Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-09-18 · Civilinė byla Nr. 2-530-374/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
2-530-374/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03219-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
J. D.
Atsakovas
J. G., K. D., G. R., I. R., D. B., V. B., A. S., I. M.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras, notarei D
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-530-374/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03219-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.4.2.3.;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant J. P., S. B.,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams J. G., K. D., G. R., I. R., D. B., V. B., A. S., I. M., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, notarei D. L. dėl nekilnojamojo turto, kuris turto registracijos dokumentuose nurodomas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo asmenine nuosavybe, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. D., patikslinęs ieškinį, teismo prašo: pripažinti asmenine ieškovo J. D., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybe sekantį nekilnojamą turtą: negyvenamąją patalpą - neįrengtą pastogę esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12300 EUR; vieno kambario butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13300 EUR; žemės sklypą 2.5149 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 10500 EUR. 2009 - 05 - 04 neįrengtos pastogės dalies pirkimo - pardavimo sutartis registro Nr. DŽM - 2163, Nr. DŽM - 2172 ir Nr. DŽM - 2167 iš dalies pripažinti negaliojančiomis, t.y. pripažinti negaliojančiomis dalyje, kurioje nurodyta, kad „nekilnojamą turtą įsigijo O. B. D.“ ir įsigijo „kaip J. D. sutuoktinė O. B. D.“ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2004 - 02 - 26 buto pirkimo - pardavimo sutartį registro Nr. BRM - 1112 pripažinti negaliojančia dalyje, t.y. dalyje, kurioje nurodyta, kad „nekilnojamą turtą įsigijo O. B. D.“ ir įsigijo „kaip J. D. sutuoktinė O. B. D.“ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2 t. b.l. 35-40).

Ieškovas nurodo, kad J. D. ir O. B. D. santuoka buvo užregistruota 1975 - 06 - 27 Vilkaviškio rajono CMB, įrašo Nr. 220. 1987 - 04 - 24 Kapsuko rajono liaudies teisme buvo priimtas sprendimas, dėl santuokos nutraukimo tarp J. D. ir O. B. D.. Ištuoka užregistruota ištuokos metrikų knygoje 1987 - 07 - 29, įrašo Nr. 119, ištuoką užregistravo ieškovas J. D. arba ji užregistruota viešame registre teismui persiuntus įsiteisėjusį teismo sprendimą. O. B. D. ištuokos liudijimas išduotas 2012 - 07 - 23, praėjus dvidešimt penkeriems metams po ištuokos bylos išnagrinėjimo.

Ieškovo teigimu, priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo nebuvo sprendžiamas turto, kuris būtų sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimas, kadangi spręsti turtinius klausimus nutraukiant santuoką nereikalavo įstatymas (LR Šeimos kodeksas), galiojęs iki 2001 - 07 - 01. Be to, kaip nurodo ieškovas, 1987- 04-24 (teismo sprendimo priėmimo dieną) ir 1987 - 07 - 29 (ištuokos fakto registravimo viešame registre dieną) J. D. ir O. B. D. neturėjo dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ieškovas nurodo, kad buvusių sutuoktinių J. D. ir O. B. D. nekilnojamas turtas buvo įgytas po ištuokos, bet užregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl dabar jau niekam nežinomų ir nesuprantamų priežasčių. Nuo 1987 - 07 - 29, registravus ištuokos faktą viešame valstybės registre, ieškovo įsitikinimu, neabejotinai buvo daromos esminės klaidos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, sudarant sandorius ir registruojant šalių po ištuokos įgytą turtą, nepatikrinus duomenų ištuokos registre ir neatlikus kitų būtinų procedūrų teisingiems sandoriams sudaryti. Net tuo atveju, jeigu buvę sutuoktiniai turtą įsigijo bendrai, ieškovo nuomone, jis po ištuokos galėjo būti registruotas tik kaip „bendroji dalinė bendraturčių nuosavybė“, o ne „bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“. Tokį turtą, kur VĮ Registrų centras duomenų bazėje nurodoma jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sudaro:

negyvenamoji patalpa - neįrengta pastogė (bendras plotas 46.01 kv. m.) esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12300 EUR (nekilnojamojo turto statusas - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 4.7 p. 7.6 p.). Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (UAB ,,Kadma‘) nurodyta, kad 13 - to buto, t. y. ieškovo J. D. buto pastogę sudaro patalpos 13 - 6, 21.02 kv. m. - miegamasis kambarys; 13-9 10.98 kv. m. - miegamasis kambarys j 13 - 8 2.82 kv. m. - pagalbinė patalpa; 13 - 7 3.15 kv. m. - vonios kambarys; 13 -5 8.04 kv. m. - koridorius.

