Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos teikiančios išvadą byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei R. D. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-23 teismo įsakymu priteistą iš D. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,88 Eur) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą sumažinant iki 36 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis išlaikymo lėšomis uzufrukto teise naudotis vaikų motiną R. D.;nustatyti ieškovo D. Š. bendravimo su dukromis S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

D. Š. turi teisę ir pareigą bendrauti su dukromis S. Š. ir L. Š. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgaliais, paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. penktadienį ir pristatant jas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.;D. Š. turi teisę aplankyti dukrą S. jos gyvenamojoje vietoje jos gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų birželio 5 d., o dukrą L. – jos gimimo dieną, t. y. aplankyti kiekvienų metų balandžio 10 d.;Vasarą pusę, bet ne mažiau 28 kalendorinių dienų, atostogų D. Š. praleidžia su dukromis, atostogų laikotarpį išskaidant arba ne į kelias dalis, atsižvelgiant į dukrų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse (tuo atveju, jei ieškovas įsidarbins). Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.;Dukroms S. ir L. pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, D. Š. praleidžia su dukromis pusę jų rudens, žiemos, pavasario atostogų;Kūčių ir šv. Kalėdų šventes neporiniais metais dukros praleidžia su tėvu, poriniais – su motina;Naujųjų metų šventę poriniais metais dukros praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;Šv. Velykų šventes poriniais metais dukros praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina; tais atvejais, kada D. Š. dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su dukromis pagal sutartą tvarką, jis turi apie tai informuoti dukrų motiną prieš 3 kalendorines dienas;tais atvejais, kada dukros dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, dukrų motina apie tai turi informuoti D. Š. prieš 3 dienas.

priteisti iš atsakovės visas byloje ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nuostata, kurioje įtvirtintas pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį tuo atveju, jei po išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovo teigimu, iš jo 2012-02-23 teismo įsakymu priteistas išlaikymo dukroms dydis – po 300 Lt (86,88 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį – yra per didelis, nes iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis: jis yra bedarbis, vienintelis jo gaunamų pajamų šaltinis yra 92,60 Eur gaunama netekto darbingumo pensija, dėl sveikatos būklės nuo 2016-03-15 jam yra nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis. Buvo registruotas darbo biržoje, tačiau nesulaukė nė vieno darbo pasiūlymo. Dėl jam diagnozuotų ligų yra ribojamas darbo krūvis, neleidžiama ilgai stovėti, dirbti aukštyje, sunkiai kelti ir pan., todėl neturi galimybės dirbti fizinio darbo. Šie apribojimai apsunkina darbo paieškas. Dėl nurodytų aplinkybių ir priežasčių ieškovas nurodo neturintis finansinių galimybių mokėti 2012-02-23 teismo įsakymu priteistą išlaikymą. Šiuo metu išlaikymą jo nepilnametėms dukroms moka Vaikų išlaikymo fondas, yra susikaupęs didžiulis išlaikymo įsiskolinimas, kurio jis nėra pajėgus likviduoti. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis neturi santaupų banke ir savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Be to, ieškovas nurodo, kad, be nepilnamečių dukrų, turi dar vieną išlaikytinį – sūnų M. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo atsižvelgti į tai, kad išlaikymo pareigos jis nevengia, tačiau teismo priteisto dydžio išlaikymo dukroms negali teikti dėl objektyvių aplinkybių – sveikatos būklės, kuri praktiškai visiškai riboja jo galimybes įsidarbinti. Išdėstyto pagrindu ieškovas iš jo priteistą išlaikymą prašo sumažinti iki 36 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė neužtikrina jo, kaip tėvo, teisės bendrauti su dukromis ir dalyvauti jų auklėjime, draudžia dukroms su juo susitikti, todėl prašo teismo nustatyti bendravimo su dukromis tvarką, detalizuotą ieškinyje, kuria būtų užtikrintos jo lygios teisės su atsakove bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė remtis ieškinyje išdėstytais motyvais ir ieškinį patenkinti visiškai.

Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Tai yra pripažino, kad ieškovas, kaip tėvas, turi teisę ir pareigą bendrauti su dukromis, dalyvauti jų auklėjime, taip pat iš esmės neprieštaravo dėl ieškovo išdėstytos jo bendravimo su dukromis tvarkos, kuria būtų užtikrintas maksimalus tėvo ir dukrų bendravimas, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad dukros tėvo yra nematę beveik 5 metus, jų emocinis ryšys su tėvu yra nutrūkęs, dukros nuo tėvo atpratę, todėl tokiai tvarkai įgyvendinti yra būtina nustatyti bent 1 metų pereinamąjį laikotarpį tam, kad būtų atkurtas dukrų ir tėvo ryšys. Atsakovė pažymėjo, kad ji dukrų bendravimui su tėvu niekada netrukdė, tačiau pats ieškovas nusišalinęs nuo bendravimo su dukromis ir jų auklėjimo. Dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžio sumažinimo atsakovė kategoriškai nesutiko, nes augančių nepilnamečių dukrų poreikiai kasmet tik didėja. S. Š. lanko mokyklą – darželį, už kurį reikia mokėti, L. Š. šiais metais mokosi pirmoje klasėje, jai reikėjo pirkti uniformą, be to, nemažai kainuoja ir vaikų lavinimo ugdymo priemonės, maistas, rūbai, avalynė, skiepai, vaistai joms susirgus. Ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo dydis netenkintų net minimaliausių dukrų poreikių. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovas, net ir būdamas darbingas nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms, jokio išlaikymo joms neteikė, tik porą kartų buvo nupirkęs rūbų. Išlaikymą vaikams moka Vaikų išlaikymo fondas fondas po 57 Eur. Atsakovė nurodo, kad ji dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, jos vienos pajamų neužtenka dukroms išlaikyti.

Kaišiadorių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje į bylą išvadoje (b. l. 39-40) nurodyta, jog nepritariama ieškinio reikalavimui sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą jo nepilnametėms dukroms S. Š. ir L. Š. iki 36 eurų per mėnesį, nes teikiant tik tokį išlaikymą būtų pažeidžiami teisėti vaikų interesai ir netenkinami net minimalūs vaikų poreikiai. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į gana konfliktiškus abiejų šalių santykius, yra tikslinga nustatyti ieškovo D. Š. bendravimo su dukromis S. ir L. tvarką, tačiau būtina įvertinti tai, kad ieškovas jau keli metai yra nematęs dukrų, mergaitės nuo ieškovo yra atpratę, todėl atsižvelgiant į mergaičių emocinį prisirišimą prie motinos ir jų įprastinės aplinkos, būtų reikalinga nustatyti pereinamąjį etapą, kurio metu mergaitės su tėvu turėtų bendrauti jų gyvenamojoje aplinkoje. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė šią išvadą palaikė.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b. l. 108-109) nurodyta, kad ištyrus ieškovo D. Š. šeimos buities ir gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad ieškovas D. Š. su sugyventine R. M. ir nepilnamečiu sūnumi M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių ir virtuvės su visais patogumais bute (duomenys neskelbtini). Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros. Išsiaiškinta, kad ieškovo sugyventinė dirba užsienyje, o ieškovas Lietuvoje augina jų sūnų. Nepilnametis M. Š. lanko Prienų lopšelį – darželį „Saulutė“, berniukas sveikas. D. Š. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Ieškovui nustatytas neįgalumas, gaunama 92 Eur išmoka. R. M. dirba užsienyje, jos darbo užmokestis apie 880 Eur. Bendros šeimos mėnesio pajamos apie 972 Eur. Remiantis ieškovo paaiškinimais, jis su dukromis S. Š. ir L. Š. nebendrauja nuo 2013 metų, bendravimui su dukromis trukdo jų motina R. D. Skyriaus išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į nepilnamečių poreikius ir tėvų turtinę padėtį, taip pat į tai, kad ieškovas visiškai nusišalinęs nuo mergaičių auklėjimo ir išlaikymo, Skyrius nepalaiko ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo sumažinimo iki 36 Eur ir daro išvadą, kad išlaikymo sumažinimas prieštarauja S. Š. ir L. Š. interesams. Skyrius palaiko ieškovo prašymą dėl maksimalios bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo, nes ieškovo šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, Skyrius neturi duomenų apie netinkamą mergaičių priežiūrą, auklėjimą, jų teisių ar interesų pažeidimus. Byloje gautas prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje Skyriaus atstovui nedalyvaujant, vadovaujantis pateikta išvada (b. l. 151).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo)

Byloje nustatyta, kad nepilnametės S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės dukros. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-13 įsakymu iš ieškovo D. Š. priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms S. Š. ir L. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300,00 Lt (86,88 Eur) dydžio išmokomis kiekvienai nuo 2012-03-01 iki dukrų pilnametystės (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti nepilnametėms dukroms teiktino išlaikymo dydį iki 36,00 Eur per mėnesį, šį ieškinio reikalavimą grindžia iš esmės pablogėjusia savo turtine padėtimi.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 380,00 Eur[2].

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad D. Š. šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. D. Š. buvo registruotas Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriuje nuo 2015-06-15 iki 2016-05-11; Kauno teritorinės darbo biržos skyriaus vedėjo 2016-05-19 sprendimu D. Š. panaikintas bedarbio statusas be teisės registruotis 6 mėnesius neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti be svarbių priežasčių (b. l. 18, 142). Ieškovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 20). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovas nėra įregistravęs jokių transporto priemonių (b. l. 19). Ieškovas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad iki 2012 m. pavasario dirbo (duomenys neskelbtini), iš darbo išėjo savo noru, nes gaunamų pajamų neužteko pragyvenimui. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių ieškovas negalėtų apskritai dirbti ir gauti darbinių pajamų. Ieškovas teisme nurodė, kad po to, kai nutrūko jo ir dukrų motinos santykiai, jis kurį laiką gyveno Anglijoje ir ten dirbo, šias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoja apklausta ieškovo sugyventinė R. M. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl sveikatos būklės yra tik iš dalies darbingas – nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, darbingumo lygio nustatymo terminas – nuo 2016-03-15 iki 2017-03-14 (b. l. 14, 15). Šiuo metu ieškovo gaunamas pajamas sudaro 92,60 Eur dydžio per mėnesį gaunama netekto darbingumo pensija (b. l. 17). Ieškovas, be nepilnamečių dukrų, turi sūnų M. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), su kurio motina R. M. kartu gyvena pastarajai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jį ir jų sūnų šiuo metu išlaiko sugyventinė R. M. Ieškovas teigia, jog Lietuvoje jam nepavyksta įsidarbinti dėl sveikatos būklės, kuri apriboja jam galimybes dirbti darbus, susijusius su fiziniu krūviu. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, D. Š. panaikintas bedarbio statusas be teisės registruotis 6 mėnesius neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti be svarbių priežasčių. Be to, neįgalumas ieškovui nustatytas tik nuo 2016-03-15, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nepilnametėms dukroms išlaikymo neteikia iš esmės nuo tada, kai jis buvo teismo priteistas, t. y. nuo 2012-03-01, išskyrus pavienius rūbų siuntinius. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas, be nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo įsiskolinimo, kuris 2016 m. spalio 1 d. sudaro 9524,78 Eur (b. l. 143), turi kitų, asmeninių skolų – iš D. Š. yra išieškoma administracinė bauda valstybės naudai (868,86 Eur), taip pat 148,25 Eur LR transporto priemonių draudikų biurui (b. l. 143, 146). Vien tai, kad išlaikymo teikimas yra susijęs su finansine našta, savaime nepagrindžia išlaikymo dydžio sumažinimo tokiu mastu, kokiu šiuo konkrečiu atveju prašo ieškovas.

