Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 24S253986 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kadangi jis nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas studijuoti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) SMK aukštojoje mokykloje Bendrosios praktikos slaugos nuolatinių studijų programoje, remdamasis Europos Sąjungos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos beviziu susitarimu, pagal kurį (duomenys neskelbtini) piliečiai, gali be vizos atvykti į Europos Sąjungą ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (toliau – ir Susitarimas) per (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 6 d. atvyko į Šengeno erdvę, o 2022 m. spalio 24 d. į (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėjas Migracijos departamento Kauno skyriui 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė dokumentus, reikalingus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu gauti. Pareiškėjui 2023 m. sausio 19 d. atvykus į Migracijos departamento Vilniaus skyrių buvo nurodyta, kad Europos Komisijos sprendimu Susitarimo taikymas iš dalies buvo sustabdytas, todėl pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 24 d. atvyko neteisėtai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui negaliojo bevizio režimo atvykimui į Lietuvos Respubliką taisyklės, Migracijos departamentas 2023 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog jis savanoriškai išvykęs iš (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo, kurią turėdamas galės teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jokių kitų draudimų ar ribojimų pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatyta. Pareiškėjas, vykdydamas Migracijos departamento sprendimą, 2023 m. sausio 27 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą nacionalinei vizai gauti. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo kelionės į (duomenys neskelbtini) tikslas yra studijos. Kartu su prašymu buvo pateiktas SMK aukštosios mokyklos tarpininkavimo raštas, patvirtinantis, jog pareiškėjas yra šios švietimo įstaigos studentas. Ambasada 2023 m. vasario 2 d. pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę (D) vizą Nr. 004465563, kuri galiojo nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. sausio 30 d. (toliau – ir Viza).

2.3. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduota Viza, patvirtina, jog kompetentingos Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, Vizos išdavimo metu, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustačiusios ribojimų ar draudimų atvykti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, turėdamas teisėtai ir pagrįstai jam išduotą galiojančią Vizą, 2023 m. vasario 12 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), ketindamas realizuoti atvykimo tikslą – studijuoti VšĮ SMK aukštojoje mokykloje. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, jog planuojamos studijos (duomenys neskelbtini) truks ilgiau, nei galios Viza, per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) 2023 m. balandžio 7 d. rezervavo laiką Migracijos departamento Vilniaus skyriuje tikslu pateikti dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Pareiškėjui atvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių ir pateikus dokumentus, Migracijos departamento darbuotojas pareiškėjui nurodė, kad jo turima Viza buvo panaikinta, todėl jis negali pateikti prašymo leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Pareiškėjui nebuvo nurodytos priežastys ir motyvai, kodėl Viza buvo panaikinta, taip pat neįteiktas sprendimas, kuriuo buvo panaikinta Viza.

2.4. Atsakovas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S53210 (toliau – ir 2023 m. balandžio 21 d. sprendimas), kuriuo nusprendė uždrausti atvykti pareiškėjui į (duomenys neskelbtini) 12 mėnesių, 2023 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S53779 (toliau – ir 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Vizą, o 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 23S66182 (toliau – ir 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas) nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytais sprendimais, dėl jų panaikinimo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI2-10688-811/2023, 2023 m. spalio 6 d. sprendimu (toliau – ir VAAT 2023 m. spalio 6 d. sprendimas) skundą tenkino ir visus nurodytus Migracijos departamento sprendimus panaikino kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Atsakovas su minėtu teismo sprendimu sutiko ir jo apeliacine tvarka neskundė. Įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovas tiek elektroniniu paštu, tiek ir per MIGRIS 2023 m. spalio 31 d. atsiuntė pareiškėjui pranešimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas MIGRIS informacinėje sistemoje turi užpildyti prašymą nacionalinei vizai išduoti, nurodydamas, kad nacionalinė viza jam reikalinga ilgalaikiam buvimui Lietuvos Respublikoje. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 6.1 papunktyje numatyta, kad viza gali būti išduodama užsieniečiui studentui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką studijuoti pagal tarptautines ar Lietuvos Respublikoje registruotos ir veikiančios aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos sudarytas studentų mainų programas, o 6.11 papunktyje numatyta, kad viza gali būti išduodama užsieniečiui, kitais atvejais, kai jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Taigi nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui 2023 m. vasario 2 d. buvo teisėtai išduota Viza, turėjusi galioti iki 2024 m. sausio 30 d. Todėl atsakovas, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, turėjo pareigą spręsti klausimą dėl pareiškėjo buvimo (duomenys neskelbtini) įteisinimo, nes būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – Vizos panaikinimo, laikinai buvo paneigta pareiškėjo teisėtai įgyta teisė teisėtai būti (duomenys neskelbtini). Tačiau šiuo atveju susiklostė priešinga situacija, atsakovas, pateikęs pareiškėjui kvietimą atvykti ir pateikti prašymą nacionalinei vizai gauti, atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

