Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. eB2-2730-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01307-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)

2022 m. lapkričio 4 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. B. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Envorsa“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Envorsa“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1223-861/2022), įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas V. G.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d.

2. 2022 m. gegužės 16 d. teisme priimtas pareiškėjo J. B. prašymas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti J. B. 31 802,54 Eur dydžio trečios eilės finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Envorsa“ nemokumo byloje. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, su pareiškimu nesutiko, prašė termino neatnaujinti, o, jeigu jis būtų atnaujintas, prašymą atmesti.

3. Pareiškime nurodoma, jog 2020 m. liepos 14 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Envorsa“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 01/07, nustatyta 2 606,00 Eur, neatskaičius mokesčių, dydžio mėnesio alga. Pareiškėjas UAB „Envorsa“ įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2020-09-21 iki 2021-03-31, už kurį darbo užmokesčio iš viso paskaičiuota 7 865,80 Eur, atskaičius mokesčius. Per visą darbo laikotarpį pareiškėjui grynaisiais pinigais buvo išmokėta 2 514,19 Eur darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 5 351,61 Eur. Atkreipė dėmesį, kad su pareiškėju sudaryta darbo sutartis BUAB „Envorsa“ nemokumo administratoriaus nebuvo nutraukta, todėl pareiškėjas po darbo sutarties nutraukimo papildomai įgis teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kurios dydžio šiuo metu negali paskaičiuoti. Pažymi, kad tik 2021 m. balandžio mėnesį pareiškėjas sužinojo, kad VSDFV Vilniaus skyrius konstatavo draudėjo UAB „Envorsa“ veiklos nevykdymą ir nuo 2020-12-29 savo iniciatyva nutraukė pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą. Sužinojęs apie tokį savo darbdavio teisinį statusą, pareiškėjas nuo 2021 m. balandžio mėn. darbo funkcijas taip pat nutraukė, tačiau toliau rūpinosi jam perduotu įmonės turtu, jį prižiūrėjo. Dirbdamas UAB „Envorsa“ įmonėje, 2020-11-30 Pareiškėjas rašytinės paskolos sutarties pagrindu UAB „Envorsa“ naudai suteikė 13 000 Eur dydžio paskolą, nustatant jos grąžinimo terminą iki 2021-01-30, taip pat už naudojimąsi pinigais sutartos 5 proc. mėnesinės palūkanos. Paskola suteikta grynaisiais pinigais, kurie vėliau atsiskaitant iš įmonės kasos panaudoti UAB „Envorsa“ atsiskaitymui su lizingo bendrove SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu, kitais įmonės tiekėjais (kreditoriais). Tai patvirtina pridedama pareiškėjo avanso apyskaita 2022-05-11 dienai. Nuo paskolos suteikimo dienos (2020-11-30) iki paskolos sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos (2021-01-30) papildomai paskaičiuota 1 300 Eur (13 000 x 5 proc. 2 mėn.) palūkanų. Be to, pareiškėjas tiek mokėjimo pavedimais iš savo asmeninės banko sąskaitos, tiek asmeniniais grynaisiais pinigais atliko pavedimus UAB „Envorsa“ tiekėjams (kreditoriams) už automobilio lizingą, biuro nuomą ir kitoms išlaidoms už bendrą 12 150,93 Eur sumą, kuri pareiškėjui nebuvo grąžinta.

4. BUAB „Envorsa“ nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo J. B. prašymą, kuriuo prašo atsisakyti atnaujinti pareiškėjui J. B. terminą finansinio reikalavimo pareiškimui BUAB „Envorsa“ bankroto byloje kaip praleistą dėl nesvarbių priežasčių; teismui atnaujinus J. B. terminą dėl finansinio reikalavimo pareiškimo BUAB „Envorsa“ bankroto byloje, atsisakyti tvirtinti J. B. 31 802,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

