Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo D. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui D. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovas D. T. 2023 m. vasario 14 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos, kuri nustatyta 2021 m. birželio 9 d. teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-176-671/2021, patvirtinus taikos sutartį tarp ieškovės K. B. ir atsakovo D. T..

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas D. T. nurodė, kad ieškovė nesilaiko jų sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nesudaro galimybės bendrauti su dukra E. Nurodė, kad jis negali pasikalbėti telefonu su dukra, nes ji neturi savo telefono aparato, o ieškovė į jo skambučius neretai neatsiliepia. Tada jis rašo žinutes į programėles WatsApp arba Viber, susitaria, kad dukrai paskambins vakare, tačiau neretai niekas jam neatsako, arba dukra būna užsiėmusi, arba pavargusi, mokosi ir kt. 2023 m. kovo 3 d. jis parašė žinutę ieškovei, kad atvyks į Lietuvą ir nori pasimatyti su dukra, tačiau ieškovė į šią žinutę atsakė tik kovo 7 d. ir nurodė, kad dukrai specialistai nerekomenduoja susitikti su juo. Pokalbių metu dukra su juo bendrauja nenoriai, nes šalia stovi mama. Ieškovė yra užblokavusi jį programėlėse, jo turimame vokiškame numeryje. Su dukra buvo susitikęs tik vieną kartą, dalyvaujant specialistams, dukra jo neišsigando, buvo laiminga. Ieškovė neleido pasikalbėti su dukra jos gimimo dieną, nors pirmą kartą SMS žinutę, kad norės pasikalbėti su dukra parašė 2023 m. rugpjūčio 11 d. naktį, po vidurnakčio, siekdamas, kad ryte ieškovė iš karto dukrai perduotų, kad jis nori dukrą pasveikinti. Paskui parašė SMS žinutę 2023 m. rugpjūčio 11 d. 8 val. ryte, klausdamas, ar gali dukrą pasveikinti. Rugpjūčio 12 d. jam buvo leista trumpai pasikalbėti sus dukra, bet ji buvo labai pikta ir nenorėjo bendrauti. Iš atsakovės gavo žinutę, kad ji sveikinimus dukrai perdavė. Jis vykdo taikos sutarties sąlygas, tačiau ieškovė jų nesilaiko. Apie tai, kad nori pasikalbėti su dukra, praneša žinutėmis, tačiau ieškovė neretai neatsako, neleidžia su dukra pasikalbėti. Po to, kai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, dažniau gali bendrauti su dukra, tačiau ji negali laisvai kalbėti, nes motina būna šalia, ieškovė sako, kad dukra nenori su juo kalbėtis. Nuo liepos 26 d. ieškovė leidžia jam bendrauti su dukra. Jis ieškovei SMS pranešė, kad nori atvykti į Lietuvą, buvo suplanavęs atvykimo laiką, nes tuo metu turėjo vykti teismo posėdis ir norėjo tą patį laiką panaudoti susitikimui su dukra.

Atsisakytina išduoti vykdomąjį raštą.

Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis.

Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

Motyvuojamoji dalis

CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės K. B. ir atsakovo D. T. 2021 m. gegužės 25 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendė teisme nagrinėtą ginčą, taikos sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, susitardamos dėl dukters E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, išlaikymo dukrai mokėjimo dydžio ir tvarkos, o teismas šią sutartį patvirtino 2021 m. birželio 9 d. nutartimi.

„3.1. Pirmus 3 (tris) mėnesius po teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. su nepilnamete dukra E. T. bendrauja nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) po 1 (vieną) valandą 3 (tris) kartus per savaitę antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

3.2. Ketvirtą, penktą ir šeštą mėnesius po teismo nutarties, kuria patvirtinama Ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. su nepilnamete dukra E. T. bendrauja nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) po 1 (vieną) valandą 5 (penkis) kartus per savaitę antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais.

3.3. Po 6 (šešių) mėnesių po teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. su nepilnamete dukra E. T. bendrauja nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) neribotą laiką pagal Šalių išankstinį susitarimą kai tai leidžia galimybės.

3.4. Po 6 (šešių) mėnesių po teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, D. T. gali bendrauti su nepilnamete dukra E. T. 1/2 (pusę) dukros ugdymo įstaigos atostogų laikotarpio Lietuvoje, kartu dalyvaujant ir K. B.. D. T. atvykimo į Lietuvą laikas ir trukmė suderinama tarp Šalių iš anksto atskiru sutarimu atsižvelgiant į Šalių galimybes.

3.5. Šalių dukrai E. T. sulaukus 7 (septynerių) metų amžiaus, D. T. gali bendrauti su dukra išsivežant ją į Vokietiją vaiko atostogų metu 20 (dvidešimties) dienų laikotarpiui. Šiame punkte numatyto bendravimo tikslus laikas ir trukmė suderinama tarp Šalių iš anksto atskiru sutarimu atsižvelgiant į Šalių galimybes.

3.6. D. T. nusprendus pasiimti dukrą E. T. atostogų metu į Vokietiją, kaip numatyta šios Taikos sutarties 3.5. p., D. T. paima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą savo lėšomis ir tarp Šalių suderintu laiku.

