- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-781-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12790-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Rimvidos Zubernienės, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama santuoką, įregistruotą 1989-08-11, įrašo Nr. 1252, Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp A. M., gim. 1953-02-11, ir M. M. (ikisantuokinė pavardė – Gusčiutė), gim. 1953-04-04, nutraukti dėl atsakovo kaltės; padalinti turtą – santuokos metu ieškovės vardu pagal 1995-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4076 įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį X, Klaipėdos m., unikalus Nr. X, kurio vidutinė rinkos vertė – 20 000 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei; santuokoje įgytą atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę – krovininį automobilį Peugeot 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė – 1 000 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui; santuokoje įgytą atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę – automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė – 800 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui; santuokoje įgytą atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę – automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė – 1 200 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui; nustatyti, kad skoliniai įsipareigojimai pagal 2006-11-09 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimą Nr. 7541P dėl 2 000 Lt baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo yra A. M. asmeninė prievolė; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „M“. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas elgėsi netinkamai, nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, tapo agresyvus. Nuo 1998 m. ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai, maždaug po metų sužinojo, kad atsakovas gyvena su kita moterimi, kurią vėliau nužudė, ir šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nepaisant to, kad atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo esant jo kaltei neigė ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų (atsakovas nepateikė įrodymų), kurie patvirtintų, jog ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, nes atsakovas nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas santuokoje su ieškove, gyveno su kita moterimi, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Tuo tarpu pripažindamas butą, esantį X, Klaipėdoje, ieškovės asmenine nuosavybe, teismas nustatė, kad ieškovė 1998-12-01 pardavė butą, esantį X, Klaipėdoje. Šis butas parduotas esant atsakovo sutikimui ir pinigai gauti už šį butą perduoti jam. Atsakovas neneigia gavęs pinigus pardavus minėtą butą, kuriuos vėliau panaudojo ne šeimos, o išimtinai savo reikmėms (kelionėms, skoloms padengti, savo tėvams išlaikyti). Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovė viena savo lėšomis įgijo abu butus, atsakovas prie to neprisidėjo. Teismo vertinimu, nors ginčo butas, esantis X, Klaipėdoje, įgytas santuokos metu ir yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas būdamas santuokoje niekur nedirbo, butą privatizuojant bei išlaikant neprisidėjo, todėl padarė išvadą, kad buto privatizavimui buvo panaudotos tik ieškovės piniginės lėšos, investiciniai čekiai ir santaupos. Dėl to ieškovės reikalavimą dėl buto, esančio X, Klaipėdoje, pripažinimo asmenine jos nuosavybe tenkino visiškai.
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl kaltės ir buto, esančio X, Klaipėdoje, pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe nesutiko. Šias sprendimo dalis prašė pakeisti ir pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priteisti jam 13 000 Lt kompensaciją už ieškovei tenkantį butą, esantį X, Klaipėdoje. Nurodė, kad jis buvo nuteistas už tyčinį nužudymą tik 2011 m. Tuo tarpu su ieškove nebegyvena nuo 1998 m. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nutrūko jų bendras gyvenimas. Pasak atsakovo, jis santykius su ieškove nutraukė dėl jos neištikimybės. Taip pat atsakovas nurodo, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį jam priklauso kompensacija už santuokoje privatizuotą butą, esantį adresu X, Klaipėdoje. Dėl to teismas privalėjo spręsti kompensacijos jam priteisimo klausimą. Apeliantas nurodo, jog buto vertė yra 26 000 Lt, todėl jog jam priklausytų 13 000 Lt kompensacija iš ieškovės už jai natūra atitenkantį butą.
Šalies argumentai
Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės ir nuolatinio atsakovo smurto. Taip pat ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino butą, esantį X, Klaipėdoje, asmenine jos nuosavybe, kadangi jis įgytas ir išlaikomas buvo už jos asmenines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji buvo neištikima, yra deklaratyvus ir nepatvirtintas byloje esančiais įrodymais. Nepaisant to, kad atsakovo padarytas tyčinis nusikaltimas – sugyventinės nužudymas, atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo įtakos neturi, kadangi šalys, kaip pačios nurodė, kartu nebegyveno jau nuo 1998 m. Vis dėlto tai nekeičia vertinimo, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Byloje nustatyta, jog atsakovas, būdamas santuokoje, išėjo gyventi pas kitą moterį, kurią vėliau ir nužudė. Atsakovui būnant santuokoje su ieškove ir išėjimas iš namų gyventi pas kitą moterį vertintinas kaip nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, įtvirtintomis CK 3.27 straipsnyje. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog yra kelis kartus baustas už vairavimą išgėrus, tai patvirtintina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu. Šių aplinkybių visetas suteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl atsakovo elgesio ir jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, kadangi pažeidė esmines sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės jam kompensacijos už ieškovei tekusį butą. Pasak atsakovo, šis turtas įgytas privatizavimo būdu šalims būnant santuokoje ir turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Sprendžiant šį atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą teisėjų kolegija konstatuoja, jog taikytinos ne Santuokos ir šeimos kodekso normos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o Civilinis kodeksas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas taikė ne tas teisės normas, kurios taikytinos nagrinėjant šalių ginčą, tačiau sutuoktinių turtą padalino tinkamai. Apelianto skundo argumentai galėtų būti pripažinti pagrįstais tik tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų gavęs visų pinigų už parduotą butą, esantį adresu X, Klaipėdoje. Pirmosios instancijos teisme atsakovas neneigė gavęs visą pinigų sumą iš ieškovės už parduotą butą. Svarbu pažymėti, kad buto pardavimas ir pinigų atsakovui perdavimas sutapo su laikotarpiu, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Dėl to atsakovui neįrodžius, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog jis šias lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams. Atsižvelgiant į tai ieškovei priklausytų kompensacija (CK 3.115 straipsnio 2 dalis), tačiau įvertinus aplinkybę, kad šalims priklauso kitas butas, esantis X, Klaipėdoje, yra teisinis pagrindas vietoje kompensacijos priteisimo iš atsakovo pripažinti, kad minėtas butas ieškovei atitenka asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog gauta pinigų suma už parduotą butą, esantį X, Klaipėdoje, yra iš esmės identiška buto vertei, kuris asmeninės nuosavybės teise paliekamas ieškovei.
Atsakovas buvo išreiškęs prašymą nagrinėti jo bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė argumentų, kurie suponuotų poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šios bylos aplinkybės aiškios, papildomai įrodymų tirti nėra poreikio, dėl to atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.