Patalpą - pastogę ieškovas J. D. įgijo 2009 - 05 - 04 neįrengtos pastogės dalies pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. DZM - 2163) iš A. S., sandorio metu dalyvavo pirkėjas vienas ir pardavėja A. S., sandorį pasirašė tik šie nurodyti asmenys, atsiskaitė pirkėjas grynais sandorio sudarymo dieną asmeninėmis piniginėmis lėšomis „sumokėjo grynais pinigais pardavėjams ...šios sutarties pasirašymo dienų (cit. 3.1 punktas)“. Sandorį sudarė notarė D. L..

Patalpą - pastogę ieškovas J. D. įgijo 2009 - 05 - 04 neįrengtos pastogės dalies pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, sutartį užregistravo 2009 - 05 - 18, pirko J. D. ir B. D. vardu (pagal B. D. įgaliojimą 2009 - 04 - 29 Nr. DŽM - 2114) iš I. M., sandorio metu dalyvavo vienas, atsiskaitė grynais sandorio sudarymo dieną asmeninėmis piniginėmis lėšomis „sumokėjo grynais pinigais pardavėjams ...šios sutarties pasirašymo dieną (cit. 3.1 punktas) “. Sandorį sudarė notarė D. L.. Patalpą - pastogę ieškovas J. D. įgijo 2009 - 05 - 04 neįrengtos pastogės dalies pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ( notarinio registro Nr. DZM - 2172), sandorio metu dalyvavo vienas, atsiskaitė grynais sandorio sudarymo dieną asmeninėmis piniginėmis lėšomis „...sumokėjo grynais pinigais pardavėjams ...šios sutarties pasirašymo dieną (cit. 3.1 punktas)“. Sandorį sudarė notarė D. L.. Kodėl ieškovas nepasisakė notarui apie ištuoką (kaip minėta ištuoką vienas iš sutuoktinių užregistravo 1987 - 07 - 29) ir pasinaudojo turėtu buvusios sutuoktinės įgaliojimu ar nesinaudojo įgaliojimu, motyvuotai paaiškinti negali, nes praėjo daug metų ir neprisimena. J. D. nurodo ir pateikia įgaliojimą 2013 -08-29 registro Nr. 3421, aiškina, kad šis įgaliojimas vienintelis, kurį jam buvo išdavusi buvusi sutuoktinė, tačiau jame nėra įgaliojimų įgyti kilnojamą ar nekilnojamą turtą jos vardu. Atvirkščiai, pablogėjus sveikatai O. B. D. įgaliojo buvusį sutuoktinį parduoti jai priklausantį nekilnojamą turtą, prižiūrėti turtą ir kt. Ieškovo nuomone, egzistuoja faktas, kad ištuoka viešame registre vienaip ar kitaip buvo registruota ir nekilnojamas turtas negalėjo būti registruojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai prieštarauja LR Civilinio kodekso normoms ir pažeistos LR CK 6. 393 str. ir 6. 398 str. normos, ir nekilnojamas turtas niekada nebuvo perduotas O. B. D. faktiškai, turtu ji niekada nesinaudojo. Ieškovas teigia, kad 2009 -- 05 - 04 neįrengtos pastogės dalies pirkimo - pardavimo sutartis, registro Nr. DZM – 2163, iš dalies pripažintina negaliojančia, t.y. pripažintina negaliojančia dalyje, kurioje nurodyta, kad „nekilnojamą turtą įsigijo visumoje“ ir įsigijo „kaip J. D. sutuoktinė O. B. D.“.

