Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant ieškovei M. M., jos atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, atsakovui A. M., jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susituokė1989 m., atsakovas niekada nesirūpino ja, bendro ūkio jie nevedė, nes atsakovas dažnai išgėrinėjo, būdavo agresyvus, vartojo prieš atsakovė moralinį smurtą. 1998 m. atsakovas pats savo noru išėjo gyventi pas kitą moterį, gyvenančią kaimynystėje, kurią vėliau nužudė. Santuokoje įgijo du butus, kuriuos ji gavo iš savo darbovietės, ir įgijo už investicinius čekius, kuriais sumokėjo savais už abu bendrabučio tipo butus. Ieškovė nuo pat pradžių su atsakovu gyveno skirtinguose butuose. Atsakovas pats jai pasiūlęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ir pinigus pasiimti sau, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti ieškovei. Šiuos butus ieškovei skyrė darbovietė, abu butai buvo privatizuoti santuokoje vient tik iš ieškovės lėšų, šiuos butus ieškovė išlaikė savo lėšomis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), darė remontą, kuris jai kainavo apie 5000,00 Lt, jį prižiūrėjo, o atsakovas prie buto išlaikymo neprisidėjo, komunalinių mokesčių nemokėjo, kadangi jis niekada neturėjo nuolatinio darbo. Iki šiol atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl butų, žinodamas, kad žodiniu sutarimu šie butai yra faktiškai padalinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove susituokė 1989 metais, po santuokos sudarymo gyveno ieškovės vardu registruotame bute. Jis buvo išvykęs dirbti į Armėniją ir ten dirbo iki 1993 metų. Jis iš Armėnijos veždavo auksą, avalynę ir kitus daiktus, kuriuos parduodavo ir dalį gautų pinigų skirdavo šeimai, o dalį pasilikdavo sau. Komunalinius mokesčius už butą mokėdavo ne ieškovė, o jis pats, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali. Pardavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), pinigus išleido kelionėms į Maskvą, Lenkiją, Grodną bei tėvų išlaikymui. Jo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tik tuo, kad jis mažai skirdavo dėmesio savo sutuoktinei, tačiau jis buvo išvykęs darbo reikalais, be to, pardavinėjo automobilius, todėl natūralu, kad namie būdavo labai retai. Teigia, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog jis vartojo alkoholį, kadangi jis alkoholio nevartoja. Neneigia, kad turėjo kitą moterį, su kuria gyveno. Be to, nurodė, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasirašė pas notarę sutikimą, bet tai tebuvo įgaliojimas, suteikiantis teisę ieškovei disponuoti butu, jei jam kas nors nutiktų. Prašo teismo butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Registruotino kilnojamojo turto – automobilių, kuriuos ieškovė įtraukė į dalintino turto balansą, nebėra, nes jie buvo pavogti. Už teisės pažeidimą paskirtą 2000,00 Lt baudą yra sumokėjęs, ir valstybei nebėra skolingas. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nesutiko, kad ieškovei būtų palikta jo santuokinė pavardė ir prašė po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (LR CK 3.60 str. 3 d., 3.66 - 3.72 str., 3.81 – 3.100 str., 3.116 – 3.129 str.,).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama jo kaltės prezumpcijos faktus, t.y. atsakovo neištikimybę bei jo nuteisimą už tyčinį nusikaltimą. Atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu jis nenurodė savo reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių.

Pažymėtina, jog CK 3.60 str. 2 d. nustato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebegyvena nuo 1998 m., maždaug po metų atsakovas pradėjo gyventi su kita moterimi, o 2011 m. ieškovė iš visuomenės informavimo priemonių sužinojo, kad atsakovas nužudė savo sugyventinę ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Be to, atsakovas nepagarbiai ir agresyviai elgėsi su ieškove, nuolat girtavo, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2011-05-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. dėl V. O. nužudymo ir nubaustas laisvės atėmimu 15 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. 2011-09-26 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartimi nuteistojo A. M. apeliacinis skundas dėl 2011-05-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio atmestas. 2012-01-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo A. M. kasacinį skundą. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia atsakovas, 2011-05-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, yra įsiteisėjęs. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 1998 metų su ja kartu nebegyvena, išėjo gyventi pas kaimynystėje gyvenančią moterį Valentiną. Atsakovas teismo posėdžio metu dėl jo neištikimybės ieškovei nurodė, kad ieškovės minima moteris Valentina buvusi tik jo draugė, tačiau iš 2011-05-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nagrinėjant atsakovo baudžiamąją bylą, teisiamojo posėdžio metu atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jis, būdamas santuokoje su ieškove, turėjo kitą moterį Valentiną, su kuria kartu gyveno apie 16 metų.

