Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Dainava atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Dainava pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

10.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir nėra pagrindo jos naikinimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti apeliantei įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininko įpėdiniams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nustatyta, kad apeliantė UAB Mano Būstas Dainava teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Palikėjui A. T. nuosavybės teise priklausė butas/patalpa – kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). A. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Apeliantės teigimu, iki palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) yra susidaręs 648,84 Eur įsiskolinimas už apeliantės teiktas paslaugas. 2022 m. lapkričio 22 d. mirusio A. T. turėtas turtas – butas/patalpa – kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei.

14. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

17. Pažymėtina, kad įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

18. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena, remiantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorių reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai). Byloje ginčo dėl to, kad kreditorė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nėra. Kreditorė, prašydama atnaujinti praleistą terminą, į teismą su pareiškimu kreipėsi tik 2023 m. birželio 21 d., t. y. kai terminas jau buvo praleistas beveik trejus metus.

19. Tiek pareiškime dėl termino atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodoma, kad kreditorė neturėjo galimybės savalaikiai sužinoti apie skolininko mirtį. Palikėjas A. T. su pareiškėja už suteiktas paslaugas neatsiskaitydavo sistemingai. Palikėjo atžvilgiu buvo priimti teismo procesiniai sprendimai dėl skolų už pareiškėjos suteiktas paslaugas priteisimo, todėl mirus A. T., pareiškėjai buvo įprasta, kad tam tikrą laikotarpį nebuvo laiku atsiskaitoma. Pareiškėjos nesidomėjimas skolininku yra objektyviai pateisinamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė užsiima komercine veikla, t. y. teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Už minėtas apeliantės teikiamas paslaugas palikėjas turėjo mokėti apeliantei kas mėnesį. Skolininko pareiga mokėti įmokas kas mėnesį suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pavyzdžiui, nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

21. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės susijusios su jos nežinojimu apie skolininko mirtį. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo apeliantės valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantės nežinojimas apie skolininko mirtį buvo nulemtas ne tiek jos žmogiškųjų resursų stoka, kiek pačios apeliantės pasyvumo ilgą laiką apskritai nesiimant jokių veiksmų pažeistoms teisėms ginti. Nors apeliantė nurodo, kad palikėjas A. T. su apeliante už suteiktas paslaugas neatsiskaitydavo sistemingai, palikėjo atžvilgiu buvo priimti teismo procesiniai sprendimai dėl skolų už pareiškėjos suteiktas paslaugas priteisimo, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų apeliantė nepateikė. Teismui taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad apeliantė buvo aktyvi, kreipėsi dėl skolos išieškojimo. Be to, apeliantė nurodo, jog informaciją apie skolininko mirtį sužinojo jau praleidus trijų mėnesių terminą, nuo 2022 m. gruodžio mėnesio VĮ Turto banko pranešimo, tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2023 m. birželio 21 d. Apeliantė priežasčių, kodėl ji tokį ilgą laiko tarpą delsė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, nenurodė, o termino praleidimo priežastis iš esmės grindė tik tuo, kad ji nebuvo informuota apie skolininko mirtį ir pati to laiku negalėjo sužinoti, dėl ko jau anksčiau šioje nutartyje pasisakyta ir šie apeliantės teiginiai atmesti kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams mirusio skolininko įpėdiniams pareikšti.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė nuo sužinojimo momento nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedelsdama nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo. Apeliantei, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtis priemonių skolai atgauti arba prisiimti riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

23. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, taip pat po to, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo apeliantės valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytas apeliantės delsimas kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo, taigi ir dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, nėra suderinamas su juridiniam asmeniui taikomais aukštesniais atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartais, todėl pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreditoriniams reikalavimams skolininko įpėdiniams pareikšti.

24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei taikė ir aiškino proceso teisės normas bei pagrįstai vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.