- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- e2S-452-940/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00417-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- K. G.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. – G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-358-786/2023 pagal ieškovės S. S. – G. ieškinį atsakovui K. G., trečiajam asmeniui AB Swedbank, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S. – G. ieškiniu atsakovui K. G. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto ir prievolių padalijimo.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą K. G. gyventi skyrium nuo ieškovės S. S. – G. ir nepilnamečių vaikų; uždrausti atsakovui K. G. lankytis ieškovės S. S. – G. ir vaikų gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės grindžiamas atsakovo netinkamu elgesiu, piktnaudžiavimu alkoholiu, fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę naudojimu, nesirūpinimu šeimos reikalais. Atsakovas jau daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus namuose kelia konfliktus, užgaulioja ieškovę, žemina, vadina necenzūriniais žodžiais, konfliktus namuose girdi ir mato šalių nepilnamečiai vaikai. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė ir vaikai patiria įtampą ir stresą, namuose jaučiasi nesaugūs.
4. 2023 m. balandžio 24 d. atsakovui įteikus santuokos nutraukimo bylos procesinius dokumentus jis iš karto kelis kartus skambino ieškovei telefonu, šaukė ant jos, grasino. Tos pačios dienos vakare į namus atsakovas grįžo stipriai neblaivus, elgėsi ypač agresyviai ir neprognozuojamai: užsipuolė ieškovę dėl pradėto skyrybų proceso, iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo namuose mėtyti daiktus, stumdyti baldus ir pan. Atėmęs iš ieškovės telefoną į konfliktą įtraukė nepilnametį sūnų šaukdamas ir liepdamas jam įvesti jos telefono atrakinimo kodą. Ieškovei bandant atimti iš atsakovo savo telefoną, jis ją puolė, sugriebė už rankos dilbio, paskui už žasto, stipriai spausdamas pradėjo ją stumdyti. Ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Šie duomenys leidžia daryti išvadą apie nesaugią, kenksmingą ir netgi pavojingą aplinką tiek ieškovei, tiek vaikams.
5. Atsakovas ir anksčiau daug kartų yra konfliktavęs, ne kartą sudavęs, įspyręs ar pastūmęs ieškovę, tačiau anksčiau ji nekviesdavo policijos pareigūnų stengdamasi šeimos problemų nekelti į viešumą, saugodama vaikų interesus, nenorėdama, kad jie patirtų papildomo streso ir pan. Ieškovė tokių atsakovo veiksmų daugiau toleruoti nebegali, nes gyvena nuolatinėje įtampoje. Atsakovas būdamas neblaivus savęs nevaldo, elgiasi agresyviai, namuose nuolat kelia konfliktus. Tokį atsakovo elgesį ieškovė yra užfiksavusi garso įrašuose, kuriuos pateikia kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kurie aiškiai iliustruoja atsakovo negebėjimą tvardytis, jo nepagarbius ir agresyvius veiksmus ieškovės atžvilgiu. Atsakovui gyvenant kartu kyla reali grėsmė ieškovei ir vaikų teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje, kyla grėsmė vaikų psichinei sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiuo atveju, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams gyvenant viename name su atsakovu, gali tik padidėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, net ir esant gerokai žemesniam sutuoktinių tarpusavio konfliktų lygiui ar jų kilimo galimybei, prioritetas yra teikiamas vaikų teisėms ir teisėtiems interesams (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-202-430/2020 ir pan.). Nors atsakovas neturi savo vardu registruoto jokio kito nekilnojamojo turto, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad jis neturi jokių galimybių rasti laikiną gyvenamąją vietą, o be to, vaikų interesai šiuo atveju pripažintini prioritetiniu aspektu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi netenkino ieškovės S. S. – G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. balandžio 24 d. įvykusio konflikto tarp šalių atsakovo K. G. atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. K. G. elgesys buvo įvertintas kaip netinkamas, tačiau atsižvelgiant į veikos pobūdį, kilusias pasekmes ir pavojingumo laipsnį, jis nėra tapatus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai. Teismas vertino, kad kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes apie nuolatinį šalių konfliktavimą, įtampas namuose, byloje pateikta nebuvo. Taip pat nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad vaikai dėl tėvo elgesio patiria nuolatinę įtampą, stresą ir tai daro neigiamą įtaką jų saugumui ir sveikatai. Teismas nustatė, kad bylos duomenimis atsakovas K. G. dirba, nebuvo baustas už tėvo valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaikų interesams, jo tėvo valdžia vaikų atžvilgiu neapribota.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium – kils reali grėsmė ir bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio (ieškovės) teisėms, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, įpareigoti atsakovą K. G. gyventi skyrium nuo ieškovės S. S. – G. ir nepilnamečių vaikų; uždrausti atsakovui K. G. lankytis ieškovės S. S. – G. ir vaikų gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Atsakovas jau daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus namuose kelia konfliktus, sutuoktinę užgaulioja, žemina, vadina necenzūriniais žodžiai, konfliktus namuose girdi ir mato nepilnamečiai vaikai. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė ir vaikai patiria įtampą ir stresą, namuose jaučiasi nesaugūs.