Nors atsakovas teismo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl santuokos iširimo esant jo kaltei, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau byloje nėra įrodymų (atsakovas nepateikė įrodymų), kurie patvirtintų, jog ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės CK 3.60 str. 3 d. pagrindu, nes atsakovas nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, be to, būdamas santuokoje su ieškove gyveno su kita moterimi, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Toks atsakovo kaip sutuoktinio elgesys ne tik nesuderinamas su socialinėmis geros moralės normomis, bet yra netoleruotinas. Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. M. kaltės.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Ieškovė prašo ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine jos nuosavybe. Nustatyta, jog ieškovė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau tekste - BPĮ) nustatyta tvarka 1995-06-01 privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16). Šis butas įsigytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau tekste - SŠK) (galiojo iki 2001-07-01), todėl sprendžiant ginčą turi būti remiamasi minėto teisės akto nuostatomis. SŠK 21 str. nurodyta, jog turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o nurodyto straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu. Kaip minėta, butas įgytas šalims esant santuokoje ir, nors įformintas ieškovės vardu, tačiau laikytinas ne asmenine, o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymi, jog nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turtui taikytino teisinio režimo (asmeninė ar jungtinė nuosavybė) taikomos ne BPĮ nuostatos, nustatančios valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, o CK ar, kaip ir nagrinėjamu atveju, SŠK nuostatos. Byloje nustatyta, kad ieškovė 1995-06-01 privatizavo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14). Taip pat nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), privačios nuosavybės teise priklausantis ieškovei M. M., pirkimo- pardavimo sutartimi parduotas 1998-12-01 (b. l. 28). Byloje esančiu notariniu būdu patvirtintu 1998-12-01 sutikimu nustatyta, kad atsakovas A. M. sutiko, kad sutuoktinė M. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, gali parduoti, įkeisti, mainyti ar padovanoti savo nuožiūra (b. l. 29). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1998 m. (šis laikotarpis sutampa su sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžia) bendru su atsakovu sutarimu pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už jį gautus visus pinigus atidavė atsakovui, todėl sutuoktiniai tokiu būdu faktiškai pasidalino nekilnojamąjį turtą, esantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių ir patvirtino, kad 1998-12-01 butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas esant jo sutikimui, neneigia gavęs pinigus, pardavus minėtą butą, kuriuos vėliau panaudojo ne šeimos, o išimtinai savo reikmėms (kelionėms, skoloms padengti, savo tėvams išlaikyti), tačiau teigia, kad butas buvo parduotas ne siekiant padalinti bendrosios nuosavybės teise esantį turtą, bet iškilus finansiniams sunkumams šeimoje, o sutikimą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), davęs tik kaip įgaliojimą sutuoktinei, kad iškilus būtinybei, ji galėtų laisvai disponuoti turtu, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dalintinas lygiomis dalis.

Ieškovė teismui pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad M. M. sumokėjo 100 proc. butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kainos. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ginčo buto privatizavimui buvo panaudotos tik jos asmeninės lėšos, be to, šį butą jį remontavo, išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius. Byloje esančia AB „Klaipėdos energija“ pažyma nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. už suvartotą šilumos energiją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumokėjo 7562,90 Lt M. M. (b. l. 149). UAB „Jūros būstas“ pažyma nustatyta, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. balandžio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. ir nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. už UAB „Jūros būstas“ suteiktas paslaugas buvo sumokėta 2076,72 Lt (b. l. 151). Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prisidėjo prie buto įsigijimo, nes dirbo Armėnijoje, o vėliau vertėsi automobilių pardavimo verslu, gautus pinigus skirdavo išimtinai šeimos poreikiams, tačiau tokie atsakovo argumentai paneigti byloje esančiomis Sodros pažymomis, kuriomis nustatytos priešingos aplinkybės, nei nurodo atsakovas. Nustatyta, kad atsakovas būdamas santuokoje su ieškove, laikotarpiais nuo 1989-01-01 iki 1990-10-31 ir nuo 1990-01-01 iki 2000-10-31 oficialiai niekur nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Sprendžiant turto padalijimo klausimą nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į liudytojos Z. Z. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie tai, kad 1998 m., ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, būtent ieškovė įsigijo dar vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris atiteko ieškovei. Po kurio laiko, atsakovas pats inicijavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, ir pats pasiūlė ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti ieškovei. Liudytoja Z. Z. taip pat nurodė, kad atsakovas pardavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), už jį gautus pinigus išleido savo asmeninėms skoloms padengti. Tuo tarpu visus komunalinius mokesčius ir kitas išlaidas, skirtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, darė buto remontą, keitė santechniką, savo asmeninėmis lėšomis tik ieškovė. Byloje yra įrodymai patvirtinantys, kad būtent ieškovė išlaikė butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo buto komunalinius mokesčius (b. l. 30-36, 149, 151), tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos Z. Z. parodymų, byloje pateiktų įrodymų apie atsakovo darbinę veiklą matyti, jog atsakovas būdamas santuokoje su ieškove, niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nei prie buto, (duomenys neskelbtini), nei esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, jų išlaikymo neprisidėjo, o jo paties notariniu sutikimu buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 28, 29), ir už jį visi gauti pinigai atiteko atsakovui, kuriuos jis išleido savo asmeninėms reikmėms. Nepagrįstais laikytini ir atsakovo argumentai apie tai, kad jis prisidėjo prie butų išlaikymo mokėdamas komunalinius mokesčius, nes teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad taip vertindamas teismas nepripažįsta pagrįstais priešingų teisei atsakovo teiginių, kad jis daug uždirbdavo dirbdamas įvairius nelegalaus pobūdžio darbus (pardavinėjo transporto priemones, dirbo Armėnijoje ir pan.), o uždirbtus pinigus skyrė šeimai.

