Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-988-460/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-08-20
Bylos Nr.: e2S-988-460/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00568-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Aušra Maškevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: E. K.-K., O. K.
Suinteresuotas asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, "Neptūno krepšinio klubas", Swedbank, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, "Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-988-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00568-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.2.4.11; 3.4.5.16.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K.-K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. K.-K. ir O. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti 2020 m. vasario 3 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime prašo sprendimą priimti ir kitus prašymus spręsti teismo nuožiūra. Kartu atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius turi turtinių – kreditorinių interesų O. K. atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjų E. K.-K. ir O. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtino. Sustabdė bylos nagrinėjimą, kol pareiškėjai pateiks naują, atitinkančią įstatymų reikalavimus, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo bylos sustabdymo dienos.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuotais asmenimis yra įtraukti numanomi pareiškėjo O. K. kreditoriai, t. y. subjektai, kurių turtiniams interesams užtikrinti yra apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės į nutraukiant santuoką dalintiną turtą. Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime pažymėjo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimas svarbus, siekiant apsaugoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus interesus.

4.2. Atkreipė dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-47-796/2017 suformuluotą išaiškinimą, kad net ir esant areštuotam sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui, turtas tarp sutuoktinių gali būti padalijamas, nepaisant taikyto arešto, tačiau santuokos nutraukimas laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimui reikšmės neturi – laikinosios apsaugos priemonės išlieka galioti visam turtui.

4.3. Nurodė, kad iš byloje esančių išrašų matyti, jog pareiškėjai E. K.-K. po santuokos nutraukimo atitenkančio nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 79 356 Eur, o pareiškėjui O. K. atitenkančių akcijų vertė 30 000 Eur. Darė išvadą, kad pareiškėjai dalindamiesi bendrąja jungtine nuosavybės teise jiems priklausantį turtą reikšmingai nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Teigia, jog vien tai, kad su pareiškėja po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

4.4. Nurodė, kad pateikti įrodymai, jog pareiškėjos E. K.-K. tėvas jai laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2019 m. asmeninėn nuosavybėn dovanojo pinigines lėšas, nepatvirtina, kad šios asmeninės piniginės lėšos buvo panaudotos būtent ginčo turtui įsigyti. Be to, asmenine nuosavybe turtas pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pažymi, jog tokių duomenų byloje taip pat nėra. Atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad pareiškėjų turimas nekilnojamasis turtas buvo įgytas 2006 m., tam buvo panaudotas banko kreditas, kuris pareiškėjų paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, išskyrus tam tikrus laikotarpius, buvo grąžinamas pareiškėjų pajamomis.

4.5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi tiek, kiek ja, dalinant pareiškėjų turtą, be įstatyme numatyto pagrindo nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, yra pažeidžiami sutuoktinių (-io) galimų kreditorių interesai.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir pareiškėjų E. K.-K. ir O. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad pareiškėjai, teikdami teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, nenurodė numatomų kreditorių, kadangi procesinių dokumentų padavimo metu, pareiškėjams apie būsimus kreditorius nieko nebuvo žinoma, o civilinių ieškinių apskritai nebuvo pareikšta. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu yra žinoma tik apie suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. pareikštą civilinį ieškinį pagrindiniam skolininkui – VšĮ „(duomenys neskelbtini)" ir papildomam – O. K.. Teigia, jog nors prokurorė 2020 m. balandžio 15 d. rašte ir nurodo, kad Klaipėdos apskrities VMI taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį, tačiau tokių duomenų byloje nėra, o Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimo nepateikimas byloje, šias aplinkybes tik patvirtina.

6.2. Teigia jog skundžiamoje nutartyje nurodyti hipotetiniai svarstymai apie galimos žalos ateityje valstybės biudžetui padarymą (ypač turint omenyje, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2017 metais ir iki šiol nebaigtas), nesudaro pagrindo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui šiuo metu spręsti klausimą dėl prievolės pobūdžio, nes negalima daryti išvados, kad tokio klausimo išsprendimas sukels šalims kokių nors teisinių padarinių.

