Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas S. A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 23S205110 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą bei įpareigoti Migracijos departamentą suteikti (išduoti) pareiškėjui daugkartinę nacionalinę (D) vizą ne trumpesniam kaip 9 mėnesių terminui, skaičiuojant nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba bet kokiu kitu būdu atkurti pareiškėjo teisinį statusą turėtą iki panaikinant daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant pareiškėjui teisę, teisėtai būti Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 9 mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas turi Nigerijos Federacinės Respublikos bei Vanuatu Respublikos pilietybes. Pareiškėjas turėdamas tikslą studijuoti Lietuvoje, kadangi nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas studijuoti į studijų įstaigos – viešosios įstaigos SMK aukštosios mokyklos (anksčiau viešoji įstaiga Socialinių mokslų kolegija) (toliau – ir SMK aukštoji mokykla) Bendrosios praktikos slaugos nuolatinių studijų programos pirmą kursą, remdamasis Europos Sąjungos ir Vanuatu Respublikos susitarimu dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju (toliau – ir Susitarimas), taikomu nuo 2015 metų, pagal kurį Vanuatu Respublikos piliečiai gali be vizos atvykti į Europos Sąjungą ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį per Prancūzijos Respubliką, 2022 m. rugpjūčio 6 d. atvyko į Šengeno erdvę, po to, 2022 m. spalio 24 d. atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, jog Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, Migracijos departamento Kauno skyriui 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė atitinkamus dokumentus, reikalingus siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu. Pareiškėjui 2023 m. sausio 19 d. atvykus į Vilniaus skyrių buvo nurodyta, kad Europos Komisijos sprendimu, Susitarimo taikymas iš dalies buvo sustabdytas nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. vasario 3 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką 2022 m. spalio 24 d. atvyko neteisėtai, t. y., neturėdamas dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui negaliojo bevizio režimo atvykimui į Lietuvą taisyklės, atsakovas 2023 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų, nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023 m. vasario 18 d. Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog jis, savanoriškai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl Lietuvos nacionalinės vizos gavimo, kurią turėdamas jis galės teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jokių kitų draudimų ar ribojimų pareiškėjo atžvilgiu nei anksčiau, nei 2023 m. sausio 19 d. sprendimo priėmimo metu Migracijos departamentas nebuvo nustatęs. Pareiškėjas, vykdydamas jo atžvilgiu priimtą atsakovo sprendimą / įpareigojimą, nedelsiant, t. y. 2023 m. sausio 27 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, kur nuvykęs į Londone esančią Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje, pateikė prašymą nacionalinei vizai gauti. Prašyme vizai gauti pareiškėjas nurodė, kad jo kelionės tikslas – studijos. Pateikiant prašymą, be kitų dokumentų buvo pateiktas ir mokslo įstaigos, t. y. SMK aukštosios mokyklos tarpininkavimo raštas, pažymint, jog pareiškėjas yra šios mokslo įstaigos studentas. Minėta ambasada pareiškėjui 2023 m. vasario 2 d. išdavė daugkartinę nacionalinę (D) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo terminas buvo nustatytas nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. sausio 30 d. (toliau – ir Viza).

2.2. Aplinkybė, jog pareiškėjui sėkmingai buvo išduota Viza, patvirtina, jog kompetentingos Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, Vizos išdavimo metu, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustačiusios jokių ribojimų ar draudimų dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, turėdamas teisėtai ir pagrįstai jam išduotą galiojančią Vizą, 2023 m. vasario 12 d. atvyko į Lietuvą, ketindamas realizuoti atvykimo tikslą – studijuoti SMK aukštojoje mokykloje. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad planuojamos studijos Lietuvoje truks ilgiau nei, kad Vizos galiojimo terminas, per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) 2023 m. balandžio 7 d. rezervavo laiką Migracijos departamento Vilniaus skyriuje, kad galėtų atvykti ir pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo. Pareiškėjui atvykus į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir pateikus dokumentus, reikalingus prašant išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėją aptarnavęs darbuotojas nurodė, kad jo turima Viza buvo panaikinta, todėl jis negali pateikti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo. Pareiškėjui nebuvo paaiškintos jokios priežastys bei motyvai dėl ko, jo teisėtai turėta Viza, buvo panaikinta. Pareiškėjui nebuvo įteiktas joks atsakovo sprendimas, kurio pagrindu Viza buvo panaikinta. Pareiškėjui buvo abstrakčiai paaiškinta tik tiek, jog Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Karalystėje neturėjo pareiškėjui išduoti Vizos. Kartu pareiškėjo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą raštu dėl visų aplinkybių susijusių su Vizos gavimu bei atvykimu į Lietuvą.

