- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1761-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14334-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Kreditorius
- R. Ž.
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aganus“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, priimtą civilinėje byloje pagal kreditoriaus R. Ž. pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Aganus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius R. Ž. pateikė pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl skolos iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Aganus“ priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. teismo įsakymu kreditoriaus reikalavimai visiškai patenkinti, iš skolininkės priteista 15 000 Eur skola, 5 320 Eur bauda, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 352 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus su skolininke sudarytos taikos sutarties sąlygas.
2. Teisme 2020 m. rugsėjo 4 d. gautas kreditoriaus prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 15 000 Eur skolos, 6 000 Eur baudos ir 0,2 procento dydžio delspinigių išieškojimo, kadangi skolininkė neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Skolininkė pateikė 2020 m. rugsėjo 14 d. prašymą, kuriame su kreditoriaus prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesutiko, nurodydama, jog 2020 m. rugsėjo 14 d. pavedimo išrašas patvirtina kreditoriui sumokėtą 21 000 Eur sumą.
3. Kreditorius R. Ž. patikslino prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies – 1 848 Eur delspinigių. Nurodė, jog taikos sutartimi sulygta suma skolininkės buvo sumokėta pavėlavus 44 dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino, išduodamas kreditoriui R. Ž. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punktą dėl 1 848 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininkės UAB „Aganus“.
5. Teismas nustatė, jog 2020 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte skolininkė įsipareigojo kreditoriui sumokėti 15 000 Eur skolą ir 6 000 Eur baudą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., o nesumokėjus iki sutarto termino skolininkė kreditoriui turės mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos pinigų sumos. Pažymėjo, jog taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad skolininkei įmokėjus mažesnę sumą nei nurodyta taikos sutarties 2 punkte, kreditorius turės teisę gauti vykdomąjį dokumentą visai likusiai nepadengtai skolos sumai ir teikti vykdomąjį dokumentą vykdymui.
6. Įvertinęs skolininkės pateiktą mokėjimo pranešimą teismas konstatavo, jog skolininkė 21 000 Eur sumą kreditoriui sumokėjo 44 dienas praleidusi nustatytą terminą. Pažymėjo, jog tokiu atveju pagal šalių sudarytos taikos sutarties 5 punktą skolininkei atsirado pareiga sumokėti kreditoriui 1 848 Eur delspinigius už 44 pradelstas atsiskaityti dienas. Teismas atmetė skolininkės argumentus, jog sumokėjus pagrindinę skolą vykdomojo rašto išdavimas pažeistų vykdomojo dokumento instituto prasmę, nurodydamas, jog teismo patvirtinta taikos sutartis sudaryta laisva šalių valia, o šalys patvirtino supratusios sąlygas ir joms neprieštaravo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Skolininkė UAB „Aganus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir kreditoriaus prašymą išspręsti iš esmės – neišduoti vykdomojo rašto dėl 1 848 Eur delspinigių išieškojimo. Atskirajame skunde remiasi tokiais argumentais:
7.1. Išduodamas vykdomąjį raštą dėl 1 848 Eur delspinigių teismas neatsižvelgė į tai, jog taikos sutartis iš esmės įvykdyta, sumokant kreditoriui 21 000 Eur dydžio sumą.
7.2. Prašymo išduoti vykdomąjį raštą tikslas yra išieškoti taikos sutartimi patvirtintą skolininkės skolą ir netesybas, kurių bendra suma sudarė 21 000 Eur. Kadangi esminė taikos sutarties sąlyga įvykdyta, kitų papildomų taikos sutarties sąlygų perkėlimas į vykdomąjį raštą pažeistų vykdomojo dokumento instituto prasmę.
7.3. Priimant skundžiamą nutartį buvo pažeista skolininkės teisė į tinkamą teismo procesą. Šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, tačiau pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nesurinko visų įrodymų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176-185 straipsniuose numatytas taisykles, netinkamai pritaikė procesines teises normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teises normas, nevertindamas skolininko argumentų dėl kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
8. Kreditorius R. Ž. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš skolininkės 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
8.1. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Skolininkė nesilaikė teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte sutartos piniginės prievolės įvykdymo tvarkos, prievolę įvykdė praleidusi 44 dienų terminą, todėl skolininkei atsirado pareiga mokėti taikos sutartimi sulygtus delspinigius, o kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
8.2. Teismo patvirtinta taikos sutartis sudaryta šalių laisva valia, teismas nenustatė CK 6.984 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti tvirtinama taikos sutartis, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog papildomų taikos sutarties sąlygų perkėlimas į vykdomąjį raštą pažeidžia vykdomojo dokumento instituto prasmę.