2.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu, kreipėsi į pirmosios instancijos administracinį teismą, prašydamas panaikinti šį sprendimą bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę (D) vizą ne trumpesniam nei 9 mėnesių terminui, skaičiuojant jį nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba bet kokiu kitu būdu atkurti pareiškėjo teisinį statusą turėtą iki panaikinant daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004465563, suteikiant pareiškėjui teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 9 mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo metu dėl sprendimo vyksta procesas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Nesibaigus minėtam teismo procesui, atsakovas 2024 m. lapkričio 9 d. per MIGRIS informacinę sistemą pateikė pareiškėjui kvietimą atvykti pas atsakovą. Pareiškėjui 2024 m. lapkričio 12 d. atvykus pas atsakovą, jo atžvilgiu buvo priimtas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 24S253986, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 12 d.

2.6. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neįsigilino į susiklosčiusią individualią pareiškėjo situaciją, formaliai įvertino Įstatymo nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Pagrindinis Migracijos departamento argumentas, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi neturi dokumento, suteikiančio teisę jam būti ar gyventi šalyje, nesiaiškindamas kokios priežastys tai lėmė, kokie yra pareiškėjo ekonominiai ir socialiniai ryšiai, šeiminė padėtis ir kita. Sprendime formaliai ir lakoniškai nurodyta, kad jis yra priimtas atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas faktines aplinkybes ir, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, tačiau atsakovas neįvertino, kad pareiškėjas tokioje padėtyje, kokioje yra šiuo metu, atsidūrė išimtinai tik dėl atsakovo priimtų neteisėtų sprendimų. Sprendimas yra standartizuotos, iš anksto suformuluotos apibendrinto pobūdžio formos ir turinio dokumentas, kuriame neatsispindi individualūs tokio sprendimo priėmimo pagrindai ir motyvai.

2.7. Pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pildydamas Užsieniečio apklausos lapą, nurodė, jog egzistuoja kliūtys įpareigoti pareiškėją išvykti iš šalies. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje jis yra pakankamai ilgai, studijuoja aukštojoje mokykloje, integravosi į visuomenę, jį su Lietuvos Respublika sieja ilgalaikiai socialiniai ryšiai, tačiau atsakovas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, be kita ko, nepasinaudojo teisės aktuose numatytomis išimtimis, kai sprendimas dėl įpareigojimo išvykti gali būti nepriimamas net ir tuo atveju, jeigu užsienietis šalyje yra neteisėtai. Atsakovas nesvarstė net tokios galimybės, o tai patvirtina, kad priimtas Sprendimas yra formalus.

