- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- eI3-10436-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05308-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- T. U.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. U.
nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. U., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP1-1626 (11.2.12E) ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl 34 010,74 Eur skolos grąžinimo iš pareiškėjo T. U., anuliuojant grąžintinų lėšų sumą už pareiškėjo 2020 metų paraiškoje nurodytus žemės sklypus; panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21R-528 (AG-504/04-2022); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Agentūrai 2020 m. birželio 20 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 20-1011582828-1 (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė duomenis apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (613 sklypų), kurių bendras plotas 478,80 ha. Agentūra, įvertinusi Paraišką, 2020 metais išmokėjo / apskaičiavo 33 197,22 Eur, o 2021 metais – 58 773,84 Eur sumas. Agentūra pareiškėjui pateikė 2022 m. sausio 20 d. raštą Nr. BR6-274 ,,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, prie kurio pridėjo Agentūros 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SP1-21 ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2022 m. sausio 18 d. sprendimu, padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21R-297 (AG-116/06-2022) šį Agentūros sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą pakartotinai įvertinti Paraišką. Vykdydama Komisijos sprendimą, Agentūra priėmė 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. SP1-1626, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 34 010,74 Eur grąžintiną išmokų sumą. Nesutikdamas su Agentūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2022 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 21R-528 (AG-504/04-2022) jo skundą atmetė.
Pareiškėjas mano, kad 2022-10-07 Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas administracinėje byloje Nr. 21 R-528(AG-504/04-2022) yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. LAGK nagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį vertino labai formaliai ir atmestinai, nesigilino į pareiškėjo skunde ir pateiktuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, jog valdymo ar naudojimo teisę pagrindžia galiojančios valstybinės žemės nuomos sutartys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) leidimai laikinai naudotis valstybine žeme, tačiau pateiktas Tarnybos Lazdijų vedėjo įsakymas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kuriuo patvirtintas pretendentų sąrašas, kuriuo suprojektuoti žemės sklypai, nesant pateiktų galiojančių dokumentų, įteisinančių nuosavybę ir (ar) naudojimosi teisę, negali pagrįsti pareiškėjo valdymo teisės į minėtą sklypą. Pasak pareiškėjo, turto valdymo teisę apsprendžia ne tik nuomos ar panaudos rašytinė sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.71 straipsnį sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjas nurodė, kad iki ankstesnėse paraiškose jis deklaruodavo suprojektuotus žemės sklypus pagal faktinį jų naudojimą, nors sutartys ir nebuvo sudarytos. Pareiškėjas šiuos žemės sklypus naudojo, jų priežiūrai panaudodamas asmeninius finansinius resursus, tikėdamasis valstybės paramos, kaip tinkamos kompensacijos už šių žemės sklypų priežiūrą. Pareiškėjas akcentavo, kad tokie santykiai buvo nusistovėję iki ginčijamo Agentūros Sprendimo priėmimo, o teisinis reguliavimas nebuvo pasikeitęs, todėl neaišku, kodėl pakito atsakovo požiūris į pareiškėjo Paraiškoje deklaruotus projektinius žemės sklypus, už kuriuos Agentūra nusprendė nebemokėti išmokų. Ankstesniame 2022 m. gegužės 27 d. sprendime Komisija buvo nurodžiusi, kad pareiškėjas su sutuoktine sudarydami sutartis su Tarnyba dėl valstybinės žemės plotų naudojimo, pagal šias sutartis įgijo turtines teises ir pareigas ir tai vertinama kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjas akcentavo, kad jis yra susituokęs su A. U., valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos jiems gyvenant santuokoje, todėl abu sutuoktiniai pagal jas įgijo vienodas teises ir pareigas, kas vertintina kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Agentūra žinojo, kad pareiškėjo sutuoktinės pagal nuomos sutartis valdomi žemės sklypai yra naudojami pareiškėjo veikloje, o pareiškėjo pagal nuomos sutartis valdomi žemės sklypai – jo sutuoktinės ūkio veikloje. Toks pareiškėjo ir jo sutuoktinės veikimas neprieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui. Tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė yra įregistravę ūkininko ūkius, kasmet Agentūrai teikia paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas. Byloje nėra nustatyta faktų, kad sutuoktinių paraiškose nurodyti žemės sklypai būtų susidubliavę (dvigubas deklaravimas) ir tokiu būdu sutuoktiniai būtų piktnaudžiavę teise.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 20 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 20-1011582828-1. NMA pakartotinai įvertino Pareiškėjo 2020 m. Paraišką ir nustatė, kad Pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė grąžintinų lėšų suma, kurią Pareiškėjas privalėjo grąžinti NMA. NMA, vykdydama 2022 m. gegužės 27 d. Komisijos sprendimą, priėmė 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. SP1-1626 „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas), kuriuo apskaičiuota grąžintina išmokų suma yra 34 010,74 Eur.
Nurodė, kad jei sutuoktiniai turi skirtingas valdas ir atskirai deklaruoja savo plotus ir gyvulius skirtingose deklaracijose, tai yra du skirtingi ūkininko ūkiai. Pareiškėjas (valdos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė (valdos Nr. (duomenys neskelbtini) turi skirtingas valdas ir iki 2020 metų įskaitytinai savo plotus ir gyvulius deklaravo atskirose deklaracijose. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Valdų registro (toliau – ir Valdų registras) duomenis pareiškėjas į savo valdą nebuvo įtraukęs sutuoktinei išnuomotų valstybinės žemės sklypų, be to, dalis šių sklypų yra įtraukti į sutuoktinės valdą. Tarnyba tuomet teisėto valdymo teisę suteikė ūkininko ūkiui, todėl kitas ūkininko ūkis neturėtų teisės valdyti išnuomotos ar laikinai suteiktos valdyti žemės. Pasak atsakovo, sutuoktinis gali teisėtai valdyti kito sutuoktinio iš valstybės išsinuomotą ar gautą laikinai naudotis žemės sklypą, tik jei abu sutuoktiniai sudaro vieną ūkininko ūkio vienetą.
Agentūra pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 2D-1040 (11.98E) „Dėl valstybinės žemės deklaravimo teisėtumo vertinimo“ pateikė Agentūrai nuomonę, jog teisėtai valdoma iš valstybės išsinuomota ar gauta laikinai naudotis valstybinė žemė, kai sutuoktinis deklaruoja kito sutuoktinio iš valstybės išsinuomotą ar gautą laikinai naudotis žemę, yra galima tik tokiu atveju, kai abu sutuoktiniai sudaro vieną ūkininko ūkio vienetą, t. y. abu sutuoktiniai teikia vieną paraišką gauti paramą dėl vienos valdos ir yra vienos valdos nariai. Valstybinės žemės nuomą reguliuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui. Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus; tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. Tarnybos) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Tuo atveju, jei sutuoktinio valstybinės žemės plotas būtų įvestas kaip neregistruota panauda su sutuoktiniu, ir tam, kad nebūtų taikomos sankcijos už deklaruotus valstybinės žemės plotus, su sutuoktiniu reikėtų sudaryti vieną ūkininko ūkio vienetą. Žemė išnuomojama konkrečiam asmeniui – nuomotojui. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad Tarnyba išdavė sutikimą pareiškėjo sutuoktinei išnuomotą valstybinę žemę subnuomoti pareiškėjui. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė sudarė du atskirus ūkininko ūkio vienetus, kurie turi savarankišką statusą. Neturėdamas tinkamų dokumentų valdymo teisei pagrįsti ir tokius sklypus deklaruodamas Paraiškoje, pareiškėjas veikė savo rizika. Tik valstybinės žemės nuomos sutartys ar Tarnybos įsakymai dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme yra teisėti valdymo teisę pagrindžiantys dokumentai, tačiau tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė, o sutartys, sudarytos po Paraiškos pateikimo, ginčui nėra reikšmingos.
Agentūra 2024 m. rugsėjo 23 d. teismui pateiktame rašte nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė dalies 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo lentelėje Nr. 3 nurodytų plotų valdymo teisės, nes dalis NŽT teritorinio skyriaus įsakymų dėl leidimo suteikimo Pareiškėjui laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai ir/ar valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos su Pareiškėju yra patvirtinti/tos po 2020 m. Paraiškos pateikimo dienos (2020 m. birželio 20 d.), kas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 36 straipsnio 5 dalies nuostatų, jog paramos paraiškose deklaruoti laukus galima tik tuo atveju, jei jau deklaravimo metu pareiškėjai turi jų valdymo teisę. 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo lentelėje Nr. 3 nurodytiems plotams, kuriems Pareiškėjas nepagrindė valdymo teisės, pagrįstai NMA taikė sankcijas, nes valdymo teisės leidimo suteikimo Pareiškėjui laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai ir/ar valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2020 m. liepos 17 d. 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo lentelėje Nr. 3 nurodytų plotų aiškinamojoje lentelėje aiškiai nurodyta, kad NŽT teritorinio skyriaus įsakymai dėl leidimo suteikimo pareiškėjui laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai ir/ar valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos su pareiškėju buvo patvirtinti/tos po 2020 m. liepos 17 d.