vieno kambario butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13300 EUR (nekilnojamojo turto statusas - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 7 p.) buvo jgytas 2004 - 02 - 26 buto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, nesant O. B. D. įgaliojimo, sudarant sandorį jai nedalyvaujant, iš asmeninių J. D. lėšų ,,...(14000)litų, kuriuos pardavėjai...gavo lygiomis dalimis iš pirkėjo J. D. šios sutarties pasirašymo dieną (cit. 3 p.)“, turtas užregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė visiškai neaiškiu kokiu pagrindu, notarės B. R.. Remiantis buto perdavimo - priėmimo aktu, butas Vytauto g. 83-13, Marijampolė faktiškai perduotas tik J. D.. Sandorį kaip minėta sudarė notarė B. R.. Kodėl ieškovas nepasisakė notarui apie ištuoką (kaip minėta ištuoką vienas iš sutuoktinių užregistravo 1987 - 07 - 29) ar pasisakė, bet į tai nekreipė dėmesio notaras, nustatyti šiai dienai neįmanoma. Tačiau šiuo atveju, J. D. nesinaudojo buvusios sutuoktinės įgaliojimu, apie tai įrašų sutartyje ir priėmimo - perdavimo akte nėra, todėl visiškai neaiškios ir neteisingos sandorio sudarymo aplinkybės, jų ieškovas motyvuotai paaiškinti negali, nes praėjo daug metų ir neprisimena. Kodėl sandorio sudarymo momentu notaras nepatikrino duomenų ištuokos registre greičiausia nenusistatysime objektyviai, tačiau yra faktas, kad ištuoka viešame registre buvo registruota ir nekilnojamas turtas negalėjo būti registruojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai prieštarauja LR Civilinio kodekso normoms ir pažeistos LR CK 6.393 str. ir 6.398 str. normos ir nekilnojamas turtas niekada nebuvo perduotas O. B. D. faktiškai, turtu ji niekada nesinaudojo. 2004 - 02 - 26 buto pirkimo - pardavimo sutartis registro Nr. BRM - 1112 pripažintina negaliojančia dalyje, t.y. pripažintina negaliojančia dalyje, kurioje nurodyta, kad „nekilnojamą turtą įsigijo Ona B. D.“ ir įsigijo „kaip J. D. sutuoktinė O. B. D..žemės sklypas 2.5149 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 10500 EUR (nekilnojamojo turto statusas neaiškus - „nuosavybės teisė“ 4.1. p., nenurodant, kad tai asmeninė J. D. nuosavybė). Įgyjant pastarąjį turtą taip pat dalyvavo tik ieškovas J. D., už perkamą turtą atsiskaitė sumokėdamas 10000 litų (1 punktas), tačiau taip pat registruojant turtą nebuvo konstatuojama, kad turtas yra asmeninė J. D. nuosavybė. Šios sutarties ginčyti nereikia, tačiau priimant sprendimą konstatuotina „asmeninė J. D. turto nuosavybės forma“.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad visą ieškinyje aptartą nekilnojamą turtą ieškovas įsigijo už sukauptas asmenines lėšas, po ištuokos praėjus 22 (dvidešimt dvejiems), 17 (septyniolikai) ir 9 (devyneriems) metams, todėl nurodytas turtas turi būti pripažintas asmenine jo nuosavybe, taip kaip numato LR CK 3.89 str. 1 d., nes turtas įgytas nesusituokusio asmens, o juridiniai faktai, kad turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė konstatuoti dėl asmenų registravusių sudariusių ir sandorius kaltės.

Kitas nekilnojamas turtas įgytas už asmenines O. B. D. lėšas, todėl į nurodytą turtą ieškovas J. D. nepretenduoja ir laiko, kad tai turtas, kuris yra asmeninė O. B. D. nuosavybė:

1) statiniai esantys (duomenys neskelbtini)., ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1810 EUR, sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 870 EUR, kompresorinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 572 EUR, siurblinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 715 EUR (nekilnojamojo turto statusas neaiškus - „nuosavybės teisė“ 4.1.p., 4.2.p., nenurodant, kad tai asmeninė O. B. D. nuosavybė);

2) žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4124 EUR, esantis (duomenys neskelbtini). (nekilnojamojo turto statusas neaiškus - „nuosavybės teisė“ 4.1. p., nenurodant, kad tai asmeninė O. B. D. nuosavybė).