2.8. Pareiškėjas atitinka formalius reikalavimus vizai arba leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, todėl įpareigojimas išvykti į užsienio valstybę, vien tik dėl to, kad būtų gauta nauja viza, kai šį klausimą galima išspręsti būnant Lietuvos Respublikoje, neracionalus ir neproporcingas susiklosčiusiai situacijai, tuo labiau, kad atsakovas galėjo pasinaudoti teisės aktuose numatyta išimtimi ir neįpareigoti pareiškėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

2.9. Migracijos departamentas tyčia klaidino pareiškėją dėl jo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2024 m. sausio 30 d., ir sukūrė tokią situaciją, jog iki kol nebuvo pasibaigęs Vizos galiojimo terminas, įrodinėjo, kad pareiškėjui reikėjo iš naujo gauti nacionalinę vizą, kurią atsakovas atsisakė išduoti. Šiuo metu, kai Vizos galiojimo terminas jau yra pasibaigęs, atsakovas teigia, kad pareiškėjas, iki pasibaigiant Vizos galiojimo terminui, nesikreipė į atsakovą dėl tolimesnio savo buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo. Toks Migracijos departamento elgesys patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais, ir užkirto kelią pareiškėjui iki pasibaigiant Vizos galiojimo terminui, kreiptis į atsakovą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Jeigu pareiškėjui būtų buvę žinoma, kad jis iki 2024 m. sausio 30 d. buvo laikomas teisėtai gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, neabejotinai būtų kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją. Pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant ginčijamą sprendimą ir aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos.

4.2. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai piktnaudžiauja ar viršija savo įgaliojimus. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai atliko savo pareigas. Pareiškėjas nenurodė, kad Migracijos departamentas būtų pažeidęs procedūrinius reikalavimus ar Įstatymo nuostatas.

4.3. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad egzistuoja priežastys, dėl kurių negali būti vykdomas ginčijamas Sprendimas, tačiau jų nedetalizuoja. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl glaudžių socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, kad pareiškėjas jau ilgą laiką yra Lietuvos Respublikoje, jau buvo įvertintos Sprendime. Pareiškėjas Migracijos departamentui ir teismui nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių ginčijamą sprendimą vertinti kitaip ar paneigti padarytas išvadas.

4.4. Nagrinėjama situacija susidarė ne dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų, o dėl pareiškėjo kaltės, t. y. pareiškėjas nesirūpino savo teisine padėtimi laiku ir atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai. Pareiškėjo veiksmai (pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2022 m. rugpjūčio mėnesį, į Lietuvos Respubliką – po 4 mėnesių, o į Migracijos departamentą kreipėsi dar po beveik 2 mėnesių, t. y. į Migracijos departamentą kreipėsi praėjus 6 mėnesiams nuo atvykimo į Šengeno erdvę) neigiamai jį charakterizuoja ir parodo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus.

4.5. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas šiuo atveju galėjo pasinaudoti išimtimi ir nepriimti ginčijamo sprendimo arba, kad šis Sprendimas yra neproporcingas. Įstatymo 125 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, todėl pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs Įstatymo keliamus reikalavimus.

4.6. Pareiškėjas skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negali sugrįžti į kilmės valstybę. Vietoje to, kad pareiškėjas sugrįžtų į kilmės valstybę, kreiptųsi dėl leidimo gyventi ar vizos išdavimo, jis bando priversti Lietuvos Respublikos valdžios institucijas įteisinti jo buvimą, nors tai neįmanoma pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą.

4.7. Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimas atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 863 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

6.1. Pareiškėjas atvyko į Šengeno erdvę per (duomenys neskelbtini) lėktuvu (duomenys neskelbtini), turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą nacionalinę D vizą Nr. 004465563, galiojančią nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. sausio 30 d. Į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvyko 2023 m. vasario 12 d.

6.2. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S53210 uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių; taip pat 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 23S53779 panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004465563 bei 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66182 t. y. grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.

6.3. Pareiškėjas minėtus Migracijos departamento sprendimus apskundė teismui, kuris 2023 m. spalio 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino visus tris minėtus Migracijos departamento sprendimus.

6.4. Migracijos departamentas pakvietė pareiškėją pateikti prašymą nacionalinei vizai išduoti. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė dokumentus nacionalinei vizai gauti. Vykdant 2023 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį bei atsižvelgiant į tai, jog užsieniečiui panaikintą nacionalinę vizą išdavė ne Migracijos departamentas (išdavė Lietuvos Respublikos ambasada), priimtas užsieniečio prašymas išduoti nacionalinę vizą tam pačiam laikotarpiui, kuriam ji buvo išduota (2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. sausio 30 d.) ir iš naujo įvertintos vizos išdavimo aplinkybės. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 23S205110, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, apskundė jį Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-479-662/2025 panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 23S205110.