2.3. Atsakovas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S53210 (toliau – ir 2023 m. balandžio 21 d. sprendimas), kuriuo nusprendė uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių, 2023 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S53779 (toliau – ir 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas), kuriuo buvo panaikinta pareiškėjui išduota Viza, o 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 23S66182 (toliau – ir 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas) buvo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2023 m. birželio 11 d.). Valstybė, į kurią pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti – Vanuatu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-471-502/2023, konstatavo, kad atsakovo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimas ir 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas, kuriais atitinkamai pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 12 (dvylikai) mėnesių bei panaikinta Viza, pareiškėjui buvo įteikti tik 2023 m. birželio 16 d. Ši aplinkybė yra itin reikšminga sprendžiant klausimą dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytais sprendimais, dėl visų jų panaikinimo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI2-10688-811/2023, 2023 m. spalio 6 d. sprendimu (toliau – ir VAAT 2023 m. spalio 6 d. sprendimas) skundą tenkino pilnai ir visus nurodytus atsakovo sprendimus panaikino kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Atsakovas su minėtu teismo sprendimu sutiko ir jo apeliacine tvarka neskundė. Įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovas tiek elektroniniu paštu, tiek ir per MIGRIS 2023 m. spalio 31 d. atsiuntė pareiškėjui pranešimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas MIGRIS informacinėje sistemoje turi užpildyti prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo nurodant, kad nacionalinė viza jam reikalinga ilgalaikiam buvimui Lietuvos Respublikoje. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 6.1 papunktyje numatyta, kad viza gali būti išduodama užsieniečiui studentui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką studijuoti pagal tarptautines ar Lietuvos Respublikoje registruotos ir veikiančios aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos sudarytas studentų mainų programas, o 6.11 papunktyje numatyta, kad viza gali būti išduodama užsieniečiui, kitais atvejais, kai jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui 2023 m. vasario 2 d. teisėtai buvo išduota Viza, turėjusi galioti iki 2024 m. sausio 30 d., kurios išdavimo pagrindas buvo studijos vienoje iš Lietuvoje veikiančių mokslo įstaigų. Lygiai taip aptartos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad pareiškėjui išduotą Vizą atsakovas panaikino neteisėtai. Taigi, atsakovas, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, turėjo pareigą spręsti klausimą dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje įteisinimo, nes būtent tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – Vizos panaikinimo, laikinai buvo paneigta pareiškėjo teisėtai įgyta teisė į teisėtą buvimą Lietuvoje. Visgi, šiuo atveju susiklostė priešinga situacija, o būtent – atsakovas, pateikęs pareiškėjui kvietimą atvykti ir pateikti prašymą nacionalinės vizos gavimui, o pareiškėjui įvykdžius atsakovo nurodytus veiksmus, atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o taip pat pareiškėjas yra nesumokėjęs jam paskirtos administracinės baudos.

2.4. Skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas netinkamai įvertinus susiklosčiusias aplinkybes, iš esmės piktnaudžiaujant atsakovui suteiktais valdingais administraciniais įgaliojimais, tyčia ir sąmoningai ignoruojant įsiteisėjusiuose teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose, nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes; pažeidžiant gero viešojo administravimo principą, teisėtumo principą; skundžiamame Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės nesusietos su taikomomis teisės normomis, o tik apsiribota pacituojant atitinkamų teisės aktų nuostatas.

2.5. Šiuo atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas yra priimtas ir studijuoja vienoje iš Lietuvoje veikiančių mokslo (studijų) įstaigų, o ir skundžiamame Sprendime atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad šie duomenys, neatitinka tikrovės ar, kad yra pagrindas jais abejoti. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas pateikė objektyvius duomenis, patvirtinančius atvykimo į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje tikslą bei sąlygas. Atsakovas skundžiamame Sprendime nepateikė nė vieno objektyvaus argumento, kuris pagrįstų teiginius, jog pareiškėjas nepagrindė ilgalaikio buvimo Lietuvoje tikslo.

2.6. Skundžiamame Sprendime atsakovo nurodyti argumentai, kad pareiškėjo veiksmai, kuomet jis neturėdamas dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi šalyje, atvykęs į Lietuvą (nuo 2022 m. spalio 24 d.), kuomet jam nebuvo taikomas bevizis režimas, Šengeno erdvėje bendrai prabuvo 6 mėnesius, iš jų Lietuvoje – 2 mėnesius, neskubėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl savo buvimo šalyje įteisinimo, naudojosi pirktais dokumentais (Vanuatu Respublikos pasas) keliaujant po Europą, paneigti VAAT 2023 m. spalio 6 d. sprendimu.

