- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- e2YT-1088-970/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00021-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Pareiškėjas
- L. B., J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., V. K., E. B., D. B.
- Advokatai
- Jonas Amšiejus, Roma Katilovskienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. B. ir J. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., E. B., G. B., D. B. (L.), valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai L. B. ir J. T. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti terminą palikimui pagal įstatymą priimti po tėvo J. B. mirties. Pareiškime nurodė, kad jų tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini), motina U. B. – (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės mėnesio pabaigoje buvo gautas VĮ Turto banko pranešimas Nr. (16.6-44)SK4-5993, adresuotas jų senelės J. V. sutuoktiniui J. V.. Iš šio pranešimo turinio sužinojo apie tėvo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: 4/15 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 96/388 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iki šio pranešimo gavimo apie tėvui priklausantį turtą nežinojo, manė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso namų valdai, kurią iki mirties valdė jų senelė J. V., o apie esantį kitą nekilnojamąjį turtą duomenų neturėjo. Be to, pareiškėjai J. T. tėvo mirties dieną buvo 15 metų, ją tuo metu globojo senelė J. V., tėvams Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimu buvo laikinai apribota tėvų valdžia, pareiškėjai nustatyta nuolatinė globa, o globėja paskirta senelė J. V.. Senelė privalėjo rūpintis palikimo priėmimo klausimais, kreiptis į notarą, į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo, tačiau senelė šių veiksmų neatliko. Pareiškėjams nežinant apie tėvo išreikštą valią atkurti nuosavybės teises į protėvių žemę, susiklostė ne nuo jų valios priklausančios aplinkybės, sukliudžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Senelė J. V. buvo uždara, garbingo amžius, neturėjo išsilavinimo, jos sveikata buvo silpna, todėl mano, kad ji neteisingai suvokė teisinę situaciją ir tai sudarė jai objektyvias kliūtis surinkti ir pateikti laiku atitinkamus dokumentus valstybės institucijoms. Pareiškėjai būdami įsitikinę, kad J. B. vardu nėra likę turto, sąžiningai klydo ir praleido terminą palikimui priimti.
Pareiškėjas L. B. teismo posėdyje palaikė prašymą ir paaiškino, kad tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu gyveno jis, brolis E. B., sesuo J. T., taip pat mama U. B., senelė (tėvo motina) J. V. ir diedas (senelės vyras) J. V.. Abu tėvai mėgo išgerti, su jais bendraudavo, kuomet jie būdavo blaivūs, tačiau apie turtą nekalbėdavo. Yra girdėjęs, kaip tėvas kalbėjo su senele apie žemę bei mišką, todėl suprato, kad tėvas turi kažkokio turto, tačiau tiksliai kokio nežinojo. Pirmiausia mirė mama, po mėnesio mirė tėvas, senelė ne kartą buvo sakiusi, kad visas turtas priklauso jai, todėl suprato, kad po tėvo mirties visas turtas atitenka senelei, be to, jog po tėvo mirties reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nežinojo, įstatymų nesupranta, galvojo, jog automatiškai turtas lieka senelei. Po tėvo mirties su senele apie palikimą nekalbėjo, senelė greitai susirgo, vėliau mirė, sesuo V. K. pasiėmė žemės, miško dokumentus, sakė, kad namas ir kiemas priklauso jai, miškas ir žemės yra visų, visus reikiamus dokumentus ji sutvarkys, buvo įsitikinęs, kad sesuo viską yra sutvarkiusi, todėl jokių veiksmų nesiėmė. 2018 m. gegužės mėnesį diedas iš VĮ Turto banko gavo laišką, iš kurio sužinojo, kad baigiasi kažkoks terminas ir gali visą turtą iš jų paimti, kažkokie dokumentai dėl turto nebuvo sutvarkyti. Gavę laišką kalbėjo su V. K., ji nurodė, kad turi senelės testamentą ir nieko negali padaryti, pats paveldėjimo santykių nesupranta, kokių veiksmų reikėjo imtis nežinojo. Diedas kreipėsi į advokatą Joną Amšiejų, kuris paaiškino, kad palikimo dokumentai nesutvarkyti, dėl to diedas kreipėsi į teismą, vėliau kaimynė pasakė, kad ir jam reikia kreiptis į teismą, todėl iš karto nuėjo pas advokatę Romą Katilovskienę, kuri padėjo tvarkyti dokumentus reikalingus palikimui priimti.