6.5. Migracijos departamentas šioje byloje ginčijamu sprendimu nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 12 d.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-479-662/2025, pažymėjo, kad teismas panaikino Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 23S205110, kuriame Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Panaikinus minėtą sprendimą, nebeliko pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Teismas vertino, kad nors ši aplinkybė Migracijos departamentui priimant ginčijamą sprendimą nebuvo žinoma, tačiau ji sudaro pagrindą pripažinti, kad nebeegzistuoja Sprendime nurodytas pagrindas, jog pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

8. Teismas sutiko su pareiškėjo atstovo teismo posėdyje nurodytais argumentais, kad pareiškėjas, esant priimtam Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimui Nr. 23S205110, negalėjo teikti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis, teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje eA-479-662/2025, 2025 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 25S272265 atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog buvo priimtas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Byla dėl Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 25S272265 pagrįstumo ir teisėtumo neišnagrinėta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimo 28 punkte nurodyta, kad objektyviais duomenimis byloje nėra paneigtas pareiškėjo 2023 m. lapkričio 1 d. prašyme Nr. 2311-NVIZ-0008 nurodytas gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas studijuoti ar kitos sąlygos, būtinos vizai gauti. Teismas vertino, jog Migracijos departamento veiksmai priimant administracinius sprendimus nėra pagrįsti individualia pareiškėjo situacija ir išsamiu bei objektyviu jos įvertinimu.

9. Teismas akcentavo, jog atsakovas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistomas bendrųjų konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti.

10. Teismas pažymėjo, jog prieš priimant administracinį sprendimą dėl įpareigojimo išvykti, turi būti išsamiai įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, be kita ko, faktas, kad pareiškėjas tęsia studijas aukštojoje mokykloje, bei konstatuotos ir ištaisytos neteisėtų veiksmų bei galimo pareiškėjo klaidinimo pasekmės. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje, be kita ko, įvertinus susidariusią situaciją, nebuvo sprendžiama ir dėl Įstatyme numatytos galimybės pratęsti įpareigojimo išvykti terminą. Teismas apibendrinęs konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, atlikti individualų ir visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą, tačiau to nepadarė.

III.

11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

12.1. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S53779, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. sausio 30 d. Net ir darant prielaidą, kad Viza galiojo iki nurodytos dienos, akivaizdu, jog 2024 m. sausio 29 d. buvo paskutinė teisėta pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje diena, nes po nurodytos dienos dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neturėjo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu panaikinus Migracijos departamento sprendimą, nebuvo įteisintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 30 d., todėl ginčijamame sprendime nepagrįstai teigiama, jog nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

12.2. Teismo sprendime nepagrįstai akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimo 28 punkte nurodyta aplinkybė, jog objektyviais bylos duomenimis nebuvo paneigtas pareiškėjo prašyme nurodytas gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas ar kitos sąlygos, būtinos nacionalinei vizai gauti. Šios aplinkybės konstatavimas savaime nesuponuoja išvados apie teisėtą pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje. Teisėtas buvimas šalyje siejamas ne su asmens ketinimais, siekiais ar atitiktimi vizos išdavimo kriterijams, bet su dokumentu, suteikiančiu teisę atvykti ir būti šalyje.

12.3. Nei viename įsiteisėjusiame teismo sprendime nekonstatuota, jog Migracijos departamentas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, netinkamai konsultavęs pareiškėją ar jį klaidinęs, be to, iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, apie kokias konkrečias konsultacijas kalbama ir kodėl jos vertinamos nagrinėjamoje byloje. Teismas rėmėsi aplinkybėmis ir administraciniais sprendimais, kurie nebuvo ginčijami nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas neįvardijo, kokie konkretūs Migracijos departamento veiksmai ar sprendimai turėtų būti taisomi, kodėl tokia pareiga atsakovui kyla ir kaip ji siejasi su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

12.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos byla išspręsta neteisingai.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo panaikintas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 12 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas panaikino Migracijos departamento Sprendimą, padaręs išvadą, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, nes atsakovas neatliko individualaus ir visapusiško pareiškėjo situacijos vertinimo.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi aplinkybėmis ir administraciniais sprendimais, kurie nebuvo ginčijami nagrinėjamoje byloje, pažeidė proceso teisės normas, todėl byla buvo išspręsta neteisingai.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 12 d., nes užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui ir gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi. Sprendime nurodyta, kad užsienietis atvyko į Šengeno erdvę per (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 12 d. lėktuvu (duomenys neskelbtini), turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą nacionalinę D vizą Nr. 004465563, galiojančią nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. sausio 30 d. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. vasario 12 d. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S53210 uždrausti atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių; 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 23S53779 panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004465563 bei 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66182 grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Šiuos Migracijos departamento sprendimus užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. spalio 6 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento sprendimus. Migracijos departamento iniciatyva užsienietis buvo pakviestas pateikti prašymą nacionalinei vizai gauti, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 23S205110 atsisakė išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą. Šį sprendimą užsienietis apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė užsieniečio skundą. Užsienietis, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau sprendimas Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimtas. Migracijos departamentas, vertindamas užsieniečio socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, jog užsieniečiui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, duomenų apie jo darbinę veiklą taip pat nėra, todėl užsienietis neturi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. užsienietis yra įtrauktas į Socialinių mokslų kolegijos studentų sąrašą, ir nors užsienietis mokosi aukštojoje mokykloje, jis nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2023 m. sausio 27 d. buvo neteisėtai šalyje ir nuo 2024 m. sausio 31 d. joje yra neteisėtai. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis ir atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, bei nenustačius Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti užsienietį į užsienio valstybę.

19. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai: jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimui (3 p.), ir, kai į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti (5 p.).

20. Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (Įstatymo 128 str. 1 d. 1-4 p.).

21. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios iš esmės atitinka ginčui aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas, yra pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

23. Migracijos departamentas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Gero administravimo principu įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 ir kt.).

24. Gero administravimo principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015 ir kt.). Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-183-552/2023).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą, kitą byloje esančią medžiagą, teismo posėdyje duotus paaiškinimus bei kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, o atsakovo veiksmai nesiderina su gero administravimo principu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas iš esmės priimtas neįvertinus administraciniam sprendimui įtakos turėjusių reikšmingų aplinkybių ir Sprendimo proporcingumo pareiškėjo individualiu atveju.

26. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiais VAAT 2023 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10688-811/2023 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-479-662/2025, buvo panaikinti anksčiau pareiškėjo atžvilgiu priimti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. balandžio 24 d., 2023 m. gegužės 12 d. ir 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimai, kuriais atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti bei atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Atsakovo sprendimai įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikinti dėl to, jog Migracijos departamentas nesilaikė VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Migracijos departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-479-662/2025, 2025 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 25S272265 atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes yra priimtas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę (administracinė byla Nr. eI2-6119-1235/2026). Administracinėje byloje Nr. eI2-6119-1235/2026 galutinis teismo procesinis sprendimas nėra priimtas (teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atidėtas teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas 2026 m. kovo 17 d. 14 val.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-479-662/2025, be kita ko, konstatuota, kad nebuvo paneigtas pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytas gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas studijuoti ir kitos sąlygos, būtinos vizai gauti, todėl nagrinėjamu atveju nustatytos ir Migracijos departamento neįvertintos aplinkybės patvirtina, jog byloje susiklosčiusi faktinė situacija dėl pareiškėjo teisinio statuso iki šiol nėra išspręsta ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl jo atžvilgiu atsakovo priimtų neteisėtų administracinių sprendimų, kurie buvo panaikinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, konstatavus Migracijos departamento pareigos priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus nesilaikymą, taip pat dėl pareiškėjo klaidinimo dėl jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje.