Siekiant atstatyti teisingumą, ginant tiek vieno tiek kito buvusio sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, LR CK 1. 138 str. tvarka, ieškovo nuomone, išvardintas aukščiau nekilnojamas turtas pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe.

Atsakovė J. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsakovės J. G. ieškinio pripažinimo pareiškimas, kuriuo nurodo, kad ieškinį pripažįsta (2 t. b.l. 2).

Atsakovas K. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (2 t. b.l. 74-75), atsiliepimo į ieškinį negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Atsakovai G. R. ir I. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsakovų atsiliepimas, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka, o bylą prašo nagrinėti jiems nedalyvaujant (2 t. b.l. 46).

Atsakovė I. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (2 t. b.l. 74-75), pateiktas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, pretenzijų dėl ieškinio neturi (2 t. b.l. 112), todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovai D. B., V. B., A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo notarė D. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį ir prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (2 t., b.l. 126-128).

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, sutinkamai su VĮ Registrų centro informacija, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. B. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nekilnojamasis daiktas: negyvenamoji patalpa - neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), (registro įrašo Nr. 44/1282907). Neįrengtos pastogės 1270/10000 dalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. D. ir O. B. D. (1 t. b.l. 71-79). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas: 2009-05-04 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2163 (1 t. b.l. 80-84), 2009-05-04 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2167 (1 t. b.l. 85-89), 2009-05-04 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2172 (1 t., bl. 90-94), 2009-04-08 asmens prašymas Nr. 586051 (1 t. b.l. 95). Įrašas galioja nuo 2009-05-18. 2009-04-08 prašymą Nr. 586051 VĮ Registrų centrui pateikė J. D. ir Ona B. D., kurie prašė įregistruoti nuosavybės teisę į neįrengtos pastogės dalį proporcingai jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomam buto plotui, esančiam (duomenys neskelbtini). Prie prašymo Nr. 586051 buvo pridėtas 1975-06-27 santuokos liudijimas Nr. 220 (1 t., b.l. 96), kuriame yra duomenys apie J. D. ir O. B. D. sudarytą santuoką 1975 m. birželio 27 d.

2009-05-04 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2163 J. D. ir O. B. D. įsigijo 604/10000 dalis negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. R. ir G. R..

2009-05-04 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.2167 J. D. ir O. B. D. įsigijo 214/10000 dalių negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. S..

2009-05-04 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.2172 J. D. ir O. B. D. įsigijo 236/10000 dalis negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. M..

Nekilnojamasis daiktas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (registro įrašo Nr. 70/19328). Butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. D. ir O. B. D. (1 t., b.l. 97-98). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas: 2004-02-26 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr.BRM-1112 (1 t. b.l. 99-103), 2004-02-26 Priėmimo - perdavimo aktas Nr. BRM-1114 (1 t. b.l. 104-105). Įrašas galioja nuo 2004-04-27. Nuosavybės teisė buvo įregistruota J. D. 2004-04-14 prašymu Nr. c-114936 (1 t. b.l. 106), kuriame buvo nurodyta registruoti bendrąją jungtine nuosavybe.

J. D. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). (registro įrašo Nr. 18/10494) (1 t. b.l. 107-108). Žemės sklypo plotas 2,5149 ha. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas - 1996-11-08 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. BVM-17317. Įrašas galioja nuo 1996-11-08.

O.B. D. nuosavybės teise priklauso:

Nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini). (registro įrašo Nr. 18/17286) (1 t. b.l. 109-110). Žemės sklypo plotas 0,7266 ha. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas - 2000-12-27 Marijampolės apskrities viršininko sprendimas Nr. 18-12213-12313 (1 t. b.l. 111-112) ir 2001-01-08 Marijampolės apskrities viršininko įsakymas Nr. 5 ŽM (1 t. b.l. 113-114). Įrašas galioja nuo 2001-01-15.