5. Nurodo, kad pareiškėjas 2022-02-24 buvo administratoriaus informuotas, kad pareiškėjui esant bendrovės kreditoriumi, pareiškėjas iki 2022-03-02 turi teisę pateikti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. 2022-02-25 el. laišku pareiškėjas informavo administratorių, kad pareiškėjas jam siųstą laišką gavo ir kad rengia informaciją administratoriui. Nurodo, jog bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo administratoriui tik 2022-02-24 pateikė bendrovės kreditorių sąrašą, tą pačią dieną pareiškėjas buvo informuotas dėl teisės pareikšti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Akcentuoja, jog pareiškėjo 2022-03-07 administratoriui pateiktas prašymas/pranešimas dėl dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis ir kontaktinių duomenų pateikimo, tai nėra pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje. Pareiškėjas tikrai negalėjo suprasti ir (ar) numatyti, kad šiuo dokumentu pareiškia finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, kadangi jis pareiškėjo buvo surašytas pareiškėjui atvykus į administratoriau buveinę perduoti administratoriui pareiškėjo žinioje buvusių bendrovės buhalterinių dokumentų ir administratoriui paaiškinus, kad šis pranešimas/prašymas, tai nėra finansinio reikalavimo pareiškimas bendrovės bankroto byloje. administratoriaus įsitikinimu, jau vien šie melagingi pareiškėjo teiginiai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą ir sudaro pagrindą spręsti, kad nesąžiningo asmenis nesąžiningais būdais naudojamos procesinės teisės negali būti ginamos. Pareiškėjo prašymas buvo pateiktas 2022-03-07, t. y. taip pat jau praleidus finansinio reikalavimo pateikimo terminą Bendrovės bankroto byloje.

6. Pareiškėjo pateikta „asmens kortele“, tai pareiškėjui darbo užmokestis nėra mokėtas nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio. Administratoriui šiuo atveju yra visiškai neįtikinama tai, kad bendrovei turint įsiskolinimą pareiškėjui už darbo užmokestį, pareiškėjas dar skolins bendrovei pinigines sumas ir (ar) mokės už bendrovę pinigines sumas tretiesiems asmenims. Nurodo, jog abejones kelia ir pareiškėjo ir bendrovės sudaryta paskolos sutartis, kuri yra sudaryta lietuvių kalba, nors bendrovės direktorius W. A. šios kalbos nesupranta ir tikėtina, kad negalėjo suprasti ir nesuprato, kokį dokumentą pasirašo. Juolab, kad tarp J. B. nemokumo administratoriui perduotų archyvo dokumentų šios sutarties taip pat nėra. Taip pat iš esmės visos BUAB „Envorsa“ sudarytos ir tarp perduoto archyvo esančios sutartys yra sudarytos arba vokiečių, arba anglų kalbomis, arba ir lietuvių ir vokiečių kalbomis. Paskolos suteikimo faktą paneigia ir ta aplinkybė, kad tarp administratoriui perduotų Bendrovės archyvo dokumentų yra pateiktas būtent paskolos sudarymo dieną, t. y. 2020-11-30, bendrovės išrašytas kasos išlaidų orderis 13 000,00 Eur dydžio sumai. Teigia, kad šiuo kasos orderiu būtent bendrovė išdavė 13 000,00 Eur dydžio sumą pareiškėjui, o ne pareiškėjas Bendrovei. Paminėtina ir tai, kad šis dokumentas, kaip ir dauguma Bendrovės archyvo dokumentų yra nepasirašytas pareiškėjo, nei bendrovės vadovo W. A., nors buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytas. Administratorius negali nustatyti, kad pareiškėjas būtų perdavęs bendrovei 13 000,00 Eur sumą kaip tai numatyta paskolos sutartyje, kadangi dokumento įrodančio pareiškėjo paskolos suteikimą bendrovei archyve nėra. Paskolos sutarties 1 punkte numatyta, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus 13 000,00 Eur sumai, tačiau pareiškėjas įrodymų, kad ši suma buvo perduota bendrovei nepateikia. Akcentuoja, jog mokėjimus pareiškėjas už bendrovę atlikinėjo tuomet, kai Bendrovė jokios veiklos jau nevykdė, kadangi pagal administratoriui pateiktą bendrovės pardavimo sąskaitų registrą, paskutinė sąskaita už bendrovės suteiktas paslaugas buvo išrašyta 2021-04-15, vadinasi po šios datos bendrovė jokios veiklos nebevykdė.