6.3. Nurodo, kad pareiškėjos tėvas nuolat skyrė dideles pinigines lėšas abiems sutuoktiniams, kurios buvo panaudotos tiek sutuoktiniams mokant einamąsias įmokas už būsto kreditą, tiek įsirengiant būstą. Mano, jog teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad pareiškėjams kreditas būstui suteiktas 2006 m. gruodžio 15 d., o laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 7 d. iki 2007 m. liepos 30 d. Pareiškėjos tėvas Pareiškėjai į banko sąskaitą pervedė 12 500 Lt, 2007-2008 m. - 14 400 Lt., o Pareiškėjui 2008 m. iš viso pervedė 16 400 Lt, kas sudaro bendrą 30 800 Lt sumą už 2008 m. Teigia jog skundžiamoje nutartyje liko neįvertinta ir tai, kad Pareiškėjai 2016 m. gale įsirenginėjo naują virtuvę, o 2016 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjos tėvas dovanojimo sutartimi Pareiškėjai dovanojo 7 000 Eur. Daro išvadą kad šie įrodymai patvirtina, jog Pareiškėjo tėvo dovanoti ir į banko sąskaitas pervesti pinigai buvo panaudoti taip pat ir ginčo turtui įsigyti ir įsirengti, taip pat mokėti kreditą už šį turtą.

6.4. Teigia, jog teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino dar vieną iš kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo – tai yra nepilnamečių vaikų interesai. Atkreipia dėmesį, kad iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog Pareiškėjų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su Pareiškėja, Klaipėdoje. Teigia, jog pareiškėjas gyvena Kaune, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

6.5. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 79 356 Eur, o akcijų vertė 30 000 Eur, todėl Pareiškėjų santuokoje įgyto turto vertė yra 109 356 Eur. Jį padalinus lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui tektų po 54 678 Eur vertės turto. Pažymi, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių Pareiškėjai susitarė, kad Pareiškėjai atiteks turtas, kurio vertė 79 356 Eur, o Pareiškėjui – turtas, kurio vertė 30 000 Eur. Pareiškėjui, už tenkančią mažesnę turto dalį priklausytų 24 678 Eur kompensacija. Atkreipė dėmesį, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog į pareiškėjos sąskaitą banke pareiškėjos tėvas pervedė 33 033 Eur, į pareiškėjo – 28 287 Eur, viso 61 320 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pinigai buvo skiriami Pareiškėjų turtui įsigyti ir įsirengti (statybinių medžiagų šio turto remontui, virtuvės buitinės technikos ir virtuvės baldų įsigijimui), todėl mano, kad dovanoti pinigai laikytini Pareiškėjos asmenine nuosavybe, o Pareiškėjui priklausytų sumokėti 30 660 Eur (61 320 Eur / 2). Laiko, kad išvada, jog pareiškėjai reikšmingai nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo pareiškėjų pateikto atskirojo skundo netenkinti.

Šalies argumentai

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad turi turtinių – kreditorinių interesų O. K. atžvilgiu. Teigia, jog 2020 m. gegužės 20 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo yra prašoma priteisti subsidiariai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir O. K., Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 65 941,24 Eur žalos atlyginimo.

8.2. Mano, jog 2020 m. vasario 3 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutuoktiniai bendras turtines teises ir pareigas siekia pasidalinti kreditoriui nepalankiu būdu ir dėl to nukentėtų kreditoriaus teisėti interesai, bei būtų siekiama išvengti prievolės kreditoriui vykdymo. Teigia, jog minėta sutartimi dalinant pareiškėjų turtą nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos taip pažeidžiant Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, kaip kreditoriaus interesus.

8.3. Pažymi, kad pareiškėjų pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo nėra nurodyta, ar O. K. prievolė kreditoriams yra asmeninė prievolė. Teigia, jog pareiškėjos E. K. – K. atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjos sutuoktiniui O. K. subsidiari prievolė ateityje atsirastų tik pagrindiniam skolininkui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžius savo prievolės. Taigi mano, kad pagrindiniam skolininkui negalint įvykdyti prievolės, prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodytas turto padalinimas, kuomet pareiškėjai dalindamiesi jungtine nuosavybės teise jiems priklausantį turtą reikšmingai nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, pažeistų Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, kaip kreditoriaus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti pareiškėjų E. K.-K. ir O. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo bei 2020 m. vasario 3 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia pareiškėjų kreditorių interesus.

11. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Teismas turi patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, taip pat privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.35 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebus pažeidžiamos jo teisės. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prašomos patvirtinti 2020 m. vasario 3 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1.1 ir 1.1.3 punktuose pareiškėjai, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą po santuokos nutraukimo susitarė pasidalinti taip: nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo aikštelė ir aptvėrimai – adresu, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjai E. K.-K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjui O. K.. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai E. K.-K. po santuokos nutraukimo atitenkančio nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 79 356 Eur, o pareiškėjui O. K. atitenkančių akcijų vertė – 30 000 Eur.

