros yra galimas. Pagal 2021 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintą tėvo su dukra bendravimo tvarką, praėjus 6 mėnesiams po teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. su nepilnamete dukra E. T. gali bendrauti nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) neribotą laiką pagal Šalių išankstinį susitarimą, kai tai leidžia galimybės. Tokia sąlyga nėra konkreti, aiški, skatinanti šalių tarpusavio konfliktus, o ieškovės kategoriškumas, nelankstus požiūris į tėvo bendravimo su vaiku galimybes tik apsunkino tokios nekonkrečios sąlygos įgyvendinimą. Iš pateikto „Viber“ programėlės išrašo (5 failas, e. b. l. 18) matyti, kad net susitarus, jog atsakovas paskambins dukrai tam tikru metu, į jo skambučius yra neatsiliepiama, nors tai užtikrinti yra būtent ieškovės atsakomybė. Dėl to, teismas sprendžia, jog būtina nustatyti konkrečią ir aiškią atsakovo nuotolinio bendravimo su dukra tvarką, ją palaipsniui intensyvinant.

Atsakovo ir jo nepilnametės dukros ryšį reikalinga atkurti, tai tikslinga daryti ne tik nuotoliniu bendravimu, tačiau ir tiesioginių, fizinių susitikimų metu. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20J6 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Įvertinus byloje surinktus duomenis ir teismui pasisakius, jog kol bus atkurtas tėvo ir dukros ryšys, tokiuose D. T. ir E. T. susitikimuose į pagalbą turėtų būti pasitelktas tarpininkas (psichologas), tikslinga nustatyti konkrečią tiesioginių susitikimų tvarką ir jos užtikrinimą įgyvendinančius subjektus. Pagal išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas, tokią tarpininkavimo, nemokamas psichologo paslaugas Telšių mieste ir rajone gyvenantiems asmenims teikia Telšių krizių centras. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vaiko ir tėvo susitikimui, būtent ši institucija pasitelktina į pagalbą, įgyvendinant atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

Situacija dėl vaiko-tėvo ryšio atkūrimo nėra aiški, ji gali kisti, priklausomai nuo abiejų tėvų indelio, aukščiau aptartos bendradarbiavimo, specialistų pasitelkimo būtinybės. Dėl to, teismas negali prognozuoti D. T. ir E. T. ryšio atkūrimo trukmės ir šio sprendimo priėmimo metu nustatyti konkretaus momento, kuomet galimas neribotas, betarpiškas tiesioginis atsakovo bendravimas su dukra. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Be to šalims visada išlieka galimybė, pačioms įvertinus vaiko, savo šeimos situaciją, susitarti dėl atsakovo bendravimo su vaiku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 94 Eur žyminis mokestis, 600 Eur už vertimo paslaugas bei 1000 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 6322,26 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Valstybė patyrė 468,40 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą.

Ieškinį tenkinus iš dalies, dalį bendravimo nuostatų palikus artimų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytoms, tačiau tenkinus ir ieškovės reikalavimus dėl specialisto dalyvavimo atsakovo su dukra bendravimo metu, teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidas šalims tikslinga paskirstyti, dalinant jas pusiau. Atsakovo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra ženkliai didesnės nei ieškovės patirtos išlaidos, tačiau įvertinus bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinį, patikslintą ieškinį, įvairių prašymų) turinį, atsakovo atstovo dalyvavimą visuose, pakankamai ilgos trukmės posėdžiuose, šios išlaidos nevertintinos kaip nepagrįstos ar pernelyg didelės. Paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovei priteistinos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės atsakovui – 3161,13 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistinos 2314,13 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina po 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atliktą ekspertizę (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintą atsakovo D. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. T. tvarką ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią atsakovo D. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. T. tvarką:

1. Pirmus 3 (tris) mėnesius D. T. su nepilnamete dukra E. T. bendrauja nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) po 1 (vieną) valandą 1 (vieną) kartą per savaitę trečiadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

2. Po 3 (trijų) mėnesių D. T. su nepilnamete dukra E. T. bendrauja nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) 1 (vieną) valandą 3 (tris) kartus per savaitę, t. y. antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

3. Atsakovas D. T. bendrauja su dukra E. T. tiesiogiai Lietuvos Respublikoje, pranešdamas ieškovei K. B. raštu apie savo atvykimo ir pageidavimo su dukra susitikti laiką ne vėliau kaip likus 3 (trims) savaitėms iki atvykimo. Gavusi informaciją, ieškovė K. B. nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 2 (dviem) savaitėm iki numatomo susitikimo dienos, kreipiasi į Telšių krizių centrą dėl psichologo dalyvavimo tėvo D. T. ir vaiko E. T. susitikime. Iš Telšių krizių centro gavusi informaciją apie galimo susitikimo vietą ir laiką, K. B., ne vėliau kaip likus 3 (trims) dienoms iki susitikimo, apie tai informuoja D. T. Atsakovo ir jo dukros susitikimas vyksta dalyvaujant psichologui, Telšių krizių centro nurodytoje vietoje, į kurią E. T. pristato K. B. Vieno susitikimo trukmė ne ilgesnė nei 2 (dvi) valandos.

4. Šalys gali susitarti ir dėl kitokios atsakovo D. T. bendravimo su E. T. tvarkos, suderindamos savo pozicijas raštu (el. paštu, žinutėmis ir pan.).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovės K. B. priteisti atsakovui D. T. 2314,13 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės K. B. priteisti valstybei 234,20 Eur (du šimtus trisdešimt keturis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5662).

Iš atsakovo D. T. priteisti valstybei 234,20 Eur (du šimtus trisdešimt keturis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.