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-2358-861/2022) netenkino pareiškėjo J. B. prašymo dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir atsisakė tvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Envorsa“ bankroto byloje.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo J. B. prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino pareiškėjui J. B. terminą finansiniam reikalavimui UAB „Envorsa“ bankroto byloje pareikšti. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjo J. B. finansinį reikalavimą, panaikino ir klausimą dėl pareiškėjo J. B. finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. 2022 m. rugsėjo 30 d. gauti pareiškėjo J. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriais, be kita ko, prašoma patvirtinti 32.846,54 Eur (pradiniu prašymu buvo reikalaujama 31.802,54 Eur suma) kreditorinį reikalavimą.

10. Nurodo, jog pateikus pradinį pareiškimą pareiškėjas gavo naują informaciją apie jo kreditorinio reikalavimo, susijusios su darbo užmokesčiu, dydį. Kartu su 2022 m. birželio 15 d. pranešimu pateikta darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimo lentelė (ji papildomai buvo pateikta kaip atskirojo skundo priedas Nr. 4, įrodymas, kad ji buvo pateikta nemokumo administratoriui pateiktas kaip atskirojo skundo priedas Nr. 5). Šioje UAB „Envorsa“ buhalterės pateiktoje lentelėje matyti, kad J. B. buvo neišmokėta 6.395,61 Eur darbo užmokesčio. Ši suma skiriasi nuo pradinės kreditorinio reikalavimo sumos, nes prie pradinės sumos nebuvo pridėta nepanaudotų atostogų kompensacija ir išeitinė kompensacija. Analogiška suma yra nurodoma ir BUAB „Envorsa“ buhalterinės apskaitos suformuluotuose J. B. skirtuose atlyginimo lapeliuose (Priedas Nr. 3). Todėl J. B. prašo teismo patvirtinti jo su darbo užmokesčiu susijusį kreditorinį reikalavimą į UAB „Envorsa“ didesnį, nei buvo prašoma pradiniu pareiškimu – 6.395,61 Eur.

11. 2022 m. spalio 21 d. teisme gauti BUAB „Envorsa“ nemokumo administratoriaus paaiškinimai. Administratorius nurodo, jog J. B. pateikti įrodymai, kurie yra susiję su jo finansiniu reikalavimu, yra datuoti 2022 m. rugsėjo 14 d. data, o taip pat yra be jokių parašų. Administratoriui susipažinus su tokiais J. B. dokumentais, kyla pagrįstų abejonių ir dėl tokių dokumentų tikrumo, t. y. kaip jie gali būti datuoti 2022 m. rugsėjo 14 d. data, jeigu jie turėjo būti būtent tos datos už kurį laikotarpį yra darbo laiko apskaitos žiniaraštis, o taip pat kaip J. B. apskritai gali turėti tokius dokumentus, kai jų neturi Bendrovės administratorius ir kodėl J. B. juos teikia tik šiuo metu. Bendrovės Administratoriui įvertinus aptartas aplinkybes dėl šių dokumentų, kyla pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo, todėl Bendrovės administratoriaus įsitikinimu, neaiškių ir kartu abejotinai leistinų dokumentų pagrindu negali būti tvirtinamas J. B. finansinis reikalavimas.

Dėl J. B. finansinio reikalavimo, susijusio su darbo santykiais

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Envorsa“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1223-861/2022), įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas V. G.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d.

13. Pareiškėjas J. B. per nustatytą terminą nepateikė kreditorinio reikalavimo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo J. B. prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino pareiškėjui J. B. terminą finansiniam reikalavimui UAB „Envorsa“ bankroto byloje pareikšti.

14. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

16. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

17. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

18. Pareiškėjas, siekdamas, kad jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. B. kreipėsi į nemokumo administratorių, prašydamas patvirtinti jos 32.846,54 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Nurodo, jog reikalavimas, susijęs jo su darbo užmokesčiu yra 6.395,61 Eur , 13000 Eur dydžio paskola įmonei, 1300 Eur palūkanos, 12150,93 Eur negrąžinta suma, kurią jis sumokėjo už įmonę iš savo asmeninės sąskaitos.