3.7. Dėl šios Taikos sutarties 3.5. ir 3.6. punktuose numatyto D. T. bendravimo su dukra E. T. jos atostogų metu laiko ir trukmės Šalys, atsižvelgdamos į galimybes, susitaria iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų.

3.8. Šioje Taikos sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos gali būti nesilaikoma, jei Šalys tarpusavyje susiderina ir sutaria dėl kitos D. T. bendravimo su dukra E. T. tvarkos.“

Teismo posėdžio metu šalys pasisakė dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, buvo analizuojamos taikos sutarties sąlygos ir šalys išklausytos, kaip jas supranta.

Kaip minėta, šalių dukra E. T. yra mažametė, gimusi (duomenys neskelbtini). Atsakovo D. T. kreipimosi į teismą metu jai buvo sukakę 7 (septyneri) metai 6 (šeši) mėnesiai 3 (trys) dienos.

Taigi, atsakovo kreipimosi į teismą metu 2023 m. vasario 14 d. dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl įsiteisėjusios 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, 3.1. ir 3.2. punktuose susitartų atsakovo bendravimo su dukra sąlygų priverstinio vykdymo yra neaktualus, nes nustatyta, kad po teismo nutarties įsiteisėjimo yra praėję daugiau, nei 6 (šeši) mėnesiai, taigi, priverstinis vykdymas šių taikos sutarties punktų vykdymas tapo neaktualus ir negalimas, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas ir vykdomasis raštas dėl šių punktų neišduotinas.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad atsakovas D. T. nei karto nepareiškė noro bendrauti su nepilnamete dukra E. T. ½ (pusę) dukros ugdymo įstaigos atostogų laikotarpio Lietuvoje, kartu dalyvaujant ir K. B.. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas D. T. atvykimo į Lietuvą laiką ir trukmę derino tarp šalių iš anksto atskiru sutarimu atsižvelgiant į šalių galimybes (3.4. punktas), nei karto nepareiškė noro bendrauti su dukra, išsivežant ją į Vokietiją vaiko atostogų metu 20 (dvidešimties) dienų laikotarpiui ir bendravimo tikslaus laiko ir trukmės nederino tarp šalių iš anksto atskiru sutarimu, atsižvelgiant į šalių galimybes (3.5. punktas).

Sprendžiant dėl šalių taikos sutarties 3.3. punkte susitartų sąlygų vykdymo, šio susitarimo priverstinio vykdymo galimybės, teismas pripažįsta, kad taikos sutarties 3.3. punkte numatytas susitarimo sąlygas šalys supranta skirtingai. Vertindamas tiek atsakovo D. T., tiek ieškovės K. B. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, jog iki atsakovo kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo joms pavyko tinkamai vykdyti susitartą sąlygą iš anksto susitarti kai tai leidžia galimybės dėl neriboto atsakovo bendravimo nuotoliniu būdu (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) su nepilnamete dukra neribotą laiką. Sudarytos taikos sutarties sąlygos, numatytos 3.3. punkte yra sąlyginės, nekonkrečios, sudarančios galimybę kiekvienai iš šalių jas interpretuoti savaip. Teismo įsitikinimu, tai, kad neapibrėžtas konkretus išankstinio susitarimo laikas, susitarimo (tarimosi) tarp šalių būdas, o taip pat sąlygos „kai tai leidžia galimybės“ reikšmė, kyla ginčai tarp šalių dėl susitarimo vykdymo.

Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e3K-3-528-706/2015, e3K-3-261-611/2020).

Vykdomojo rašto išdavimo procese teismai turi įvertinti įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, res judicata reikšmę, t. y. tokia nutartimi nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir draudimą pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo.

Šalys neprašė keisti taikos sutarties sąlygų, nustatyta, kad šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovo bendravimas su dukra vyksta, tą patvirtino ir pats atsakovas. Šalys nurodė, o teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-58-1117/2023, iškelta pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui D. T. dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete šalių dukra E. T. tvarkos pakeitimo, byloje nepilnametei šalių dukrai paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad tėvai turi galimybę ir siekia susitarti dėl tolesnės, konkretesnės atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, todėl nustačius, kad atsakovo bendravimas su dukra vyksta, šalys ieško kompromiso, derina dukters bendravimo su tėvu laiką ir tai jiems pavyksta, o taip pat įvertinus tai, kad taikos sutarties 3.3. punkto sąlygos yra nekonkrečios, sąlyginės, neaiškios šalims, priverstinis jų vykdymas, teismo manymu, yra negalimas, todėl vykdomąjį raštą atsisakytina išduoti.

Teismas, vadovaudamasi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šalys pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už suteiktas advokatų paslaugas.

Atsakovas, kuris inicijavo šią bylą, pateikė 589,88 Eur, o ieškovė – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Netenkinus atsakovo reikalavimo išduoti vykdomąjį raštą, ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos – 1 000 Eur priteistinos iš atsakovo, įvertinus, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsakovo D. T. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis, siekdamas apginti galimai pažeistą jo teisę, įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą.

Priteisti iš atsakovo D. T. ieškovei K. B. jos patirtas 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato paslaugas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui Telšių apylinkės teismą.