Iš atsakovės į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį, taip pat galimi priedai (b. l. 124). Atsakovė turi savo vardu registruotą transporto priemonę Audi A4 Avant, 2000 m. (b. l. 95), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 96). Atsakovė taip pat vartojimo reikmėms yra paėmusi du kreditus – 4000 Lt (1158,48 Eur) ir 7000 Lt (2027,34 Eur) sumoms (b. l. 100, 101). Atsakovė gyvena jos tėvams priklausančiame pastate (lauko virtuvėje), kuriame yra įrengtas ir gyvenimui pritaikytas vienas kambarys ir virtuvė (b. l. 42). Gyvenamasis plotas nedidelis, apie 35 kv. m., šildomas krosnimi, be patogumų. Buitinės sąlygos geros, namuose švaru, tvarkinga.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių dukrų S. ir L. poreikiai per beveik penkerius metus, t. y. nuo 2012-03-01, kai joms buvo priteistas iš ieškovo išlaikymas, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė – žymiai išaugo. Šalių septynerių ir penkerių metų dukrų S. ir L. išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia žymiai didesnių lėšų nei 2012 metais. Be to, nuo 2012 metų žymiai išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, įvairių paslaugų, drabužių, avalynės ir kitos kainos. Nepilnametėms S. ir L. pagal jų amžių būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jų protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų tenkinami. Nepilnametė L. Š. lanko Žiežmarių mokyklą-darželį, už kurią reikia mokyti vidutiniškai 20 eurų per mėnesį (b. l. 91, 92, 99). S. Š. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokosi Žiežmarių mokyklos-darželio 1 klasėje (b. l. 98). Mergaitės yra skiepytos mokamais skiepais nuo erkinio encefalito (b. l. 90, 93, 94). Nepilnametėms dukroms reikalinga pirkti maistą, higienos, lavinimo, ugdymo priemones, rūbus ir avalynę, rūpintis kitais augančių nepilnamečių mergaičių poreikiais. Šiuo metu šalių nepilnametės dukros yra išlaikomos iš atsakovės gaunamo minimalaus darbo užmokesčio ir Vaikų išlaikymo fondo teikiamo išlaikymo. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė pagal savo finansines aplinkybes stengiasi užtikrinti tinkamas dukrų gyvenimo sąlygas bei patenkinti jų poreikius (b. l. 116-123).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad ieškovo turtinės padėties pablogėjimas pats savaime nesudaro teisinio pagrindo nuo 86,88 Eur iki 36 Eur mažinti kasmėnesinį išlaikymą dukroms. Ieškovo turtinės padėties pablogėjimas negali būti laikomas svarbesniu veiksniu už būtiniausių vaikų poreikių patenkinimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad ieškovo prašomas kasmėnesinis išlaikymo dydis nesiekia net Vaikų išlaikymo fondo mokamos 1,5 MGL dydžio išmokos vienam vaikui per mėnesį. Be to, teismas įvertina ir tai, kad atsižvelgiant į nepilnamečių dukrų poreikius, atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybes teikti išlaikymą, net ir pagal šiai dienai teismo priteistą išlaikymą ieškovas vaikų išlaikymo prievolėje su atsakove dalyvauja ne lygiomis dalimis, atsakovei tenka žymiai didesnė nepilnamečių dukrų išlaikymo našta, atsakovės skiriamas išlaikymas kiekvienai dukrai yra dvigubai didesnis nei šiuo metu teismo priteista iš ieškovo. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas iki 36 Eur sumažinti išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui, todėl atmestinas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros gyvena su motina atsakove R. D. jos tėvams priklausančiame gyvenamajame name. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nėra.

Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų apie ieškovo netinkamą elgesį ar kitas aplinkybes, dėl kurių ieškovo bendravimas kenktų šalių nepilnamečių dukrų interesams, todėl siekiant apsaugoti įstatymu garantuotą vaikų teisę bendrauti su tėvu (CK 3.170 str. 2 d.), vaikų tėvams dėl konkrečios vaikų bendravimo tvarkos nesutariant (CK 3.170 str. 4 d.), teismas sprendžia, kad būtina sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis S. ir L. tvarką. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka prieštarautų dukrų interesams, pasiūlymų dėl kitokios nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos su tėvu variantų nepateikė, išskyrus tai, kad nurodė, jog ieškovo pasiūlytos bendravimo su dukromis tvarkos įgyvendinimui būtinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu būtų atkurtas dukrų ir tėvo emocinis ryšys. Bylos teisminio nagrinėjimo metu tarp ieškovo ir atsakovės nepavyko taikiai išspręsti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo klausimo, nors atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nurodė, kad neprieštarauja dukrų bendravimui su tėvu, tik prašė atsižvelgti į tai, kad dukros tėvą matė gana seniai, kai buvo dar visai mažos, jų emocinis ryšys su tėvu yra nutrūkęs, šiuo metu jos labai prisirišę prie mamos ir reikia laiko dukrų ir tėvo ryšiui atkurti. Šalims nesutariant, teismas atsižvelgia į nepilnamečių vaikų S. Š. ir L. Š. interesus, Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas dėl ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos ir pripažįsta, kad nepilnamečių S. Š. ir L. Š. interesai bus tinkamai apsaugoti joms bendraujant su ieškovu pagal ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką, t. y. nustatant, kad:

D. Š. turi teisę ir pareigą bendrauti su dukromis S. Š. ir L. Š. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgaliais, paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. penktadienį ir pristatant jas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.;D. Š. turi teisę aplankyti dukrą S. jos gyvenamojoje vietoje jos gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų birželio 5 d., o dukrą L. – jos gimimo dieną, t. y. aplankyti kiekvienų metų balandžio 10 d.;Vasarą pusę, bet ne mažiau 28 kalendorinių dienų, atostogų D. Š. praleidžia su dukromis, atostogų laikotarpį išskaidant arba ne į kelias dalis, atsižvelgiant į dukrų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse (tuo atveju, jei ieškovas įsidarbins). Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.;dukroms S. ir L. pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, D. Š. praleidžia su dukromis pusę jų rudens, žiemos, pavasario atostogų;Kūčių ir šv. Kalėdų šventes neporiniais metais dukros praleidžia su tėvu, poriniais – su motina;Naujųjų metų šventę poriniais metais dukros praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;Šv. Velykų šventes poriniais metais dukros praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina; tais atvejais, kada D. Š. dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su dukromis pagal sutartą tvarką, jis turi apie tai informuoti dukrų motiną prieš 3 kalendorines dienas;tais atvejais, kada dukros dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, dukrų motina apie tai turi informuoti D. Š. prieš 3 dienas.

Teismo įsitikinimu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nustatytam ieškovo ir nepilnamečių dukrų S. ir L. pilnavertiškam bendravimui yra būtinas pereinamasis laikotarpis, kadangi bendravimas tarp tėvo ir dukrų šiuo metu yra nutrūkęs. Šalys byloje neginčijo aplinkybės, kad dukros tėvo nėra matę nuo 2013-06-05. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgus į dukrų amžių (7 m. ir 5 m.), siekiant atstatyti emocinius tėvo ir dukrų ryšius, būtina pereinamajam laikotarpiui nustatyti tokią ieškovo ir nepilnamečių dukrų S. ir L. bendravimo tvarką: 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja savaitgaliais (pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį, atsižvelgus į dukrų užimtumą ir konkrečią savaitgalio dieną suderinus su dukrų motina R. D.) keturis kartus per mėnesį, praleidžiant su dukromis numatytomis savaitgalių dienomis po 6 (šešias) valandas nepilnamečių dukrų gyvenamojoje vietoje. Teismas mano, kad 12 mėnesių pereinamasis laikotarpis būtų pakankamas minėtiems ryšiams atstatyti.

Teismo vertinimu, tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus pagal jų amžių, esamą prisirišimą prie įprastinės aplinkos, padėtų atstatyti ir stiprinti tėvo ir dukrų emocinius ryšius.

Pagal teismo byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad šalių santykiuose trūksta tolerancijos viena kitai. Tačiau ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovė iki šiol specialiai jam nesudarė sąlygų ir kliudė bendrauti su dukromis. Byloje nustatyta, kad pats ieškovas kurį laiką gyveno ne Lietuvoje, kur su kita moterimi 2014 m. susilaukė sūnaus. Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo siekį ir konkrečias pastangas bendrauti su dukromis 2012-2014 m. laikotarpiu. Priešingai, iš į bylą pateikto šalių asmeninio susirašinėjimo turinio (b. l. 113-114) matyti, kad atsakovė su ieškovu stengiasi bendrauti mandagiai, pasakoja jam apie dukras, siūlo jas aplankyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė dukroms formuotų neigiamą nuomonę apie jų tėvą. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat pabrėžė, kad ji nori, kad dukros ir tėvas bendrautų, tačiau atsižvelgiant į dukrų amžių, jų prisirišimą prie mamos ir į tai, kad dukros tėvo yra nemačiusios gana ilgą laiką, ji mano, kad dukroms su tėvu geriausia iš pradžių bendrauti jų gyvenamojoje aplinkoje, prie kurios jos yra įpratę ir kurioje jaučiasi saugios. Tai, kad atsakovė savo transportu nevežė dukrų į ieškovo nurodytas vietas pagal ieškovo reikalavimus tam, kad jos galėtų pabendrauti su tėvu, negali būti vertinama atsakovės kaip tyčinis trukdymas ieškovui bendrauti su dukromis, nes atsakovė nurodė tokio atsisakymo priežastis, kurios teismui, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atrodo visiškai aiškios ir pateisinamos vaikų interesais. Be to, atsakovė šalių susirašinėjimo metu yra nurodžiusi ieškovui, jog jis gali pats atvykti pas dukras jų pasiimti. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas tokiu pasiūlymu nepasinaudojo. Be to, pats ieškovas pripažino, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuo metu jis pats transporto priemonės nevairuoja. Kartu ieškovas byloje nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių jis būtų negalėjęs pasimatyti su dukromis jų gyvenamojoje vietoje. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, ieškovo kategorišką ir bekompromisį nusistatymą bendravimo su vaikais tvarkos atžvilgiu, visiškai neatsižvelgiant į dukrų amžių ir į tai, kad jos tėvo nėra matę nuo 2013-06-05, teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovui svarbiausi ne vaikų, o jo paties interesai ir patogumas bendraujant su vaikais. Kartu teismas sprendžia, kad egzistuojantys nesutarimai tarp tėvų negali nulemti vaikų ryšio su tėvu praradimo. Suaugę tarpusavyje nesutariantys asmenys privalo elgtis taip, kad nepažeistų vaikų interesų. Vaikų interesas nagrinėjamojoje byloje ieškovo ir atsakovės santykiuose turi būti viršesnis už jų tarpusavio nuoskaudas. Būtent dėl vaikų interesų šalys privalo siekti tarpusavio santykių gerinimo. Atsakovė, su kuria nuolat gyvena vaikai ir kuri turi didžiausią galimybę įtakoti vaikus, turėtų padėti jiems išsaugoti ryšius su tėvu, sudaryti bendravimo su tėvu sąlygas (CK 3.170 str. 2, 3 d.). Ieškovo bendravime su dukromis taip pat neturėtų būti išsakomi jo asmeniniai vaikų motinos asmenybės, elgesio vertinimai, tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo būdas, forma ir turinys turi atitikti išimtinai vaikų interesus.

Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (ieškovo) bendravimo su dukromis būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš vaikų tėvų (tiek ieškovas, tiek atsakovė) turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 4 d., atsižvelgus į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo atmestas, tuo tarpu dėl pareikšto reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios neprieštaravo, be to, šis reikalavimas patenkintas su atsakovės nurodytomis išlygomis, todėl nėra pagrindo spręsti dėl dalies ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ir ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja savaitgaliais (pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį, atsižvelgus į dukrų užimtumą ir konkrečią savaitgalio dieną suderinus su dukrų motina R. D.) keturis kartus per mėnesį, praleidžiant su dukromis numatytomis savaitgalių dienomis po 6 (šešias) valandas nepilnamečių dukrų gyvenamojoje vietoje. Pasibaigus 12 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, nustatyti ieškovo D. Š. bendravimo su dukromis S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

D. Š. turi teisę ir pareigą bendrauti su dukromis S. Š. ir L. Š. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgaliais, paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. penktadienį ir pristatant jas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.;D. Š. turi teisę aplankyti dukrą S. jos gyvenamojoje vietoje jos gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų birželio 5 d., o dukrą L. – jos gimimo dieną, t. y. aplankyti kiekvienų metų balandžio 10 d.;Vasarą pusę, bet ne mažiau 28 kalendorinių dienų, atostogų D. Š. praleidžia su dukromis, atostogų laikotarpį išskaidant arba ne į kelias dalis, atsižvelgiant į dukrų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse (tuo atveju, jei ieškovas įsidarbins). Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d.;dukroms S. ir L. pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, D. Š. praleidžia su dukromis pusę jų rudens, žiemos, pavasario atostogų;Kūčių ir šv. Kalėdų šventes neporiniais metais dukros praleidžia su tėvu, poriniais – su motina;Naujųjų metų šventę poriniais metais dukros praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;Šv. Velykų šventes poriniais metais dukros praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina; tais atvejais, kada D. Š. dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su dukromis pagal sutartą tvarką, jis turi apie tai informuoti dukrų motiną prieš 3 kalendorines dienas;tais atvejais, kada dukros dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, dukrų motina apie tai turi informuoti D. Š. prieš 3 dienas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

[1]Pagal 2006-12-07 Lietuvos Respublikos 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007-01-01 1 MGL? 130,00 Lt. Pagal 2008-07-15 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008-08-01 MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-30 nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009-01-01 BSI? 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015-01-01 BSI ? 38,00 Eur.

[2]Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ minimali mėnesinė alga nuo 2013-01-01? 1000,00 Lt, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-02 nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga nuo 2016-01-01 – 350,00 Eur.