Nekilnojamieji daiktai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinio pastato priklausinys); kompresorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinio pastato priklausinys); siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinio pastato priklausinys).

Nekilnojamieji daiktai yra (duomenys neskelbtini). (registro įrašo Nr. 70/50461) (1 t. b.l. 115-117). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2001-03-02 Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr.09-273 (1 t. b.l. 118) (ūkinio pastato ir sandėlio). Įrašas galioja nuo 2001-04-02 ir 2001- 03-27 Marijampolės savivaldybės mero potvarkis Nr. 223 (1 t. b.l. 119) bei 2001-03-28 Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 09-378 (1 t. b.l. 120) (kompresorinės ir siurblinės). Įrašas galioja nuo 2001-04-02.

Ieškovas prašo pripažinti asmenine jo nuosavybe nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą - neįrengtą pastogę esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vieno kambario butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 2.5149 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai pripažįstant negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutarčių dalis, kurių pagrindu įregistruotas šis nekilnojamasis turtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ieškovas teigia, kad aukščiau minėtas turtas įsigytas jo asmeninėmis lėšomis, jis tvirtai tikėjo, kad tai asmeninis jo turtas, nes su buvusia sutuoktine tuo metu jau negyveno, bendro ūkio nevedė, neturėjo jokių bendrų interesų, nors tik daug vėliau sužinojo, kad jų santuoka nutraukta. Ieškovo teigimu, jis neturi pakankamai teisinių žinių, todėl negali paaiškinti, kodėl pas notarą buvo teikiami santuokos dokumentai – liudijimas, įgaliojimas ir kt. Ieškovo teigimu, nekilnojamas turtas niekada nebuvo faktiškai perduotas O. B. D., turtu ji niekada nesinaudojo ir nesidomėjo, nemokėjo už turtą jokių mokesčių.

J. D. ir O. B. D. santuoka buvo užregistruota 1975-06-27 Vilkaviškio rajono CMB, įrašo Nr. 220. 1987-04-24 Kapsuko rajono liaudies teisme buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp J. D. ir O. B. D.. Ištuoka užregistruota ištuokos metrikų knygoje 1987-07-29, įrašo Nr. 119. O. B. D. ištuokos liudijimas išduotas 2012-07-23, praėjus dvidešimt penkeriems metams po ištuokos bylos išnagrinėjimo. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateikta informacija, kur nurodoma, kad J. D. ir O. B. D. santuoka buvo nutraukta 1987-04-24 Marijampolės rajono apylinkės teisme, 1987-07-29 Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudarytas ištuokos akto įrašas Nr. 119. Dėl įrašo sudarymo ir ištuokos liudijimo išdavimo į civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi O. B. D.. Jai buvo išduotas ištuokos liudijimas II-OK 283125. J. D. dėl ištuokos liudijimo į civilinės metrikacijos skyrių nesikreipė, jam ištuokos liudijimas nebuvo išduotas. 2012-07-23 į Marijampolės CMS kreipėsi O. B. D., prašydama išduoti kartotinį ištuokos liudijimą. Ištuokos įrašas buvo perduotas Gyventojų registrui, o O. B. D. išduotas naujas ištuokos liudijimas AA 351152. Nuo šios datos CMS teigimu, ištuokos duomenis galėjo matyti visi suinteresuoti asmenys, turintys teisę naudotis Gyventojų registro duomenų baze (2 t. b.l. 125).

Ieškovas prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą jo asmenine nuosavybe, dokumentuose užregistruotą turtą kaip įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ginčo turtas įgytas ieškovui ir jo sutuoktinei jau nesant santuokoje, kuri buvo nutraukta dar 1987 metais, nes ginčo turtas įgytas 1996, 2004 ir 2009 metais. Notarė patvirtino, kad sandorių sudarymo metu dalyvavo tik ieškovas ir turto pardavėjai. Tačiau nežiūrint to, kad realiai ieškovo sutuoktinė O. B. D. sandorio sudarymo metu nedalyvavo, pagal Gyventojų registro duomenis nebuvo galima nustatyti, kad šalių santuoka nutraukta, nes šių asmenų ištuokos įrašas nebuvo pateiktas registrui. Kaip nurodo Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius šie duomenys Gyventojų registrui buvo perduoti tik 2012 metais, t.y. po ginčo sandorių sudarymo.