20. Nemokumo administratorius ginčija kreditorinį reikalavimą, kurio įsitikinimu, neaiškių ir kartu abejotinai leistinų dokumentų pagrindu negali būti tvirtinamas J. B. finansinis reikalavimas.

21. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sutinka su nemokumo administratoriaus pozicija, jog pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo prašomų patvirtinti kreditorinių reikalavimų pagrįstumą. Tačiau ginčijamas reikalavimas, susijęs ir su darbo santykiais, o tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas pažymi, jog pareiškėjo prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš darbo teisnių santykių (6.395,61 Eur) neatitinka JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

23. Pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Garantinio fondo išmokos apskaičiuojamos, kai darbdaviui iškelta nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka – pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime turi būti nurodomos, atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal JANĮ nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus.

24. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.

25. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį patvirtintas apdraustųjų asmenų bendrąjį pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų tarifas – 12,52 procento ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento; 2) ligos socialiniam draudimui – 2,09 procento; 3) motinystės socialiniam draudimui – 1,71 procento.

26. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pagal darbo sutartį dirbantys asmenys moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Nurodytas privalomojo sveikatos draudimo dydis taikytinas 2020 m.

27. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 11 dalies 1 punktą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip: metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. B. kreditorinis reikalavimas yra grindžiamas 2020 m. liepos 14 d. darbo sutartimi Nr. 01/07 (II tomas b. l. 120), UAB „Envorsa“ asmens kortele, VSDFV Vilniaus skyriaus pateikta informacija apie J. B. apdraustąsias pajamas dirbant UAB „Envorsa“, patvirtinančiu, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pareiškėjui J. B. už 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėn. įrašytos priskaičiuotos 4074,84 draudžiamosios pajamos, dirbus UAB ,,Envorsa“.

29. Byloje nėra duomenų, kad su pareiškėju buvo atsiskaityta. Teismas pažymi, kad tarp pareiškėjo pateiktų dokumentų, kurie yra nepasirašyti ir oficialių VSDFV skyriaus duomenų yra akivaizdžių neatitikimų apie pareiškėjo dirbtą laiką. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas VSDFV Vilniaus skyriaus raštas laikytinas oficialiuoju įrodymu ir jam suteiktinas prioritetas kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu, nes atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardintus požymius.

30. Kaip jau minėta, pareiškėjas J. B. prašo patvirtinti kreditorinį reikalavimą, susijusį su darbo užmokesčiu už 2020 m. spalio – 2021 m. kovo mėnesio laikotarpį (VII tomas b. l. 11). Kadangi pagal VSDFV duomenis pareiškėjo darbo pabaiga 2020 m. gruodžio 29 d. (II tomas b. l. 130), nustatytina, kad už 2020 m. spalio – gruodžio mėn. pareiškėjui turėjo būti išmokėtas 4817,71 Eur darbo užmokestis, o mokesčius sudarė: 716,45 Eur socialinio draudimo įmokos (pensijų ir socialinio draudimo), 322,22 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmoka, 923,27 Eur gyventojų pajamų mokestis. Taigi, į bankrutuojančios įmonės I eilės kreditorių sąrašą įtrauktinas pareiškėjas su nurodytu finansiniu reikalavimu, tenkinamu pirmuoju etapu (JANĮ 41, 42 straipsniai; CPK 177–179 straipsniai, 185 straipsnis).