2.7. Turėdamas teisėtai ir pagrįstai jam išduotą galiojančią Vizą, pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2023 m. vasario 12 d. ir joje buvo teisėtai iki kol atsakovas 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu jos (Vizos) neteisėtai nepanaikino. Pareiškėjas, prieš atvykdamas į Lietuvą, ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių veiksmų bei tinkamai įteisino savo atvykimą į Lietuvą bei buvimo joje iki kol atsakovas savo neteisėtais veiksmais paneigė šią pareiškėjo teisę. Todėl, teisės požiūriu, nesuprantami skundžiamo Sprendimo argumentai, jog pareiškėjas turėjo imtis dar kokių nors papildomų veiksmų, tam, kad įteisintų savo atvykimą bei buvimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas sąžiningai klysdamas dėl teisės į bevizį režimą 2022 m. spalio 24 d. atvyko į Lietuvą, jo atžvilgiu buvo pritaikytos atitinkamos administracinio poveikio priemonės ir jis atsakovo 2023 m. sausio 19 d. sprendimu buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos, ką jis ir padarė bei vėliau gavęs Vizą, teisėtai atvyko į Lietuvą. Todėl, nagrinėjamu atveju, pakartotinis tų pačių argumentų naudojimas, kurie buvo panaudoti priimant 2023 m. sausio 19 d. sprendimą, prieštarauja non bis in idem principui (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus), o toks atsakovo elgesys negali būti pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu.

2.8. Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas yra nesumokėjęs jam paskirtos 200 Eur dydžio baudos už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje. Apie tai, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. gegužės 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 4500-ANR_P-48-2023 (ROIK (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2023 m. gegužės 12 d. protokolas) bei tos pačios dienos nutarimu pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur dydžio baudą, tapo žinoma tik gavus skundžiamą Sprendimą, po ko, nedelsiant (2023 m. lapkričio 17 d.) buvo kreiptasi į atsakovą, prašant pateikti minėtus procesinius dokumentus bei nurodyti, kada ir kaip jie buvo įteikti pareiškėjui. Atsakovas atsakymą į minėtą prašymą pateikė 2023 m. lapkričio 28 d., tačiau jame nenurodė, kada ir kaip aptariami procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjui. Kartu su minėtu raštu buvo pateikti ir pareiškėjo atžvilgiu surašyti administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas. Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas 2023 m. birželio 9 d. buvo nuvykęs į atsakovo Vilniaus skyrių, kur jam buvo įteiktas atsakovo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas (pareiškėjas dėl situacijos neaiškumo ir kalbos barjero, šio spendimo, sprendimo priėmimo dieną, nebuvo atsiėmęs), tačiau aptariamo vizito metu, pareiškėjo atstovas nebuvo supažindintas ir jam nebuvo įteikti jokie kiti su pareiškėju susiję dokumentai inter alia (be kita ko) nurodytas administracinio nusižengimo protokolas bei jo pagrindu priimtas nutarimas, kuriuo paskirta 200 Eur bauda, nors akivaizdu, kad vadovaujantis gero administravimo principu, tokie dokumentai turėjo būti įteikti. Ši aplinkybė turi itin didelę reikšmę, kadangi, kaip matyti iš atsakovo 2023 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. 23SD24997, jame nėra nurodyta, kad minimi procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti. Susipažinus su pateiktais 2023 m. gegužės 12 d. protokolu bei tos pačios dienos nutarimu, matyti, jog juose yra tik įrašas, kad pareiškėjas atsisakė juos pasirašyti, tačiau nėra nurodyta, kad jis atsisakė juos paimti, ar, kad jie buvo jam įteikti. Aptartos aplinkybės įgalina teigti, kad pareiškėjas objektyviai nesuvokė apie jam paskirtą administracinę baudą ir, kad tai yra kliūtis gauti vizą. Atsakovas pats pakvietė pareiškėją pateikti prašymą vizos išdavimui, nors tuo pačiu metu žinojo, kad ji negalės būti išduota dėl nesumokėtos administracinės baudos apie kurios egzistavimą pareiškėjas objektyviai nežinojo. Iš 2023 m. gegužės 12 d. pareiškėjo atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei tos pačios dienos nutarimo matyti, kad šie procesiniai sprendimai buvo priimti išimtinai tik dėl to, kad, atsakovo vertinimu, priėmus 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą, 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą, pareiškėjas neišvykdamas iš Lietuvos pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. balandžio 24 d. buvo neteisėtai. Kitaip sakant, pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos – 200 Eur dydžio baudos faktinis pagrindas buvo tai, kad pareiškėjui buvo panaikinta Viza. Tačiau nurodytų aplinkybių kontekste svarbu yra tai, kad pareiškėjui sprendimas dėl Vizos panaikinimo buvo įteiktas tik 2023 m. birželio 16 d., todėl jis objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo buvimas Lietuvoje po 2023 m. balandžio 24 d., lemia kokį nors teisės pažeidimą. Įsiteisėjus VAAT 2023 m. spalio 6 d. sprendimui, atsakovui tapo žinoma, kad pareiškėjo Viza buvo panaikinta neteisėtai su visais iš to išplaukiančiais padariniais inter alia reiškiančiais, jog 2023 m. gegužės 12 d. nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas Lietuvoje buvo nelegaliai ir, kad jis padarė ANK 538 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą.