- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- eI3-1486-872/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00619-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- T. U.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui T. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo T. U. 1 212,12 Eur susidariusią skolą; 5 474,50 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2022 m. spalio 2 d. iki 2026 m. vasario 16 d. imtinai; 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, nuo negrąžintos sumos nuo 2026 m. vasario 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
2. Pareiškėja prašyme, kurį patikslino, nurodo, kad:
2.1. NMA priėmė 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas), kuriuo vadovaujantis pareiškėjas T. U. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Sprendimas atsakovui išsiųstas kartu su 2022 m. rugpjūčio 2 d. lydraščiu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame be kita ko nurodyta grąžintina išmokų suma (33 365,08 Eur ). NMA patikslino, kad vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu iš atsakovui priklausančių išmokų 2025 m. spalio 30 d. išskaičiavo dalį (9 956,99 Eur) bei 2026 m. vasario 17 d. išskaičiavo dalį (22 130,54 Eur) skolos.
2.2. Atsakovas 2020 m. birželio 20 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). NMA pakartotinai įvertino atsakovo 2020 m. Paraišką ir nustatė, kad Atsakovui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovas privalėjo grąžinti NMA. Grąžintinų lėšų sumos susidarymo priežastis – 2020 m. Paraiškoje nustatytas neteisingai deklaruotas valstybinės žemės plotas, kurio valdymo teisė yra nepagrįsta, ir pagal 2020 m. Paraišką taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo. NMA priėmė 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo apskaičiuota grąžintina išmokų suma bei kuriame aiškiai ir išsamiai nurodyti 2020 m. Paraiškos vertinimo metu nustatyti pažeidimai. Atsakovas, nesutikdamas su NMA 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija). Komisija 2022 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo 2022 m. rugpjūčio 31 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1728-816/2023 iš dalies tenkino atsakovo skundą ir panaikino 2022 m. spalio 7 d. Komisijos sprendimą bei NMA 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą dalyse dėl žemės sklypų (plotų), kurių valdymo ir naudojimo teisę atsakovas grindė sutuoktinės vardu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis bei dėl atsakovui nustatytų sankcijų pagal paramos priemones apskaičiavimo ir galutinio dydžio. Kitose dalyse RAT VR paliko NMA 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir LAGK 2022 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistus. Tiek atsakovas, tiek NMA pateikė apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). LVAT 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-580-602/2024 iš dalies tenkino NMA apeliacinį skundą ir pripažino, jog NMA 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad Valdų registre atsakovo valdoje neįregistruota valstybinė žemė, kuri valstybinės žemės nuomos sutartimis bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo įsakymais buvo suteikta laikinai naudotis pareiškėjo sutuoktinei, Atsakovo 2020 m. Paraiškoje buvo deklaruota neteisingai ir kad parama už ją negalėjo būti skiriama ir mokama.
2.3. Taip pat 2024 m. gegužės 15 d. LVAT nutartimi panaikinta 2023 m. gegužės 5 d. RAT VR sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1728-816/2024 dalis, kuria atmesta atsakovo skundo dalis dėl 2020 m. Paraiškoje deklaruotų žemės plotų, kurių valdymo teisei pagrįsti atsakovas pateikė žemės reformos žemėtvarkos projektus, ir perduota ši bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-10436-362/2024 atmetė atsakovo skundą kaip nepagrįstą. LVAT 2025 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1449-1188/2025 paliko 2024 m. gruodžio 18 d. RAT ŠR sprendimą nepakeistą. Taigi, 2024 m. gegužės 15 d. LVAT nutartimi ir 2025 m. kovo 5 d. LVAT nutartimi buvo patvirtintas NMA 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo pagrįstumas.
2.4. Apie priimtą NMA 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą atsakovas informuotas Lydraščiu, kuriame taip pat nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 p. nuo 2022 m. spalio 2 d. turėjo būti pradėtos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo 33 365,08 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 p. nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 proc. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos turėjo būti pradėtos skaičiuoti praėjus 60 k. d. nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma skaičiuojama pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų paskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas /(dienų skaičius metuose) / 100.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad susipažino su pareiškėjos NMA patikslintu prašymu, kuriuo prašoma iš jo priteisti 1 212,12 Eur skolą, 5 474,50 Eur palūkanas bei 5 proc. metines palūkanas nuo 2026 m. vasario 17 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Taigi, atsakovas su pareiškėjos reikalavimais sutinka. Iš esmės pripažįsta susidariusią skolą ir neprieštarauja jos priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas keliamas dėl skolos bei palūkanų, apskaičiuotų už išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklos „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ skirtą paramą.
5. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas Agentūrai 2020 m. birželio 20 d. pateikė Paraišką, kurioje deklaravo 613 laukų (kontrolinius žemės sklypus (toliau – KŽS)), iš viso – 478,8 ha plotą , kurioje deklaruotus duomenis tikslino, t. y. 2020 m. liepos 1 d. pateikė prašymą „Dėl paraiškos duomenų keitimo“; 2020 m. liepos 15 d. pateik prašymą „Dėl paraiškos duomenų keitimo“, iš viso deklaruodamas 616 KŽS laukų, bendras plotas – 479,6 ha. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo Paraišką, priėmė 2022 m. sausio 18 d. sprendimą, kuriame nustatė, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė bendra 40 273,72 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Šios sumos susidarymo priežastis – Paraiškoje nustatytas neteisingai deklaruotas VŽ plotas, kurio valdymo teisė yra nepagrįsta, todėl dėl neteisingo deklaravimo taikoma sankcija. Agentūra, patikrinusi Paraiškos duomenis, bei vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, NŽT informacija apie deklaruojamą VŽ, identifikavo, kad pareiškėjas neteisėtai, neturėdamas valdymo ar naudojimo teisės (nėra / nebuvo sudaręs galiojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių bei neturi NŽT leidimų laikinai naudotis valstybine žeme) Paraiškoje deklaravo VŽ plotus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2022 m. sausio 18 d. sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Agentūros 2022 m. sausio 18 d. sprendimą ir įpareigojo pakartotinai įvertinti pareiškėjo Paraišką. Komisija 2022 m. gegužės 27 d. sprendime padarė išvadą, kad atsakovė 2022 m. sausio 18 d. sprendime nurodė grąžintinų lėšų susidarymo priežastį, tačiau jos nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis
teisės aktų normomis. Agentūros 2022 m. sausio 18 d. sprendime nepateikiamos faktinės aplinkybės dėl Paraiškoje deklaruotų KŽS laukų, taip pat aplinkybių dėl nustatytų neteisingai deklaruotų KŽS laukų, patenkančių į pareiškėjo ir jo sutuoktinės valdomus VŽ plotus, vertinimas. Agentūros 2022 m. sausio 18 d. sprendime, be Lauko 1, pateikiami Laukų 2 ir 3 vertinimai, bet jie yra nepakankamai motyvuoti. Taip pat atsakovė nepateikia aiškaus ir tinkamo teisinio pagrindimo, kuriuo vadovaudamasi Paraiškoje deklaruotus pareiškėjo sutuoktinės valdomus VŽ plotus vertino kaip neteisingai deklaruotus. Be to, 2022 m. sausio 18 d. sprendime nenurodyta galutinė tiksli grąžintinų lėšų suma. Taigi, Agentūros priimtas 2022 m. sausio 18 d. sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nustatytų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose, o šių reikalavimų nepaisymas, yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą kaip neteisėtą, nes jis nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai nemotyvuotas (prijungtos bylos 5 t., b. l. 139–150). Agentūra, be kita ko, atsižvelgusi ir į Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą, jame išdėstytus argumentus, pareiškėjo Paraišką įvertino pakartotinai ir priėmė Sprendimą, kuriuo buvo anuliuota 6 262,98 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma už 2020 m. deklaravimo metus. Sprendimas laikomas negaliojančiu nuo šio naujo sprendimo priėmimo dienos. Sprendime taip pat nurodė, kad likusi skolos dalis, t. y. 34 010,74 Eur lieka galioti. Agentūra, priimdama Sprendimą, vadovavosi Reglamentu Nr. 1307/2013, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija) (toliau – Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 3D-366 redakcija) (toliau – MPŪV taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3D-334 redakcija) (toliau – EKO taisyklės). Sprendime Agentūra rėmėsi ir Taisyklių 8 priedo 3.2.31 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog pareiškėjai, kurie praėjusiais metais nedeklaravo, ir pareiškėjai, kurie deklaruoja visiškai per praėjusius dvejus metus nedeklaruotus didesnius nei 2 ha naudmenų ir kitus plotus, seniūnijos darbuotojui pateikia visų minėtų deklaruojamų plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (su žemės sklypų planais). Tokiais atvejais, pareiškėjui privalu Agentūrai paprašius iki 2020 m. rugsėjo 1 d., pavėluotai iki 2020 m. rugsėjo 26 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramą už plotus, kurių privalu pateikti dokumentus, mažinant po 1 proc., pateikti šių deklaruojamų plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (su žemės sklypų planais), kaip nustatyta Taisyklių 8 priedo 3.2.31 papunktyje. Pareiškėjas apie valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų pateikimą buvo informuotas per Agentūros portalą ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu. Agentūra nurodė, kad, įvertinusi pareiškėjo pateiktą visumą dokumentų, taip pat, vadovaudamasi oficialia informacija, esančia viešuosiuose registruose (Centro duomenų bazėje ir Valdų registre) nustatė, kad valdymo teisė nepagrįsta dėl lentelėje Nr. 1 įvardytų laukų. Teisėto valdymo teisė neįrodyta į bendrą 0,64 ha plotą pagrindinei tiesioginei išmokai ir žalinimo išmokai gauti, ir į 0,41 ha plotą paramai pagal MPŪV priemonę (didesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovėse) gauti. Taip pat informavo, kad Agentūra, gavusi Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą, atsižvelgė į jame išdėstytus argumentus ir į pateiktus pareiškėjo dokumentus, NŽT informaciją (2022 m. balandžio 15 d., reg. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2022 m. gegužės 11 d. reg. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) bei, pakartotinai įvertinusi Paraišką, nustatė, kad pareiškėjas pagrindžia teisėtą valdymą lentelėje Nr. 2 nurodytiems laukams, o lentelėje Nr. 3 nurodyti plotai, kurių valdymo teisė lieka nepagrįsta, nes: NŽT teritorinio skyriaus įsakymai, kurie patvirtinti dėl žemėtvarkos projektų vykdymo (sklypų suprojektavimo, paženklinimo, sklypų dokumentų parengimo nuosavybei ir naudojimui įteisinti, kt.) negali būti laikomi teisėto valdymo pagrindu, kadangi juridiniai pagrindai, kuriais asmenys gali teisėtai naudoti valstybinės žemės sklypus / plotus yra valstybinės žemės nuomos sutartis arba NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas suteikiantis teisę laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymai dėl žemėtvarkos projektų vykdymo nepagrindžia 2020 m. Paraiškoje deklaruoto valstybinės žemės ploto valdymo teisės, nes tai nėra galiojančios valstybinės žemės naudojimo sutartys ar NŽT leidimai naudotis valstybine žeme. Suprojektuoti valstybės žemės ūkio paskirties sklypai, patvirtintas žemėtvarkos projektas ar kt. neužtikrina, kad valstybinės žemės naudojimo sutartis bus sudaryta ar NŽT leidimas naudotis valstybine žeme bus išduotas ir, kuriuo terminu tai bus padaryta; dalis NŽT teritorinio skyriaus įsakymų dėl leidimo suteikimo Pareiškėjui laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai ir / ar valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos Pareiškėju yra patvirtinti/tos po 2020 m. Paraiškos pateikimo dienos (2020 m. birželio 20 d.), kas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 36 straipsnio 5 dalies nuostatų, jog paramos paraiškose deklaruoti laukus galima tik tuo atveju, jei jau deklaravimo metu pareiškėjai turi jų valdymo teisę; VŽ plotai deklaruoti 2020 m. Paraiškoje, kurių valdymo teisė grindžiama valstybinės žemės nuomos sutartimis, sudarytomis su pareiškėjo sutuoktine arba NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymais suteikiančiais pareiškėjo sutuoktinei teisę laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti, negali būti laikomi teisėtai deklaruotais. Be to, rėmėsi ir Ministerijos 2022 m. balandžio 6 d. atsakymu, kad teisėtai valdoma iš valstybės išsinuomota ar gauta laikinai naudotis valstybinė žemė, kai sutuoktinis deklaruoja kito sutuoktinio iš valstybės išsinuomotą ar gautą laikinai naudotis žemę, yra tik tokiu atveju, kai abu sutuoktiniai sudaro vieną ūkininko ūkio vienetą, t. y. abu sutuoktiniai teikia vieną paraišką gauti paramą dėl vienos valdos ir yra vienos valdos nariai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų 2.3 papunktį, tas pats asmuo gali būti tik vienos valdos narys. Sprendime Agentūra rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Žemės nuomos taisyklės) bei Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Agentūros vertinimu, valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui. Taip pat Agentūra nustatė, kad dėl dalies 2020 m. Paraiškoje deklaruotų valstybinės žemės plotų, nurodytų lentelėje Nr. 3, valdymo teisės pagrindimo dokumentų nepateikta / nėra informacijos apie juos viešuosiuose registruose. Taip pat Agentūra lentelėje Nr. 4 nustatė paramai netinkamus bl3, bl9 plotus. Pagal Taisyklių 8 priedo 3.11 papunktį, už laukus ar jų dalis, patenkančias į KŽS bl3, bl9, kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, pareiškėjai gali prašyti paramos už plotus pagal KPP priemones“. Taisyklių 80 punkte taip pat nustatyta, kad už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bllb, bl2, b,3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos. Agentūra dėl lentelėje Nr. 4 pateiktų duomenų nurodė, kad, vadovaujantis ŽŪIKVC pateiktais aktualiais KŽS_DR5LT duomenimis (duomenys perduoti informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu, t. y. ŽŪIKVC Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenys buvo perduoti / importuoti į Agentūros administravimo sistemą (Taisyklių 78.7 papunktis), nes ŽŪIKVC, vadovaujantis Taisyklių 78.7 papunkčiu, atnaujina KŽS_DR5LT)), nustatė jog pareiškėjas šioje lentelėje nurodytuose KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima paramai netinkamus KŽS bl3, bl9 plotus. Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus bl3, bl9 plotus, kuriuose KŽS remiamas plotas lygus 0 ir už tokius plotus parama nemokama. Agentūra Sprendime, įvertinusi Paraiškoje nustatytus deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, kurių valdymo teisė yra nepagrįsta (lentelės Nr. 1 ir Nr. 3), nustatytus paramai netinkamus plotus (lentelė Nr. 4), lentelėje Nr. 5 pateikė apibendrintą informaciją apie nustatytus neteisingai deklaruotus plotus Paraiškoje. Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 89 punktu, MPŪV taisyklių 34 punktu, EKO taisyklių 61 punktu, Paraišką įvertinusi pakartotinai, nustatė 34 010,74 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą.
5.1. NMA priėmė 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (33 365,08 Eur suma). Taigi, 2024 m. gegužės 15 d. LVAT nutartimi ir 2025 m. kovo 5 d. LVAT nutartimi buvo patvirtintas NMA 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo pagrįstumas.
NMA patikslino, kad vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu iš atsakovui priklausančių išmokų 2025 m. spalio 30 d. išskaičiavo dalį (9 956,99 Eur) bei 2026 m. vasario 17 d. išskaičiavo dalį (22 130,54 Eur) skolos.
6. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 išplėstinė teisėjų kolegija, sudaryta turint tikslą formuoti vieningą administracinių teismų praktiką, siekdama suteikti aiškią kryptį dėl administracinės bylos ribų, kai nagrinėjamas kompetentingos institucijos prašymas priteisti iš skolininko sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytas sumas, konstatavo, kad argumentai, susiję su sprendimų dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumu ir pagrįstumu, analogiško pobūdžio bylose nėra nagrinėjami, šių aktų (sprendimų dėl sankcijos taikymo) teisėtumas ir pagrįstumas tokiose bylose nėra vertintini.
8. Teismas pažymi, jog palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka įtvirtinta Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsnyje. Taikytina palūkanų norma skaičiuojama pagal nacionalinės teisės aktus, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas. Taigi, kadangi Europos Sąjungos teisės aktas palūkanų normos nustatymą priskiria nacionalinių teisės aktų reguliavimo sričiai, taikoma 5 procentų metinių palūkanų norma, numatyta Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte.
8.1. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pagal tų pačių taisyklių 16.1 papunktį, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 1 212,12 Eur skolos neapmokėjo. Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad sutinka su minėta skola.
Taigi, apie priimtą 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) atsakovas buvo informuotas NMA.
9. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020).
10. Bylos duomenimis atsakovas buvo tinkamai informuotas apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“. Šiame sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 41 punktu, kuriame nurodyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) verslo planą paramos gavėjui gali būti taikomos Sankcijų taikymo metodikoje numatytos sankcijos. Sankcijos taikomos Sankcijų taikymo metodikoje nustatyta tvarka; Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 5 punktu, kuriame nurodyta, jog, nepateikus mokėjimo prašymo, taikoma paramos sumažinimo 100 proc. mokėjimo prašymo sumos arba paramos neskyrimo ir (arba) paramos susigrąžinimo 100 proc. nuo išmokėtos paramos sumos sankcija, nutraukiant paramos sutartį; Administravimo taisyklių 243 punktu, kuriame nurodyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: <...>; 243.2. nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų; 243.3. kai vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu; <...>; 243.5. nepateikia mokėjimo prašymų, projekto ataskaitų ir (arba) kitų dokumentų paramos sutartyje, Priemonių įgyvendinimo taisyklėse ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka; 243.12. pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas; 246 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir NMA priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis.
Taip pat 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pažymėta, jog negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiuojamo tvarka apibrėžiama Komisijos reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnyje.
11. Taigi, 2024 m. gegužės 15 d. LVAT nutartimi ir 2025 m. kovo 5 d. LVAT nutartimi buvo patvirtintas NMA 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo pagrįstumas. NMA teismui patikslino, kad vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu iš atsakovui priklausančių išmokų 2025 m. spalio 30 d. išskaičiavo dalį (9 956,99 Eur) bei 2026 m. vasario 17 d. išskaičiavo dalį (22 130,54 Eur) skolos.
12. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-2611-525/2021 konstatavo, jog nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti negrąžintas paramos lėšas, t. y. 1 212,12 Eur.
13. Taip pat NMA prašo iš atsakovo priteisti 5 474,50 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2022 m. spalio 2 d. iki 2026 m. vasario 16 d. imtinai; 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, nuo negrąžintos sumos nuo 2026 m. vasario 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
13.1 Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės ir 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69) (toliau – Reglamentas).
Reglamento 7 straipsnyje nustatyta, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
13.2. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.) numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.1 papunktyje nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Iš grąžintų lėšų pirmiausia dengiamos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą (pirma dengiamos anksčiau nustatytos grąžintinos lėšos), po to – palūkanos (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punktas).
Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos x (palūkanų skaičiavimo data, kuri yra paskutinė finansinio mėnesio diena, kai per mėnesį nebuvo užregistruota mokėjimų, arba mokėjimo data minus 1 diena, jei per periodą buvo užregistruota mokėjimų – palūkanų skaičiavimo pradžios data, lygi pirmo laiško išsiuntimo datai + 60 + 1+1) x Palūkanų metinis procentas / (dienų skaičius per metus) / 100.
Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktą, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Šiuo aspektu aktualus LVAT išaiškinamas, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nustatyta, jog palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią paramos gavėjui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas, iki sumos, kurią reikia grąžinti, faktinio grąžinimo arba išieškojimo dienos. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punktas nepaneigia palūkanų skaičiavimo termino sąlygų, t. y. nenutraukia šio termino eigos. Ši termino eiga, pasibaigus sustabdymo pagrindams, atsinaujina ir tęsiasi toliau nuo to momento, nuo kurio buvo sustabdyta. Tokiu būdu asmeniui, kuriam yra priimtas nepalankus ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimas dėl paramos lėšų grąžinimo, palūkanos nuo jų skaičiuojamos visą laiką, įskaitant ir laiką, kol vyko tarp šalių ginčas (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2227-438/2021).
Kaip nustatyta, NMA priėmė 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (33 365,08 Eur suma). Taigi, 2024 m. gegužės 15 d. LVAT nutartimi ir 2025 m. kovo 5 d. LVAT nutartimi buvo patvirtintas NMA 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo pagrįstumas. Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovas reikalaujamų lėšų negrąžino, teismo įsitikinimu, NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, pagrįstai ir teisėtai nuo 2022 m. spalio 2 d. iki 2026 m. vasario 16 d. imtinai pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos lėšų sumos. Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Pažymėtina, kad NMA patikslino, jog vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu iš atsakovui priklausančių išmokų 2025 m. spalio 30 d. išskaičiavo dalį (9 956,99 Eur) bei 2026 m. vasario 17 d. išskaičiavo dalį (22 130,54 Eur) skolos.
14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 212,12 Eur susidariusią skolą; 5 474,50 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2022 m. spalio 2 d. iki 2026 m. vasario 16 d. imtinai; 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, nuo negrąžintos sumos nuo 2026 m. vasario 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 212,12 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvylika eurų ir 12 ct) susidariusią skolą; 5 474,50 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 50 ct) palūkanų, apskaičiuotų nuo 2022 m. spalio 2 d. iki 2026 m. vasario 16 d. imtinai; 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, nuo negrąžintos sumos nuo 2026 m. vasario 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Sprendimui įsiteisėjus, byloje pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.