Pareiškėja J. T. teismo posėdyje palaikė prašymą ir paaiškino, kad tėvai, kartu su senele, senelės sutuoktiniu, ja ir jos broliais L. bei E. gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvai gerdavo, iš jų buvo atimtos tėvų teisės, todėl ją augino močiutė, kuri buvo paskirta jos globėja. Su tėvais beveik nebendraudavo, apie turtą šeimoje nekalbėdavo, jog tėvas turėjo turto, nežinojo. Kai tėvas mirė, jai buvo 15 metų, senelė apie tėvui priklausančias žemes nieko nesakė, visą laiką sakydavo, kad jai priklauso namas. 2014 m. susituokė, todėl išėjo gyventi atskirai, mirus močiutei pradėjo domėtis, ar yra kokio turto, tačiau brolis L. pasakė, kad sesuo V. K. kreipsis dėl turto, jog ji gali priimti palikimą, nesuprato, galvojo, jog sesuo viską yra susitvarkiusi. 2018 m. gegužės mėnesį kaimynė V. K. pranešė, jog gautas laiškas iš VĮ Turto banko, aiškino apie laišką, bet jo turinio nelabai suprato ir ką reikėjo daryti nežinojo. Brolis nurodė, kad gali atimti namą ir konfiskuoti žemę, dėl to senelės sutuoktinis J. V. kreipėsi į teismą, vėliau brolis Linas pasakė, kad reikia eiti pas advokatę, todėl kreipėsi pas advokatę, kuri padėjo tvarkyti dokumentus, jog būtų galima priimti palikimą.
Pareiškėjų atstovė advokatė Roma Katilovskienė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjai neturi jokių teisinių žinių, juos 2018 m. pas ją atvedė kaimynė V. K., kuri padeda pareiškėjams bei J. V. įvairiais klausimais. Pirmiausia pas ją atėjo V. K. su pareiškėju, nurodė, kad teisme yra užvesta byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, norėjo išsiaiškinti dėl pareiškėjo teisių. Susipažinusi su dokumentais pamatė, kad pareiškėjo teisės užvestoje byloje nėra ginamos, todėl pasirašė su juo sutartį bei užvestoje byloje pateikė savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui po pareiškėjo senelės mirties priimti. Vėliau pradėjus rinkti dokumentus išsiaiškino, kad po pareiškėjo tėvo mirties nėra užvesta paveldėjimo byla, todėl abiejų pareiškėjų vardu buvo suruoštas pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjai su broliais ir seserimis gyveno sunkiai, tėvai vaikais nesirūpino, vaikai augino vieni kitus, jiems padėjo senelė, todėl dėl trūkstamų socialinių įgūdžių, nesugebėjimo suprasti teisinių santykių, pareiškėjai tinkamai nesuprato buvusios situacijos, be to, tėvui mirus pareiškėja buvo nepilnametė, ją globojo močiutė, kuri ir turėjo kreiptis į teismą bei pareiškėjos vardu priimti palikimą, tačiau senelė globotinės interesų negynė.
Suinteresuotas asmuo G. B. teismo posėdyje parodė, kad su tėvais name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno tik metus laiko, vėliau, nuo 12-13 metų amžiaus, gyveno ir mokėsi globos namuose. Girdėjo, kaip tėvai kalbėjo apie žemių pardavimą, iš tų kalbų suprato, kad tėvas turi žemės, tačiau su seserimis ir broliais apie tėvo turtą nekalbėjo, kadangi jie tarpusavyje nebendrauja. Mirus tėvui apie palikimo priėmimą jokios kalbos nebuvo, tik sesuo V. K. buvo nuvykusi pas antstolę ir išsiėmė kažkokius dokumentus, jog tėvas turi skolų, todėl jokių dokumentų nesitvarkė, apie palikimą su pareiškėjais nekalbėjo, jai palikimas buvo nesvarbus. Mirus senelei, V. K. rodė testamentą, sakė, kad ji priims palikimą, mano, kad sesuo apie ketinimą priimti palikimą po senelės mirties buvo nurodžiusi ir kitiems broliams bei seserims. Vėliau buvo gautas laiškas iš VĮ Turto banko ir po šio laiško gavimo prasidėjo teisminiai procesai. Neprieštarauja, kad pareiškėjams būtų atnaujintas terminas palikimui pagal įstatymą priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepime prašė pareiškėjų prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pareiškėjų prašymą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. K., D. B. (L.), E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjų, jų atstovės bei suinteresuoto asmens G. B. paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais – pareiškėjų gimimo liudijimais, mirties įrašais Nr. 140 ir Nr. 170, Valstybės įmonės Registrų centro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.4A-159 nustatyta, kad pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų V. K., E. B., G. B. bei D. B. (L.) tėvas J. B., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), būdamas našliu, mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašai patvirtina, kad mirties dieną J. B. valdė nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 96/388 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4/15 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po tėvo J. B. mirties likusį turtą. Iš Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2019 m. sausio 7 d. liudijimo Nr. D1-33 matyti, kad po J. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad J. B. nebuvo sudaręs testamentų, po jo mirties palikimo priėmimo faktų neįregistruota.