10.2. Atsakovui teisme buvo įteikti skyrybų bylos dokumentai, po ko jis grasino ieškovei telefonu, šaukė, vakare į namus atsakovas grįžęs stipriai neblaivus elgėsi ypač agresyviai ir neprognozuojamai, keikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo namuose mėtyti daiktus, stumdyti baldus ir pan. Dėl vykusio konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atsakovui buvo nustatytas 1,80 promilės neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovei, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, buvo padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
10.3. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, neturi teisinės reikšmės, juo labiau, kad atliekant tyrimą buvo neabejotinai nustatytos ir konstatuotos faktinės aplinkybės dėl vykusio šeimyninio konflikto, dėl ieškovei nustatyto sužalojimo, kas leidžia daryti išvadą apie nesaugią, kenksmingą ir netgi pavojingą aplinką tiek ieškovei, tiek vaikams. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo elgesys įvertintas kaip netinkamas.
10.4. Minėtas konfliktas kilo būtent dėl vykstančio skyrybų proceso, kai atsakovui teisme buvo įteikti skyrybų bylos dokumentai, nors apie ketinimą nutraukti santuoką jis žinojo jau daugiau nei pusę metų, per kuriuos buvo bandoma tartis, diskutuoti ir rasti sprendimą santuokos nutraukimui bendru sutarimu. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis negeba racionaliai, kultūringai ir civilizuotai spręsti tarpusavio santykių ir aiškintis kylančių problemų.
10.5. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes duomenys apie šeimoje kylančius konfliktus ir pateikta informacija apie dėl to pradėtą ikiteisminį tyrimą, nepriklausomai nuo to, kad jis vėliau buvo nutrauktas, patvirtina ieškovės prašymo pagrįstumą. Teismui pateikti garso įrašai puikiai iliustruoja atsakovo negebėjimą tvardytis, jo nepagarbius ir agresyvius veiksmus ieškovės atžvilgiu, balso ir įtampos namuose kėlimą. Tačiau šių duomenų teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš viso nevertino ir visiškai formaliai atmesdamas ieškovės prašymą dėl jų net nepasisakė.
10.6. Nutartimi atmetus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium, tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieštarauja vaikų interesams ir pažeidžia ieškovės teisę gyventi saugioje aplinkoje. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, taikymas yra būtinas siekiant stabilizuoti šeimoje susiklosčiusią padėtį ir apginti tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų teisę į saugią ir sveiką aplinką.
10.7. Atsakovas nesirenka tinkamų būtų spręsti problemas, užgauliai ir agresyviai ieškovės atžvilgiu elgiasi vaikų akivaizdoje, dėl ko, akivaizdu, jie patiria neigiamus psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nes visuotinai žinoma ir pripažįstama, kad tėvų tarpusavio konfliktai vaikus veikia ypač neigiamai. Gyvenamajame būste neįmanoma išvengti tarpusavio kontakto, todėl atsakovui gyvenant kartu, kyla reali grėsmė ieškovės ir vaikų ramiam bei saugiam gyvenimui.
10.8. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikos taikomos sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, kai net ir esant gerokai žemesniam sutuoktinių tarpusavio konfliktų lygiui ar jų kilimo galimybei, prioritetas yra teikiamas vaikų teisėms ir teisėtiems interesams (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-202-430/2020 ir pan.).
10.9. Aplinkybė, kad atsakovas neturi savo vardu registruoto kito nekilnojamojo turto, neturėtų būti vertinama kaip kliūtis atsakovui gyventi skyrium, nes nėra pagrindo spręsti, kad jis neturi jokių galimybių rasti laikiną gyvenamąją vietą, be to, vaikų interesai šiuo atveju pripažintini prioritetiniais, o atsakovas turi gebėti prisiimti jam galinčias kilti neigiamas pasekmės tik dėl jo paties netinkamų veiksmų.
11. Atsakovas K. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
15. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
16. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų, uždraudžiant atsakovui lankytis name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prašymą ieškovė grindė tuo, kad atsakovas dėl smurtinio ir agresyvaus elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu kelia realia grėsmę ieškovei ir jų nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino, nenustatęs tam pagrindo.
17. Ieškovė su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas prašymas taikytis laikinąsias apsaugos priemones, nesutinka argumentuodama tuo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog šalių santykiai konfliktiški, atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, jis piktnaudžiauja alkoholiu, nebendradarbiauja, ne kartą yra naudojęs fizinį ir psichinį smurtą prieš ieškovę, dėl atsakovo agresyvaus elgesio kyla reali grėsmė ne tik ieškovei, bet ir kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams, kurie yra įtraukiami į atsakovo inicijuojamus konfliktus. Aplinkybė, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas spręsti, kad dėl atsakovo nederamo elgesio namuose nėra saugu. Teismas visiškai neįvertino kartu su prašymu pateiktų garso įrašų, įrodančių atsakovo agresyvų elgesį ir prašymo pagrįstumą. Tai, kad atsakovas neturi savo vardu registruoto kito nekilnojamojo turto, neįrodo, kad jis neturi jokių galimybių rasti laikiną gyvenamąją vietą, be to, vaikų interesai šiuo atveju pripažintini prioritetiniais.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė santuokos nutraukimo bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams, nes kitu atveju ji pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su savo tėvais neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nenustačius, kad tėvai toliau bendrai gyventi negali (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo klausimą turi atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju ieškovei) prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
19. Bylos duomenimis šiuo metu šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški, tikėtina ir dėl prasidėjusio skyrybų proceso, taip pat yra duomenų, kad atsakovas galimai turi priklausomybę alkoholiui, tačiau tai savaime neįrodo ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir aplinkybių, kad dėl atsakovo veiksmų (elgesio) ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams, jiems gyvenant viename name, kyla reali grėsmė.
20. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. balandžio 24 d. įvykusio konflikto tarp šalių, atsakovo K. G. atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2023 m. gegužės 11 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą). Daugiau duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu byloje nėra.
21. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje, teikdamas išvadą dėl ginčo, išklausė šalių nepilnamečius vaikus K. (17 m.) ir K. (9 m.). Abu nepilnamečiai vaikai nurodė, kad tėtis (atsakovas) dažnai vartoja alkoholį, dėl to mama pyksta, išgėręs tėtis nieko blogo jiems (vaikams) nedaro, norėtų, kad tėtis nebevartotų alkoholio. 2023 m. balandžio 28 d. atlikus šalių nepilnamečių vaikų K. ir K. situacijos vertinimus vaikų teisių pažeidimų nustatyta nebuvo. Pažymėtina, kad nepilnamečiai šalių vaikai buvo išklausyti ir jų situacijos vertinimas buvo atliktas po 2023 m. balandžio 24 d. tarp sutuoktinių įvykusio konflikto.
22. Bylos duomenimis gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Namas yra naujos statybos, dviejų aukštų, pirmame aukšte yra du kambariai ir svetainė, o antrame aukšte yra trys kambariai. Namas su visais komunaliniais patogumais. Vaikai turi jiems skirtus atskirus kambarius namo antrame aukšte. Tai yra abiejų ginčo šalių gyvenamoji vieta, atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi.
23. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovas ribotų teisę ar trukdytų ieškovei ir vaikams naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia. Neabejotina, kad vykstant tėvų skyrybų procesui, kuomet jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, vaikų emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama. Tačiau vien tik aplinkybė, kad teisme yra sprendžiamas ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog šalių konfliktai ir tarpusavio santykiai yra tokio pobūdžio, kad šiuo metu ginčo šalys negali gyventi viename dviejų aukštų, penkių kambarių name (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo gyvendamas kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, negali užtikrinti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaikų gyvenimas su tėvu dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaikų interesų, kelia jiems socialinę ir fizinę grėsmę.
24. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje pateiktų garso įrašų, įrodančių prašymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
25. CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė yra sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Ieškovės pateiktuose garso įrašuose girdama, kad vyksta žodinis konfliktas, girdimi necenzūriniai žodžiai, tikėtina juos vartoja atsakovas ieškovės atžvilgiu, tačiau ieškovė pateikdama teismui garso įrašus nenurodė jų padarymo aplinkybių, laiko, nėra duomenų apie nepilnamečių vaikų dalyvavimą konflikte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pateiktų garso įrašų turinys savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šioje proceso stadijoje nėra įrodytos aplinkybės, jog atsakovas kelia realią grėsmę ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams, dėl ko būtinas ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Šiuo atveju aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje nėra atskirai aptarti byloje pateikti garso įrašai, nesudaro pagrindo ją panaikinti, nes bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nesudaro konstatuoti teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje esančius duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų.
28. Atskirajame skunde cituojama Vilniaus apygardos teismo praktika panašaus pobūdžio byloje, tačiau pažymėtina, kad apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo (taikymo) praktikos (CPK 4 straipsnis), be to kiekviena situacija yra vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl apeliantės skunde nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-202-430/2020, nesaisto šią konkrečią bylą nagrinėjančio teismo.
29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei nagrinėjamo klausimo baigčiai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja apeliantės teisės pateikus papildomus motyvus ir įrodymus, pasikeitus aplinkybėms, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilus grėsmei apeliantės ar bylos šalių nepilnamečių vaikų saugumui, pagrįstu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tolimesnėje bylos nagrinėjimo eigoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.