8.3. Skolininkei buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus dėl taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, pateiktas 2020 m. rugsėjo 14 d. pavedimas patvirtina 21 000 Eur sumos kreditoriui sumokėjimą praleidus terminą 44 dienas. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai skolininkei laiku ir tinkamai nevykdant piniginės prievolės išdavė vykdomąjį raštą dalyje dėl taikos sutartimi sulygtų delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dėl delspinigių išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
13. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
14. Pagal teismų praktiką teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).
15. Skolininkė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos pateiktus įrodymus apie taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą, todėl nepagrįstai nutarė išduoti kreditoriui vykdomąjį raštą dėl 1 848 Eur delspinigių išieškojimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstumo. Byloje ginčo dėl to nekyla, jog apeliantė taikos sutarties 2 punkte nurodytas sumas 15 000 Eur skolą ir 6 000 Eur baudą, viso 21 000 Eur pervedė kreditoriui 2020 m. rugsėjo 14 d., kai tuo tarpu skolininkė minėtas sumas įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, nors kaip teisingai nurodo apeliantė, prievolė kreditoriui buvo įvykdyta, tačiau tai buvo padaryta praleidus prievolės įvykdymo terminą 44 dienomis. Teismo patvirtintos taikos sutarties 5 punkte šalys sulygo, jog skolininkei nesumokėjus taikos sutarties 2 punkte nurodyto mokėjimo per nustatytą terminą, skolininkė įsipareigoja sumokėti kreditoriui 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos pinigų sumos. Kaip matyti iš sulygtos taikos sutarties sąlygos, delspinigių mokėjimas aiškiai apibrėžtas prievolės įvykdymo terminu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir jį praleidus kreditorius įgyja teisę reikalauti delspinigių. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Taigi atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad taikos sutarties 2 punktas įvykdytas praleidus sutartą terminą, ir jau kreipusis kreditoriui į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstai išdavė kreditoriui vykdomąjį raštą dalyje dėl delspinigių išieškojimo, o skolininkės argumentus vertino kaip nepagrįstus.
17. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog įvykdžius taikos sutartį papildomų taikos sutarties sąlygų perkėlimas į vykdomąjį raštą pažeidžia vykdomojo dokumento instituto prasmę. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Taigi tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų; tuo atveju, jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 15 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliantės argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų, dėl kurių negalėjo būti tvirtinama taikos sutartis, sudarydamos taikos sutartį šalys pačios nusprendė dėl taikos sutarties turinio, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su skolininkės argumentu, jog išduodant vykdomąjį raštą dėl delspinigių dalies pažeidžiama vykdomojo dokumento instituto esmė.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, jog priimant nutartį buvo pažeista skolininkės teisė į tinkamą procesą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant kreditorės prašymą pirmosios instancijos teisme apeliantė dėl jo buvo pateikusi atsiliepimą. Apeliantė neįrodinėja, kad pateiktame atsiliepime į kreditoriaus prašymą negalėjo išdėstyti savo pozicijos. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo vertino ir skolininkės pateiktą rašytinį įrodymą – mokėjimo dokumentą. Pažymėtina, jog civiliniame procese vyrauja rungtyniškumo principas, sutartinių santykių bylose teismas savo iniciatyva nerenka įrodymų, o pareiga pagrįsti procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus tenka teigiančiai šaliai. Todėl apeliantė nepagrįstai kvescionuodama skundžiamą nutartį įrodymų rinkimo pareigą nagrinėjamu atveju perkelia teismui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėdamas kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas nepažeidė nei skolininkės teisės į tinkamą procesą, nei įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių.
19. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kreditorius pateikė prašymą dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimo iš skolininkės, pateikė apeliacinės instancijos teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už dokumento, kuriame pateikti atsikirtimai, pateikimą. Todėl kreditoriui iš skolininkės priteisina 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“ atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“, juridinio asmens kodas 303199012, kreditoriui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.