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad pareiškėjų tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini), taigi terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas L. B. nurodo, kad įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido, nes nesuprato teisės aktų, reguliuojančių paveldėjimo teisnius santykius, be to, buvo įsitikinęs, kad po tėvo mirties, tėvui priklausęs turtas savaime pereina senelei, kuri juos prižiūrėjo, mirus senelei sesuo V. K. nurodė, kad turtas priklauso jai, ji sutvarkys visus dokumentus ir tik 2018 m. gegužės mėnesį gavus iš VĮ Turto banko raštą jam buvo išaiškinta, kad dokumentai po tėvo mirties yra nesutvarkyti ir palikimas nepriimtas. Pareiškėja J. T. nurodė, kad ją augino senelė, tėvams buvo apribota tėvų valdžia, senelė buvo paskirta jos globėja, kai mirė tėvas, jai buvo 15 metų, apie tėvo turtą nežinojo, mirus senelei sesuo V. K. nurodė, jog kreipsis dėl turto, todėl buvo įsitikinus, jog visą turtą paveldėjo sesuo ir tik 2018 m. gegužės mėnesį gavus raštą iš VĮ Turto banko, jai buvo išaiškinta, kad tėvas turėjo turto ir palikimas po tėvo mirties nėra priimtas. Iš pareiškėjų, suinteresuoto asmens G. B. paaiškinimų, valstybės įmonės Registrų centro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR. 4A-159, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-49-182/2008, mirties įrašų Nr. 170, Nr. 23 matyti, kad J. B. su U. B. turėjo šešis vaikus: L. B., J. T., V. K., E. B., G. B. ir D. B. (L.), kurį laiką visa šeima gyveno pas J. B. motiną J. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur taip pat gyveno ir J. V. sutuoktinis J. V.. J. B. su sutuoktine U. B. nuolat girtavo, jiems Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimu buvo apribota tėvų valdžia tuo metu buvusių nepilnamečių dukrų D. B. (šiuo metu L.) ir J. B. (šiuo metu T.) atžvilgiu, D. B. (L.) globėja paskirta sesuo V. K., pareiškėjos – senelė J. V.. Namuose vaikai su tėvais bendravo minimaliai, apie turtą su tėvais bei senele, nekalbėjo, pareiškėjas tik iš tėvų bei senelės kalbų žinojo apie tėvo turtą, tuo tarpu, pareiškėjai apie tėvo turtą nebuvo žinoma. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų tėvui J. B., pareiškėjai gyveno kartu su senele J. V., pareiškėjai girdėjo senelę kalbant, kad namas bei žemės priklauso jai. Senelei J. V. susirgus, suinteresuotas asmuo V. K. senelę išsivežė slaugyti pas save, (duomenys neskelbtini) mirus senelei, V. K., kuri buvo susirinkusi dokumentus dėl turto, pareiškėjams nurodė, kad po senelės mirties likęs turtas priklauso jai. Liudytoja V. K. teismo posėdyje parodė, kad gyveno šalia pareiškėjų, jų tėvai girtavo, vaikus prižiūrėjo bei visus reikalus tvarkė senelė J. V., nuolat jiems padėdavo. Ar J. B. turėjo turto nežino, jam mirus apie turtą pareiškėjų šeimoje nebuvo kalbama. Susirgus J. V., V. K. ją išsivežė slaugyti, kartu pasiėmė visus dokumentus. Mirus J. V. suprato, kad palikimą tvarkosi V. K., todėl su pareiškėjais apie palikimo priėmimą nekalbėjo. Iš Druskininkų savivaldybės administracijos Viečiūnų seniūnijos pažymos apie namų valdą Nr. PS matyti, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), įrašyta pareiškėjų senelės J. V. vardu. VĮ Turto banko raštas Nr. (16.6-44)SK4-5993 patvirtina, kad šis raštas, kuriame pateikta informacija apie nepriimtą palikimą po pareiškėjų tėvo bei senelės mirties, surašytas 2018 m. gegužės 10 d. ir adresuotas pareiškėjų senelės sutuoktiniui J. V.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjų socialinę brandą, jų gyvenimo sąlygas, aplinką, išsilavinimą (pareiškėjas baigęs 7 klases, pareiškėja – 10 klasių), vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad pareiškėja, kuriai tėvo mirties dieną buvo 15 metų, nežinojo apie tėvui priklausiusį turtą, pareiškėjas, nors ir žinojo, kad tėvui priklauso žemės bei miškas, tačiau buvo klaidingai įsitikinęs, kad po tėvo mirties visą turtą paveldi jo senelė J. V., o mirus senelei J. V. pareiškėjai buvo įsitikinę, kad likusį turtą paveldėjo sesuo V. K. ir tik 2018 m. gegužės mėnesį gavus raštą iš VĮ Turto banko, t. y. praėjus beveik aštuoniems metams po J. B. mirties, pareiškėjams tapo žinoma apie po tėvo mirties likusį nepriimtą palikimą. Nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad pareiškėjas tinkamai teisių į palikimą laiku neįgyvendino, nes sąžiningai klydo, jog visą tėvo turtą paveldėjo senelė, kuriai mirus visą turtą paveldėjo sesuo V. K., tuo tarpu pareiškėja palikimo atsiradimo dieną buvo nepilnametė (15 metų amžiaus), gyveno su globėja J. V., kuri neįgyvendino globėjos pareigos pradėti palikimo priėmimo procedūrą globotinės vardu, todėl pripažintina, kad pareiškėja tinkamai teisių į palikimą laiku neįgyvendino ne dėl nuo jos valios priklausančių objektyvių priežasčių. Nors pareiškėjai į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi po aštuonių mėnesių nuo informacijos apie likusį po tėvo mirties palikimą gavimo, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjų elgesį, spręsti, jog pareiškėjai buvo nesąžiningi ar elgėsi aplaidžiai, nėra pagrindo. Pareiškėjai nurodė, kad gavę raštą iš VĮ Turto banko suprato, jog visus dokumentus, susijusius su palikimo priėmimu turi tvarkytis senelės sutuoktinis J. V., kuris kreipėsi į advokatą, parašė pareiškimą teismui ir tik vėliau kaimynei nurodžius, jog dokumentus gali tvarkytis ir jie, kreipėsi pas advokatę, kuriai padedant surinko visus reikalingus dokumentus ir kreipėsi į teismą. Liudytoja V. K. parodė, kad J. V. pranešė jai apie iš VĮ Turto banko gautą laišką, susipažinusi su juo suprato, jog gali būti atimti namai ir J. V. reikia priimti palikimą, apie laišką pranešė suinteresuotam asmeniui V. K., kuri pažadėjo susitvarkyti, tačiau nutraukė visus ryšius. Paskambinusi VĮ Turto bankui išsiaiškino, kad V. K. jokio atsakymo nedavė, tuomet su J. V. nuvyko į savivaldybę dėl advokato paskyrimo, paskyrus advokatą, kartu su J. V. nuvyko pas advokatą, kuris nurodė, kad ir vaikams reikia tvarkytis dokumentus, bet juos turi atstovauti kitas advokatas. Pareiškėjai, kaip ir ji, iš VĮ Turto banko rašto suprato, kad palikimą turi tvarkytis J. V., todėl iš advokato sužinojusi, jog ir vaikams reikia tvarkytis dokumentus, iš karto su pareiškėjais nuvyko pas advokatę. Iš pareiškėjų paaiškinimų, liudytojos V. K. parodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kai tik pareiškėjai suprato, jog jie taip pat turi tvarkytis dokumentus palikimui priimti, jie iškart kreipėsi pas advokatę, pareiškėjas pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tikslu priimti palikimą po senelės mirties, J. V. pareiškimo pagrindu užvestoje civilinėje byloje Nr. 2YT-643-970/2019, bei abu pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui po tėvo mirties priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų aktyvų elgesį po to, kai jie suprato, jog turi tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo, į tai, kad suinteresuoti asmenys V. K., E. B., D. B. (L.) prieštaravimų nepareiškė, suinteresuotas asmuo G. B. sutinka, kad pareiškėjams terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, Nr. 3K-3-126/2007, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-741-390/2012).
Iš pareiškėjų priteistina po 11,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškėjų L. B. ir J. T. pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjams L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui pagal įstatymą priimti po tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Priteisti iš pareiškėjų L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą po 11,07 Eur (vienuolika eurų 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.