27. Darytina išvada, kad būtent Migracijos departamento atlikti neteisėti veiksmai iš esmės lėmė, jog pareiškėjui buvo užkirstas kelias įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, iš to kylančios neigiamos teisinės pasekmės negali būti perkeliamos pareiškėjui. Atsakovo Sprendime grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę iš esmės remiamasi teismų vėliau panaikintais atsakovo priimtais neteisėtais administraciniais sprendimais, todėl vien todėl jis negali būti laikomas pagrįstu. Be to, atsakovui klaidinus pareiškėją dėl jo teisinio statuso ir nepatikrinus (nepatvirtinus) teismams likusių atsakovo administracinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, toks Sprendimas nėra proporcingas pareiškėjui kilsiančių pasekmių kontekste. Nors Sprendime aptartos faktinės aplinkybės, taip pat nurodyta, jog buvo atsižvelgta į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies aplinkybes ir į tai, jog nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ryšiai, yra nepagrįsta. Ši išvada padaryta, neįvertinus pareiškėjo ir jo atstovo akcentuotų aplinkybių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės, studijų aukštojoje mokykloje ir integracijos Lietuvoje. Tuo pačiu tinkamai neįvertintos užsieniečio 2024 m. lapkričio 12 d. apklausos lape ir rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, ypač, jog šiuo atveju egzistavo kliūtys įpareigoti užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kad ši aplinkybė buvo atsakovo nustatinėjama arba vertinama. Sprendime iš esmės yra aptartos pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, paminėti atsakovo priimti sprendimai, ginčui aktualus teisinis reguliavimas, tačiau jie nebuvo susieti ir įvertinti pareiškėjo individualios situacijos kontekste, neatsižvelgta į anksčiau priimtų administracinių sprendimų rezultatus bei jų svarbą ginčijamam Sprendimui grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę. Todėl, įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo atlikti individualų ir visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą, ir priimti pareiškėjo atžvilgiu proporcingą Sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, ko atsakovas šiuo atveju nepadarė.

28. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi aplinkybėmis ir administraciniais sprendimais, kurie nebuvo ginčijami nagrinėjamoje byloje, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir visapusiškai aptarė ir ištyrė su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, išnagrinėjo bylą pareiškėjo skundo ribose, nekeisdamas bylos dalyko ir apimties. Teismas patikrino Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, be kita ko, įvertinęs ir ankstesniuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas reikšmingas aplinkybes, atsakovo nustatytus pažeidimus ir teismų pateiktus išaiškinimus, kurie yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Priešingai nei tvirtina atsakovas, įsiteisėjusiuose VAAT 2023 m. spalio 6 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendime buvo konstatuota, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, padarė VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus. Teismai vertino, jog toks Migracijos departamento elgesys nesuderinamas su gero administravimo principu, o atsakovas turi koreguoti savo veiksmus, vykdydamas jo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi aplinkybėmis, atsakovo ir teismų priimtais sprendimais, nesusijusiais su nagrinėjama byla ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas, atmetami kaip nepagrįsti.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

30. Pareiškėjo atstovas 2026 m. vasario 25 d. teismui pateikė prašymą priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo pridėtos sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad už pareiškėją 1 140 Eur advokatų profesinei bendrijai „ITER LEX“ sumokėjo byloje nedalyvaujantis asmuo E. K. A.

31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. Teismų praktika Nr. 59, AC-59-1, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-115-463/2026, 2024 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1774-821/2024 ir kt.). Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatų profesinės bendrijos „ITER LEX“ advokato M. Z., kuriai (bendrijai) buvo sumokėta pagal jos pateiktas 2026 m. sausio 23 d. ir 2026 m. vasario 8 d. sąskaitas, šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo – E. K. A.

32. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo prašoma priteisti 1 140 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atitinka būtino ir realumo kriterijus, bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui S. A. A. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 140 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.