13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 109 356 Eur (79 356 Eur + 30 000 Eur). Pagal 2020 m. vasario 3 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas pareiškėjai E. K. – K. po santuokos nutraukimo atitenkančio nekilnojamojo turto rinkos vertė, sudarytų 79 356 Eur, t. y. 72,56 procentų viso pareiškėjams priklausančio turto vertės, pareiškėjui O. K. tenkančio turto vertė sudarytų 30 000 Eur, arba 27,43 procentų viso pareiškėjams priklausančio turto vertės. Pažymėtina, jog CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau CK 3.123 straipsnyje nustatyti pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pagal pareiškėjų pateiktos 2020 m. vasario 3 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, šalys žymiai nukrypsta nuo bendro turto lygių dalių principo, todėl būtina įvertinti, ar tam yra teisinis pagrindas.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai įrodinėdami, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo iš esmės teigia, jog su pareiškėja E. K.-K. lieka gyventi pareiškėjų vaikai (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Kaip teisingai skundžiama nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas, nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti yra skirta jų išlaikymo prievolė, kuri yra aptarta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjams priklausantį turtą padalinus lygiomis dalimis, pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės nebus pažeidžiamos, kadangi pareiškėja E. K.-K., su kuria lieka gyventi pareiškėjų vaikai, gyvenamosios vietos nepraranda, o tai reiškia, jog pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės į būstą nebūtų pažeidžiamos.

15. Nors atskiruoju skundu yra teigiama, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog į pareiškėjos sąskaitą banke pareiškėjos tėvas pervedė 33 033 Eur, į pareiškėjo – 28 287 Eur, viso 61 320 Eur, kurie buvo skiriami Pareiškėjų turtui įsigyti ir įsirengti (statybinių medžiagų šio turto remontui, virtuvės buitinės technikos ir virtuvės baldų įsigijimui), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos E. K.-K. tėvas nereguliariais bankiniais pavedimais bei dovanojimo sutartimi pervesdavo pinigines lėšas tiek pareiškėjai E. K.-K., tiek O. K., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kur pareiškėjos tėvo pervedami pinigai buvo panaudojami. Be to, iš į bylą pateiktų bankinių pavedimų kopijų matyti, jog pareiškėjos tėvas, pervesdamas pinigines lėšas pareiškėjams, mokėjimo paskirtyje nurodydavo priežastis: „sąskaitos pildymas“, „pildymas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant tik bankinių pavedimų kopijoms bei nesant kitų objektyvių įrodymų, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog minėti piniginių lėšų pervedimai laikytini pareiškėjos E. K.-K. tėvo dovanomis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja didesne dalimi prisidėjo prie dalintino turto įsigijimo.

16. Atskiruoju skundu taip pat yra nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti hipotetiniai svarstymai apie galimos žalos ateityje valstybės biudžetui padarymą (ypač turint omenyje, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2017 metais ir iki šiol nebaigtas). Mano, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui šiuo metu spręsti klausimą dėl prievolės pobūdžio, nes negalima daryti išvados, kad tokio klausimo išsprendimas sukels šalims kokių nors teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, numanomų kreditorių teisėtus interesus atitinka tik toks turto padalijimas, kuriuo be objektyvių priežasčių ir įstatyme numatyto pagrindo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis) nėra sumažinama kuriam nors sutuoktinių tenkanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šį turtą padalijant santuokos nutraukimo metu. Pažymėtina, jog šios nutarties 13-15 punktuose yra nustatyta, kad išanalizavus šioje civilinėje byloje pateiktus įrodymus, nėra objektyvaus pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prokurorės 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00261-17 bei Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjui O. K. yra laikinai apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat į 200 vnt. UAB „duomenys neskelbtini)“ akcijų, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, t. y. jį parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, daro išvadą, jog tenkinus pareiškėjų prašymą bei patvirtinus 2020 m. vasario 3 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų pažeidžiami ne tik sutuoktinių (-io) galimų kreditorių teisėti interesai, bet ir toks sutarties tvirtinimas prieštarautų ir viešajai tvarkai.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, papildomai dėl jų nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė