Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1100-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-30
Bylos Nr.
2S-1100-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Virginija Volskienė
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, V. A., Vilniaus
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1100-115/2010

Teisėjas Andrius Verikas Procesinio sprendimo kategorijos:

128.19; 122.5.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. lapkričio 30d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės, Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti civilinėje byloje Nr. 2-1626-852/2010 pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareikšto suinteresuotiems asmenims V. A. ir Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. J. pareiškimu prašė atnaujinti jai terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo Vytauto S. A. mirties, priimti (b.l.1-2).

Nurodė, kad jos tėvas mirė 2001-08-16. Mirties faktas 2001-08-17 įregistruotas Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 3158. Paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko turtas- ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita dalis buto tuo metu nuosavybės teise priklausė pareiškėjos broliui V. A.. Teigė, kad po tėvo mirties į notarų biurą ji nesikreipė, nes artimai nebendravo su šeima, o ypač su broliu V. A., nes šis gyveno asocialų gyvenimą. Pareiškėja teigia apie palikimą sužinojusi tik 2009 m., Vilniaus apskrities VMI kreipusis į teismą dėl V. S. A. palikimo priėmimo. Nurodė, kad jos žiniomis brolis savo dalį buto yra perleidęs UAB „Marginalas“ turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Nurodytas aplinkybes pareiškėja prašė pripažinti svarbiomis ir atnaujinti jai terminą palikimui priimti. Pareiškimą grindė rašytiniais įrodymais: mirties, santuokos, gimimo liudijimais, nekilnojamojo turto registro duomenimis, testamentų registro išrašu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-30 nutartimi, Vilniaus miesto 32 notarų biuro raštu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b.l.20-21) su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tuo tarpu institucijos nuomone priežastis, dėl kurios pareiškėja praleido šį terminą, nėra svarbi. Institucijos teigimu pareiškėja nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad įstatymo nustatytu laiku negalėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Paaiškino 2008-01-11 gavusi suinteresuotų asmenų pranešimą apie Vytauto S. A. mirtį ir surinkusi medžiagą apie galimą turto paveldėjimą valstybės vardu. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, Testamentų registre nebuvo įregistruotų V. S. A. sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų. Vilniaus miesto 32-asis notarų biuras inspekciją informavo, kad dėl mirusiojo turto paveldėjimo į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Inspekcija nurodė 2008-07-28 kreipusis į mirusiojo įpėdinius - vaikus D. J. ir V. A. pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą, ragindama imtis veiksmų palikimui, likusiam po tėvo mirties priimti, tačiau atsakymo iš jų nesulaukė. Teigia, kad nesant palikėjo testamentinių įpėdinių ir D. J. bei V. A. nesiėmus jokių veiksmų tėvo palikimui priimti, CK 5.62 str. pagrindu VMI kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su prašymu pavesti antstoliui sudaryti 2001-08-16 mirusio V. S. A. turto apyrašą. Į bylą suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti mirusioji įpėdiniai - vaikai D. J. ir V. A., tačiau jie atsiliepimų nepateikė. Teismas 2009-09-30 nutartimi patenkino Inspekcijos prašymą. 2009-10-29 antstolis Valdas Čeglikas sudarė palikėjo V. S. A. turto apyrašą, o 2009-11-27 Inspekcija kreipėsi į Vilniaus miesto 32 notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą V. S. A. turtui, t.y. 1/2 daliai buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir piniginėms lėšoms banke „Swedbank“, AB.

Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimo nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškimą tenkino visiškai. Atnaujino pareiškėjai praleistą įstatymų nustatytą terminą V. S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001-08-17, palikimui priimti (b.l.69-71).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad įpėdinė D. J. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą būtų atlikusi CK 5.50 str. 2 d. numatytus veiksmus, rodančius, kad ji priėmė palikimą, todėl konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą priimti palikimą. Atsižvelgęs į CK 5.57 str. 1 d. ir 5.50 str. teisinį reguliavimą, t.y. jog įstatymas tam tikrais atvejais termino pratęsimo klausimą palieka spręsti civilinių teisinių santykių dalyvių dispozicijai, ir į teismų praktiką ( LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010), teismas sprendė, kad sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, būtina įvertinti, ar terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kurių reikšmė nustatoma pagal teisingumo ir protingumo kriterijus, ar terminą praleidęs įpėdinis turėjo norą priimti palikimą nuo jo atsiradimo pradžios, ir ar atnaujinus terminą, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju termino praleidimą pareiškėja sieja su fakto klaida – nurodo, kad ji suklydo manydama, kad palikimą priėmė jos brolis V. A.. Nors tokia aplinkybė savaime nėra laikoma objektyviai apribojusia pareiškėjos galimybes išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, šią aplinkybę teismas vertina kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Teismas laikė pagrįstais pareiškėjos paaiškinimus, kad jos santykiai su kitais šeimos nariais nebuvo geri, o tai galėjo riboti jos galimybes gauti išsamią ir tikslią informaciją apie palikimo priėmimą ar jo pasidalinimą tarp įpėdinių. Pareiškėja valios priimti palikimą nebuvo atsisakiusi, tačiau iš dalies su broliu buvo aptarusi palikimo pasidalinimą, kurio brolis nesilaikė. Apie tai ji sužinojo tik 2009-10-06 gavusi procesinius dokumentus iš teismo civilinėje byloje Nr. S2-15720-545/2009. Teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų piktnaudžiavusi teise priimti palikimą. Nors nuo palikimo atsiradimo praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau pareiškėja gavusi informaciją apie tai, jog dėl palikimo priėmimo kreipėsi valstybė, atstovaujama VMI, nedelsiant kreipėsi su prašymu atnaujinti jai palikimo priėmimo terminą. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. S2-15720-545/2009 matyti, kad procesinius dokumentus (VMI pareiškimą) pareiškėja kartu su 2009-09-30 nutartimi dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo gavo 2009-10-06, o į teismą šioje byloje kreipėsi 2009-12-02 t.y. per protingumo kriterijus atsitinkantį terminą (ne ilgesnį terminą nei numato įstatymas palikimui priimti). Pareiškėjos pateikti duomenys iš Vidaus pašto siuntų paieškos leidžia manyti, kad įpėdiniams V. A. ir D. J. siųstas Vilniaus apskrities VMI 2008-07-28 raštas Nr. (14.10)-46-19991, kuriuo informuojama apie tai, kad palikimas nėra priimtas, pareiškėjai nebuvo įteiktas. Teismas sprendė, kad tai rodo, kad VMI nepilnai atliko administracines procedūras, siekiant nustatyti, ar V. S. A. palikimui priimti yra įstatyminiai įpėdiniai ir kokia yra jų valia dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, teismas vertino, kad šiuo atveju neturi būti labiau iškeliamas viešasis (visuomenės) interesas, t.y. valstybės teisė priimti palikimą, palyginus su pareiškėjos interesu priimti palikimą po savo tėvo mirties. Teismas vadovavosi ir teisingumo ir protingumo kriterijais.

Šalies argumentai

Apeliantas (suinteresuotas asmuo) Vilniaus apskrities VMI pateikė atskirąjį skundą (b.l.72-73), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti. Nurodo, jog apeliantas atliko visus veiksmus, numatytus LR CK 5.50 str. bei Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų LRV 2004-05-26 nutarimu Nr.634 V skyriuje. Mano, jog pareiškėjos nurodyta priežastis (jos nebendravimas su broliu V. A., manymas, kad jis paveldėjo ½ dalį minėto buto, kuri priklausė tėvui), dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti, nėra svarbi. Pareiškėja teigė, kad tik 2009 m. sužinojo, kad tėvo turtas liko nepaveldėtas. Tačiau VMI 2008-07-28 raštu Nr. (14.10)-46-19991 kreipėsi į pareiškėją ir jos brolį V. A. pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą, ragindama imtis veiksmų palikimui priimti. Pati pareiškėja nurodė, jog ji palaidojo tėvą. Ji žinojo, kad jos brolis V. A. gyveno su tėvu tame pačiame bute, taigi jai buvo žinoma apie tėvo mirtį bei tai, kad palikėjui priklausė ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ji nuo 2001 m. iki 2009 m. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti. Daro išvadą, kad ji terminą palikimui priimti praleido dėl aplaidumo, bet ne dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Pareiškėja D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.77-79) prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog Inspekcija ieškojo įstatyminių įpėdinių, tačiau registruotu paštu siųsti laiškai jiems nebuvo įteikti. Po to, kai pareiškėja gavo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-30 nutartį, ji kreipėsi į notarų biurą, prašydama neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo valstybę atstovaujančiai Inspekcijai ir nedelsiant kreipėsi teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti partęsimo. Mano, jog Inspekcija nepagrįstai įrodinėja, kad jei registruotos pašto siuntos negrįžo, jos buvo įteiktos įpėdiniams, nes iš Lietuvos pašto pateiktų duomenų matyti, kad registruotos pašto siuntos įpėdiniams nebuvo įteiktos. Pažymi, jog ji suklydo manydama, kad brolis V. A. priėmė palikimą, nes jis nesilakė jų susitarimo, be to valios nepriimti palikimo ji neišreiškė.

Apelianto (suinteresuoto asmens) Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos D. J. pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjai praleistą įstatymų nustatytą terminą V.. S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001-08-17, palikimui priimti.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog pareiškėjos nurodyta priežastis (jos nebendravimas su broliu V. A. bei manymas, kad jis paveldėjo ½ dalį minėto buto, kuri priklausė tėvui), dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti, nėra svarbi; pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl aplaidumo.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Kolegija pažymi, jog CK 5.57 str. 1 d. taikymui svarbu nustatyti, kada pareiškėja sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą ji išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje dėl CK 5.57 str. 1 d. įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti yra nurodęs, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (LAT 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (LAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis c.b. Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007).

Pažymėtina ir tai, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš pareiškimo turinio darytina išvada, jog dalyvaudama palikėjo laidotuvėse ir jas pati rengdama, pareiškėja žinojo apie palikimo atsiradimą. Norėdama priimti palikimą ji turėjo kreiptis į vietos notarą arba paveldimą turtą pradėti faktiškai valdyti per tris mėnesius, tačiau pasibaigus šiam terminui pareiškėja aštuonerius metus iki bylos nagrinėjimo teisme neatliko veiksmų turtui paveldėti. Tačiau, kaip matyti iš pareiškimo turinio bei pačios pareiškėjos paaiškinimų, pareiškėja iš dalies su broliu buvo aptarusi palikimo pasidalinimą, tačiau brolis susitarimo nesilaikė, apie tai ji sužinojo tik 2009-10-06 gavusi procesinius dokumentus iš teismo civilinėje byloje Nr. S2-15720-545/2009. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos santykiai su kitu įpėdiniu – broliu V. A. –nebuvo geri, todėl ji negalėjo gauti išsamios ir tikslios informacijos apie palikimo priėmimą, t.y. dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėja valios priimti palikimą nebuvo atsisakiusi. Taip pat kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors nuo palikimo atsiradimo praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau pareiškėja gavusi informaciją apie tai, jog dėl palikimo priėmimo kreipėsi valstybė, atstovaujama VMI, nedelsiant kreipėsi su prašymu atnaujinti jai palikimo priėmimo terminą. Kolegijos nuomone, tai įrodo, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, atidžiai bei rūpestingai. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nebendravo su kitu įpėdiniu (broliu) nereiškia, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar nerūpestingai palikimo priėmimo klausimu, atvirkščiai ši aplinkybė paaiškina, jog toje šeimoje buvo atitinkami santykiai, lėmę termino palikimui priimti praleidimą.

Pažymėtina, jog pats suinteresuotas asmuo į teismą su prašymu pavesti antstoliui sudaryti 2001-08-16 mirusio V. S. A. turto aprašą kreipėsi tik 2009-09-15 (b.l.23).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo atlikęs visus veiksmus, numatytus LR CK 5.50 str. bei Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų LRV 2004-05-26 nutarimu Nr.634 V skyriuje.

Kaip matyti iš Vidaus pašto siuntų paieškos, įpėdiniams V. A. ir D. J. siųstas Vilniaus apskrities VMI 2008-07-28 raštas Nr. (14.10)-46-19991, kuriuo informuojama apie tai, kad palikimas nėra priimtas, pareiškėjai nebuvo įteiktas (b.l.84-85). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog VMI nevisiškai atliko administracines procedūras, siekiant nustatyti, ar V. S. A. palikimui priimti yra įstatyminiai įpėdiniai ir kokia yra jų valia dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (suinteresuoto asmens) Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1626-852/2010 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Virginija VolskienėAndžej Maciejevski