NMA mano, kad būtent pareiškėjui, kaip duomenų tiekėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai, Valdų registro nuostatų nustatyta tvarka, teikė duomenis Registro tvarkytojams apie 2020 m. Paraiškoje deklaruotus plotus, kuriems Pareiškėjas, NMA vertinimu, nepateikė teisėto valdymo leidimo laikinai naudotis, nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais dokumentų. Pagal Valdų registro nuostatų 14.3.5 papunkčio reglamentavimą, galima daryti išvadą, jog Valdų registre be kita ko gali būti kaupiami tik tie žemės plotai, kuriems suteikti konkretūs duomenys: kadastro vietovės kodas, kadastro bloko kodas, valstybinės žemės ploto numeris (jeigu suteiktas), NŽT teritorinio skyriaus vadovo įsakymu suteikto naudotis valstybinės žemės ploto bendras plotas, įsakymo data ir numeris, leidimo naudotis valstybiniu žemės plotu pabaigos data. Pažymėjo, kad 2020 m. paraiškoje deklaruoti plotai, kuriems pareiškėjas, NMA vertinimu, nepateikė teisėto valdymo leidimo laikinai naudotis, nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais dokumentų, negalėjo būti registruoti Valdų registre, nes šiems plotams nebuvo suteikti NŽT teritorinio skyriaus vadovo įsakymai dėl suteikto naudotis valstybinės žemės ploto, kaip nurodyta Valdų registro nuostatų 14.3.5 papunktyje.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad prašo pareiškėjo T. U. skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinei 2015–2020 metais buvo išnuomoti žemės sklypai, o nuomos sutartys sutuoktinės prašymu nutrauktos Varėnos skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 301-331 ir 2022 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 335-342, nuomos teisės išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro, o šie žemės sklypai priskirti laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 3VĮ-1189-(14.3.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ A. U. leista laikinai naudotis valstybinės žemės plotu (projektinis Nr. 5/370). Teisė laikinai naudotis šiuo valstybinės žemės plotu A. U. prašymu buvo nutraukta Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3VĮ-373-(14.3.2.). Tarnybos vertinimu, nurodyti valstybinės žemės sklypai (plotai) A. U. suteikti naudotis (sutarčių ar įsakymo pagrindu) kaip ūkininkei, jos vienos ūkiui. A. U. ir T. U. turi skirtingas valdas, t. y. skirtingus ūkius. Remiantis Ūkininkų ūkio registro duomenimis, A. U. ūkininko ūkį įregistravo 2011 m. kovo 29 d, T. U. – 2007 m. kovo 6 d. Pareiškėjas deklaravo ir gavo išmokas už sutuoktinės teisėtai naudojamus valstybinės žemės sklypus. Jokie teisės aktai nenumato galimybės perleisti nuomos teisę kitam asmeniui (išimtis, kai perleidžiamas pastatas, esantis išnuomotame žemės sklype). Be to, žemės sklypų suprojektavimas nuomai nesuteikia asmeniui jokių teisių naudotis suprojektuotais žemės sklypais, nes teisė teisėtai naudotis žemės sklypais atsiranda nuo teritorinio skyriaus vedėjo priimto įsakymo, kuriuo nusprendžiama išnuomoti žemės sklypus.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo A. U. 2024 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo T. U. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP1-1626 (11.2.12E) ,,Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ dalies dėl 34 010,74 Eur skolos grąžinimo iš pareiškėjo T. U. teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. BR6-6144 „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ dalyje dėl 34 010,74 Eur skolos grąžinimo iš pareiškėjo T. U., anuliuojant grąžintinų lėšų sumą už pareiškėjo T. U. 2020 metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje Nr. 20-1011582828-1 nurodytus žemės sklypus; panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (2022 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21R-528 (AG-504/04-2022).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1728-816/2023 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nusprendė „pakeisti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. SP1-1626 (11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21R-528 (AG-504/04-2022) sekančiai: 1) panaikinti dalis dėl žemės sklypų (plotų), kurių valdymo ir naudojimo teisę pareiškėjas grindė sutuoktinės A. U. vardu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis, 2) panaikinti dalis dėl pareiškėjui nustatytų sankcijų pagal paramos priemones apskaičiavimo ir galutinio dydžio. 