Nors ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu ir yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į tai, kad atsakovas, būdamas santuokoje niekur nedirbo, prie buto privatixavimo bei išlaikymo neprisidėjo, darytina išvada, kad buto privatizavimui buvo panaudotos tik ieškovės piniginės lėšos, investiciniai čekiai ir santaupos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, tenkintinas.

Dėl registruotino kilnojamojo turto padalijimo

Nustatyta, jog santuokos metu šalys įgijo transporto priemones – krovininį automobilį Peugeot 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė – 1000,00 Lt, automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė – 800,00 Lt, automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė – 1200,00 Lt. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo šias transporto priemones palikti asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Kadangi dėl šio registruotino kilnojamojo turto padalijimo ginčo nėra, ieškovės reikalavimas tenkintinas – aukščiau nurodytos transporto priemonės po santuokos nutraukimo paliktinos atsakovui.

Dėl skolos valstybei, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas visus skolinius įsipareigojimus, kylančius vykdant anstoliui Giedriui Jonauskui vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00041 VMI prie FM pagal 2006-11-09 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimą Nr. 7541P dėl 2000,00 Lt baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo yra A. M. asmeninė prievolė.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu teigė, jog 2000,00 Lt skolą pagal 2006-11-09 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimą Nr. 7541P yra sumokėjęs, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutuoktiniai A. M. ir M. M. mokestinės nepriemokos neturi, tačiau anstolis Giedrius Jonauskas valstybės naudai iš A. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/07/00041 dėl 2000,00 Lt baudos. Trečiojo asmens nuomone, ši bauda yra A. M. asmeninė turtinė prievolė, todėl neprieštarauja, kad atsakovui paskirta bauda valstybės naudai būtų pripažinta jo asmenine turtine prievole.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje vykdomas 2000,00 Lt išieškojimas iš A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/0041 pagal Klaipėdos m. VPK VP eismo priežiūros skyriaus 2006-11-09 nutarimą Nr. 7541P kreditoriaus valstybės naudai.

Pažymėtina, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Įstatymas numato, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Teisės pažeidimą padariusio sutuoktinio prievolė sumokėti įstatymuose numatytą baudą yra laikoma asmenine jo prievole. Ją privalu vykdyti iš asmeninio turto (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovo prievolė sumokėti baudą valstybei laikytina jo asmenine prievole.

Dėl sutuoktinio pavardės po santuokos nutraukimo

Ieškovė ieškinyje prašė palikti jai santuokinę pavardę „M.“. Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko, kad ieškovei būtų palikta jo santuokinė pavardė, ir prašė po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei pavardę turėtą iki santuokos sudarymo, t.y. „G.“ (b. l. 183).

Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. CK 3.69 str. 2 d. yra nurodyta, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Byloje nėra nustatyta ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, priešingai teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, ir į ieškovės interesus bei jos valią, kuri atitinka CK 3.69 str. 1 d. nuostatas, ieškovei jos apsisprendimu paliktina santuokos metu turėta pavardė „M.“.

Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Šalys neturi nepilnamečių vaikų.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, be to, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą, o ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja (CK 3.72 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal LR CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl atsakovas, nors ir yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei pagal įstatymą, jam suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 90-91), ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas - 143,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 8); 700,00 Lt byloje ją atstovaujančio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turėtos išlaidos (b. l. 175, 176), iš viso 843,00 Lt.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinas sumokėtas 143,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršija nustatytų rekomendacijų, todėl jų mažinti nėra pagrindo, ir priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 98 str.).

Byloje duomenų, pagrindžiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo, teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, nėra, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nesprendžiamas (b. l. 90-91, CPK 83 str. 1 d. 14 p., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M. (ikisantuokinė pavardė – G.), a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1989-08-11, Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1252, nutraukti dėl atsakovo A. M. kaltės.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu pagal 1995-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4076, įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka M. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonės – krovininis automobilis Peugeot 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, asmeninės nuosavybės teise paliekamos atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad įsipareigojimai, kylantys vykdant anstoliui Giedriui Jonauskui vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00041 VMI prie FM pagal 2006-11-09 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimą Nr. 7541P dėl 2000,00 Lt baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. M., yra A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninė prievolė.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „M.”.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 843,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.