Sutinkamai su LR CK 3.87 str. 2 d., sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Esant susituokus įgytas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu, kieno vardu jis įgytas (CK 3.88 str. 1 d. 1, 3 p.). Ginčo atveju nė vienas sutuoktinis neprivalo įrodyti susituokus įgyto turto bendrumo, nes galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

CK 3.89 str. 2 d. numatyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad ginčo turtą siekė įsigyti savo asmeniniams tikslams, nes su sutuoktine, kaip minėta, jis jau seniai negyveno ir neturėjo jokių bendrų tikslų. Aplinkybė, kad ieškovo buvusi sutuoktinė O. B. D. nedalyvavo sandorių sudarymo procese, leidžia spręsti, kad ji nesidomėjo ieškovo vykdomais veiksmais, jo planais ir siekiais. Neginčijamai nustatyta, kad ginčo sandoriai buvo sudaromi ieškovui ir jo buvusiai sutuoktinei O. B. D. nesant faktiškai santuokoje, todėl toks turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytu turtu. Akivaizdu, kad dėl buvusios sutuoktinės veiksmų – ištuokos neįregistravimo Gyventojų registre, buvo daromos teisinės klaidos įforminant pirkimo-pardavimo sandorius notarų biure ir VĮ Registru centre. Rašytinių įrodymų ar aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paneigti ieškovo teiginius dėl ginčo turto įsigijimo už asmenines lėšas, byloje nepateikta ir nenustatyta. Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo teiginys, jog turtas buvo įsigyjamas asmeniniams ieškovo tikslams ir už asmenines lėšas, yra pagrįstas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.89 str.).

Kaip pasekmė, tenkinti reikalavimai dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dalyje, t.y.: 2009 - 05 - 04 neįrengtos pastogės dalies pirkimo - pardavimo sutartis registro Nr. DŽM - 2163, Nr. DŽM - 2172 ir Nr. DŽM - 2167, t.y. pripažinti negaliojančiomis dalyje, kurioje nurodyta, kad „nekilnojamą turtą įsigijo O. B. D.“ ir įsigijo „kaip J. D. sutuoktinė O. B. D.“ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2004 - 02 - 26 buto pirkimo - pardavimo sutartį registro Nr. BRM - 1112 pripažinti negaliojančia dalyje, t.y. dalyje, kurioje nurodyta, kad „nekilnojamą turtą įsigijo O. B. D.“ ir įsigijo „kaip J. D. sutuoktinė O. B. D.“ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Atsižvelgiant į ginčo esmę, iš ieškovo priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei. Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovas yra garbaus amžiaus, jo pajamos 140 Eur per mėnesį, jis iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant teismui ieškinį (1 t. b.l. 58), priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 50 proc. - 112,72 Eur : 2 = 56,36 Eur (CPK 83, 93, 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti asmenine ieškovo J. D., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybe nekilnojamą turtą: negyvenamąją patalpą - neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 12300 EUR; vieno kambario butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13300 EUR; žemės sklypą 2.5149 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 10500 EUR.

Iš dalies pripažinti negaliojančiomis 2009-05-04 neįrengtos pastogės dalies pirkimo - pardavimo sutartis registro Nr. DŽM-2163, Nr. DŽM-2172 ir Nr. DŽM-2167, t.y. pripažinti negaliojančiomis dalyje, kurioje nurodyta, kad „nekilnojamą turtą įsigijo O. B. D.“ ir įsigijo „kaip J. D. sutuoktinė O. B. D.“ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pripažinti negaliojančia dalyje 2004-02-26 buto pirkimo - pardavimo sutartį (registro Nr. BRM-1112), t.y. dalyje, kurioje nurodyta, kad „nekilnojamą turtą įsigijo O. B. D.“ ir įsigijo „kaip J. D. sutuoktinė O. B. D.“ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Priteisti iš J. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 56,36 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 36 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Rūta Gustienė