Dėl kitų reikalavimų

31. Kita pareiškėjo J. B. prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dalis - 26450,93 Eur. Pareiškėjas nurodė, jog dirbdamas UAB „Envorsa“, 2020 m. lapkričio 30 d. rašytinės paskolos sutarties pagrindu UAB „Envorsa“ naudai suteikė 13 000 Eur dydžio paskolą, nustatant jos grąžinimo terminą iki 2021 m. sausio 30 d., taip pat už naudojimąsi pinigais sutartos 5 procentų dydžio mėnesinės palūkanos. Paskola suteikta grynaisiais pinigais, kurie vėliau atsiskaitant iš įmonės kasos panaudoti UAB „Envorsa“ atsiskaitymui su lizingo bendrove SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu, kitais įmonės tiekėjais (kreditoriais). Nuo paskolos suteikimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki paskolos sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos (2021 m. sausio 30 d.) papildomai paskaičiuota 1 300 Eur (13 000 x 5 proc. 2 mėn.) palūkanų. Be to, pareiškėjas tiek mokėjimo pavedimais iš savo asmeninės banko sąskaitos, tiek asmeniniais grynaisiais pinigais atliko pavedimus UAB „Envorsa“ tiekėjams (kreditoriams) už automobilio lizingą, biuro nuomą ir kitoms išlaidoms už bendrą 12 150,93 Eur sumą, kuri pareiškėjui nėra grąžinta.

32. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjas (kreditorius), prašydamas patvirtinti 14 300 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susijusį su paskolos suteikimu, taip pat 12 150,93 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susijusį su įmonės išlaidų apmokėjimu, turi pateikti teismui aiškius duomenis, iš kurių teismas galėtų nedviprasmiškai spręsti apie šių reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

33. Pirmiausia, CK 6.870 straipsnio 1 dalis apibrėžia paskolos sąvoką ir nustato, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos sutartis pagal juridinę prigimtį yra realinė ir laikoma sudaryta nuo jos pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus.

34. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pinigų sumos perdavimo bendrovei fakto, todėl šis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas, dėl to atmestinas. Antra, paskolos suteikimo faktą paneigia ir ta aplinkybė, kad tarp administratoriui perduotų bendrovės archyvo dokumentų yra pateiktas būtent paskolos sudarymo dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d., bendrovės išrašytas kasos išlaidų orderis 13 000,00 Eur dydžio sumai. Šiuo kasos orderiu būtent bendrovė išdavė 13 000,00 Eur dydžio sumą pareiškėjui, o ne pareiškėjas bendrovei (III tomas b .l. 69). Dėl šių priežasčių atmestinas ir kitas pareiškėjo 12 150,93 Eur dydžio reikalavimas. Šis reikalavimas nepagrįstas dar ir dėl to, kad mokėjimus pareiškėjas atlikinėjo 2021-2022 metais, kai bendrovė jokios veiklos jau nevykdė, dėl to sutiktina su administratoriumi, jog tikėtinai pats pareiškėjas savo ar su juo susijusių įmonių poreikių tenkinimui naudojo bendrovės turtą, kurį būtent jis, o ne buvęs bendrovės vadovas ir perdavė nemokumo administratoriui (III tomas b. l. 71-80). Byloje priešingų duomenų nėra. Įvertinus visas pareiškėjo ir nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti į bylą duomenys nėra pakankami įrodymai kreditoriniam reikalavimui pagrįsti, todėl pareiškėjo 26450,93 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas netvirtinamas (CPK 178-185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymas grindžiamas 2022 m. rugsėjo 29 d. sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo kredito įstaigai nurodymu.

36. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

38. Iš dalies patenkinus pareiškėjo prašymą – nustačius, kad jis turi 4817,71 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Envorsa“, buvo patenkinta 15 proc., o atmesta 85 proc. pareiškėjo reikalavimo. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjui J. B. iš BUAB „Envorsa“ priteistina 78,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi BUAB „Envorsa“ yra bankrutavusi įmonė, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. B. prašymą tenkinti iš dalies.

Įtraukti J. B. (asmens kodas 35902100067) į BUAB „Envorsa“ (juridinio asmens kodas 305007425) I eilės kreditorių sąrašą su 4817,71 Eur finansiniu reikalavimu, atskaičius mokesčius: 716,45 Eur Eur socialinio draudimo įmokų (pensijų ir socialinio draudimo), 322,22 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 923,27 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Netenkinti pareiškėjo J. B. prašymo dėl 26450,93 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Envorsa“ patvirtinimo.

Priteisti pareiškėjui J. B. 78,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Envorsa“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.