3) likusias administracinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-580-602/2024 nutarė: pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP1-1626 (11.2.12E) dalis dėl žemės plotų, kurių valdymo ir naudojimo teisę pareiškėjas T. U. grindė sutuoktinės A. U. vardu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis ir išduotais leidimais laikinai naudotis valstybine žeme bei dėl to pareiškėjui pritaikytų sankcijų, ir šią Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP1-1626 (11.2.12E) dalį palikti nepakeistą. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo T. U. skundo dalis dėl 2020 metais Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotų žemės plotų, kurių valdymo teisei pagrįsti pareiškėjas pateikė žemės reformos žemėtvarkos projektus, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Minimoje nutartyje LVAT nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, ar Agentūros Sprendime nurodyti aptariami ginčo plotai, kuriems pareiškėjas, Agentūros vertinimu, nepateikė teisėto valdymo leidimo laikinai naudotis, nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais dokumentų, 2020 metais apskritai buvo įregistruoti Valdų registre valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas. Kaip minėta, paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio naudmenų įregistravimo valdoje, kurios valdytojas yra paramos gavėjas, sąlyga yra esminė, sprendžiant, ar už tokius plotus gali būti skiriama ir mokama parama. Nenustačius šios sąlygos egzistavimo, tokių plotų valdymo civilinių teisinių santykių aspektu vertinimas neturi teisinės reikšmės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas šioje byloje nagrinės tik skundžiamo sprendimo dalį dėl 2020 metais Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotų žemės plotų, kurių valdymo teisei pagrįsti pareiškėjas pateikė žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Bendrus reikalavimus dėl žemės ūkio politikos paramos sistemų bei ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų, įskaitant paraiškose deklaruojamiems žemės ūkio naudmenų plotams taikomus reikalavimus, nustato 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1307/2013), Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės)
Reglamento Nr. 1307/2013 (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu) konstatuojamosios dalies 4 punkte pažymima, jog Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 ir pagal jį priimtos nuostatos turi būti taikomi atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1307/2013 nustatytas priemones. Siekiant suderinamumo su kitomis teisinėmis priemonėmis, susijusiomis su Bendra žemės ūkio politika (toliau – BŽŪP), kai kurios šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 73/2009 numatytos taisyklės dabar išdėstomos Reglamente (ES) Nr. 1306/2013, visų pirma taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatose dėl tiesioginių išmokų nustatytų pareigų, įskaitant patikras ir administracinių priemonių bei administracinių nuobaudų taikymą pareigų nesilaikymo atveju, taisyklės, susijusios su kompleksine parama, pavyzdžiui, teisės aktais nustatytais valdymo reikalavimais, gera agrarine bei aplinkosaugos būkle, atitinkamų priemonių stebėsena ir vertinimu, ir taisyklės, susijusios su išankstinių išmokų išmokėjimu ir neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimu. Reglamente Nr. 1307/2013 nustatyta, kad ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, neatsižvelgiant į tokios grupės ar jos narių juridinį statusą, suteikiamą pagal nacionalinę teisę, kurių valda yra teritorinėje Sutarčių taikymo srityje, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 355 straipsniais, ir kurie verčiasi žemės ūkio veikla (4 str. 1 d. a p.); valda – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje (4 str. 1 d. b p.); „reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai valdos žemės ūkio paskirties žemės plotas, įskaitant plotus, kurių agrarinė būklė valstybėse narėse, kurios 2004 m. gegužės 1 d. įstojo į Sąjungą ir kurios pasirinko taikyti vienkartinės išmokos už plotus sistemą, 2003 m. birželio 30 d. nebuvo gera, naudojamas žemės ūkio veiklai arba daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai (jei plotas naudojamas ir ne žemės ūkio veiklai) (32 str. 2 d. a p.); plotai laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais, jei jie visus kalendorinius metus, išskyrus force majeure atvejus arba išimtines aplinkybes, turi atitikti termino „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžtį (32 str. 4 d.); siekdamas pasinaudoti teisėmis į išmokas, kaip numatyta 32 straipsnio 1 dalyje, ūkininkas deklaruoja sklypus, kurie atitinka reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teisėmis į išmokas (33 str. 1 d.).
Taisyklėse (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu) įtvirtinta, jog neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas (3.19 p.); pareiškėjams taikoma bendroji duomenų pateikimo, vertinimo ir reikalavimų įgyvendinimo tvarka: pareiškėjo, kaip valdos valdytojo, valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (toliau – ir Valdų registras) (4.1 p.); pareiškėjas paraiškoje privalo deklaruoti visus valdomus naudmenų ir kitus plotus, už kuriuos jis prašo paramos, ir visus valdomus naudmenų plotus, nors už juos paramos neprašo; parama skiriama tik už Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius naudmenų ir kitus plotus (4.2 p.); pareiškėjas privalo visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų (4.5 p.); laikoma, kad yra deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kai prašoma paramos deklaruojant plotą, dėl kurio taisyklių 75.15 papunktyje ir 83, 88 punktuose numatytais atvejais arba Agentūrai atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu atrinkus pareiškėją patikrai nepateikiami žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentai arba neįrodoma, kad pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą (4.13.3 p.); pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) jo deklaruojamiems plotams patenkant į „valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį“, privalo turėti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą ir, Agentūrai paprašius, jį pateikti iki jos nustatyto termino (66.10 p.); pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 17 d. gali pakeisti patvirtintos paraiškos duomenis savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūnijose ir (ar) struktūriniame padalinyje (68.1 p.); pareiškėjai kartą per kalendorinius metus iki rugpjūčio 1 d. per Elektroninių valdžios vartų portalą arba seniūnijoje atnaujina savo valdų registracijos duomenis Valdų registre (108 p.). Taisyklių 83 punkte taip pat nustatyta, kad gavusi informacijos (skundą, pranešimą ar kt.) apie pareiškėją iš sklypo (-ų) savininko (su nurodytu kadastriniu arba unikaliu numeriu) arba iš anoniminio asmens apie valstybinės žemės plotą dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotų plotų (t. y. plotų, kuriuos pareiškėjas deklaravo neturėdamas šių plotų teisėto valdymo teisės ir (arba) šiuose plotuose nevykdo žemės ūkio veiklos), Agentūra ją įvertina ir priima sprendimą dėl sankcijų taikymo (pagal reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinę dalį). Parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu Agentūra taisyklių 4.13.3 papunktyje nustatyta tvarka patikrina žemės ūkio veiklos vykdymo faktą nurodytuose plotuose, ir pareiškėjas pateikia šių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus.
Žemės ūkio valdų registravimo reikalavimai yra detalizuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu) įtvirtinta, kad žemės ūkio valda – žemės ūkio veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais (2 str. 21 d.); žemės ūkio veiklos subjektas – žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Valdų registre (2 str. 23 d.); kiekviena žemės ūkio valda turi būti įregistruota Valdų registre (11 str. 1 d.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad dalį paramos susigrąžinimo sankcijos Agentūra skundžiamu Sprendimu pareiškėjui taikė dėl 2020 metų Paraiškoje neteisingai deklaruotų plotų, kuriems buvo patvirtinti tik žemės reformos žemėtvarkos projektai ir kuriems Paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas neturėjo nei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų dėl šių plotų perdavimo pareiškėjui laikinai naudotis, nei kitų jų valdymo ar naudojimosi jais pagrindą įrodančių dokumentų. Kaip minėta, paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio naudmenų įregistravimo valdoje, kurios valdytojas yra paramos gavėjas, sąlyga yra esminė, sprendžiant, ar už tokius plotus gali būti skiriama ir mokama parama. Nenustačius šios sąlygos egzistavimo, tokių plotų valdymo civilinių teisinių santykių aspektu vertinimas neturi teisinės reikšmės.
2024 m. spalio 14 d. pareiškėjas teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad 24 sklypai „įregistruoti po 2020 m.“ ir 20 sklypų „NŽT suprojektuoti sklypai“ nepateko į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro sąrašą 2020 metais.
Valdų registro nuostatų 14 punkte nurodyta kokie Registro duomenų bazėje kaupiami Registro objekto duomenys: 14.3.1 papunktyje nurodyta, kad Valdų registre be kita ko kaupiamas valdos centro tipas: Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas, statinys ar patalpa), valdomas valdos nario (-ių) nuosavybės ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos (panaudos) teise; valstybinė žemė, suteikta valdos nariams laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas). 14.3.5 papunktyje nurodyta, kad Valdų registre be kita ko kaupiami valstybinės žemės ploto duomenys: kadastro vietovės kodas, kadastro bloko kodas, valstybinės žemės ploto numeris (jeigu suteiktas), NŽT teritorinio skyriaus vadovo įsakymu suteikto naudotis valstybinės žemės ploto bendras plotas, įsakymo data ir numeris, leidimo naudotis valstybiniu žemės plotu pabaigos data. Valdų registro nuostatų 17 punkte įtvirtinta Registro duomenų tiekėjų pareiga teikti duomenis Registro tvarkytojams Valdų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, kai aptariami ginčo plotai 2020 metais nebuvo įregistruoti Valdų registre valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas, nebuvo įgyvendinta esminė sąlyga dėl paramos skyrimo ir mokėjimo, todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą paramą už plotus, kurie nebuvo registruoti Valdų registre, yra teisėta ir pagrįsta.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de H. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90; Europos žmogaus teisių teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintinas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.