Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui Č. S. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovei D. Ž. ir atsakovui Č. S. lygiomis dalimis (po ½) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 1/8 dalimi pastato–tvarto. Šis turtas yra įkeistas trečiajam asmeniui AB SEB bankui, užtikrinant ieškovės ir atsakovo prievolių, prisiimtų 2015 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kredito sutartis), įvykdymą. Pagal kredito sutartį ieškovė ir atsakovas iš trečiojo asmens iki 2030 m. liepos 20 d. gavo 25 200 Eur kreditą, kuriuo apmokėjo dalį buto (duomenys neskelbtini), pirkimo kainos. Ieškinio padavimo teismui metu (2021 m. balandžio 19 d.) negrąžintas kredito likutis buvo 17 100,75 Eur. Ieškovės banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. patvirtina, kad po šios bylos iškėlimo prievoles pagal kredito sutartį vykdė ieškovė.

5. Ieškovė ir atsakovas pripažįsta, kad ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Gyvendami kartu jie susilaukė sūnaus D. S.. Iš ieškovės ir atsakovo pozicijos taip pat aišku, kad ginčo butą jie įgijo kaip jų šeimos gyvenamąją patalpą.

6. Šiuo metu bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas kartu tame pačiame būste, bendras to paties turto sklandus valdymas yra nebegalimi. Pirmiausia tą patvirtina aplinkybės, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu smurtavo, ją baugino, naudodamas psichinę prievartą. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje. Tai yra, teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas sistemingai baugino ieškovę, naudodamas psichinę prievartą, taip pat 2021 m. kovo 28 d. ir 2021 m. rugsėjo 6 d. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė ieškovei fizinį skausmą ar nežymiai ją sužalojo. Nurodytas apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra įsiteisėjęs. Išnagrinėjęs atsakovo Č. S. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį.

7. Antra, atsakovo ir ieškovės santykiai yra konfliktiški iki šiol. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. vasario 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad remiantis ieškovės pareiškimu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai atsakovo sistemingo ieškovės bauginimo, naudojant psichinę prievartą, ir dėl galimų atsakovo pranešimų apie nebūtų ieškovės padarytus nusikaltimus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2023 m. sausio 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. atsakovas aštuoniolika kartų atsakingoms institucijoms pranešė apie galimai ieškovės D. Ž. daromas nusikalstamas veikas, t. y. kad ieškovė važinėja pas svetimus vyrus, kurie galimai tvirkina ieškovės ir atsakovo nepilnametį sūnų; kad ieškovė jos ir atsakovo nepilnametį sūnų nuteikia netinkamam elgesiui su kitais asmenimis; kad ieškovė platina kontrabandines cigaretes, narkotines medžiagas, sūnų verčia užsiimti prostitucija; kad ieškovė pardavinėja sūnų pedofilams; kad ieškovė neprižiūri sūnaus, vartoja psichotropines medžiagas; kad ieškovė užsiima prekyba nelegaliu alkoholiu; kad ieškovė išnaudoja sūnų seksualiniams poreikiams tenkinti. Paminėtame policijos rašte nurodyta, kad pagal atsakovo pranešimus policijos pareigūnai atliko patikrinimus, neteisėtų veiksmų požymių nebuvo nustatyta. Panašaus pobūdžio kaltinimus atsakovas ne vieną kartą išsakė ir šioje byloje rengtuose teismo posėdžiuose.

8. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bylos šalių nepilnamečio sūnaus D. S. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Nėra ginčo, kad butas (duomenys neskelbtini), yra faktinė ieškovės bei šalių sūnaus gyvenamoji vieta. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio turinys patvirtina, kad atsakovas bute faktiškai negyvena ir juo nesinaudoja kaip savo būstu bent nuo 2021 m. rugsėjo 15 d., kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės.

9. Ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą su priklausiniu, taip pat nustatyti šalių įsipareigojimų vykdomo pagal kredito sutartį vykdymo tvarką, nekeičiant prievolės kreditoriui pobūdžio. Dėl kiekvieno iš šių reikalavimų pagrįstumo pasisakytina eilės tvarka.

Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

10. Kaip prieš tai nurodyta, butu ir jo priklausiniu bylos šalys bendrai negali naudotis dėl konfliktiškų bei itin sudėtingų santykių. Naudojimosi butu tvarkos instituto pagalba šalių ginčas negali būti išspręstas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

12. Kasacinio teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

13. Butas yra antrame namo aukšte. Nėra prielaidų, kurios galėtų patvirtina, kad butą būtų įmanoma fiziškai padalinti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus be neproporcingos žalos pačiam butui. Bute faktiškai gyvena ir juo kaip savo gyvenamąja patalpa naudojasi ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi D. S.. Ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo kreipimosi į teismą dienos ji viena išlaiko butą, juo rūpinasi. Priešingą faktą galinčių patvirtinti įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip pasisakyta šio sprendimo 8 punkte, atsakovas butu nesinaudoja bent nuo 2021 m. rugsėjo 15 d.

14. Natūra ginčo turtas negali būti padalintas. Vienintelis įmanomas turto atidalijimo variantas – kompensacijos priteisimas vienam iš bendraturčių. Būtent toki turto atidalijimo variantą ieškovė ir prašo taikyti.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 30 punktas).

16. Jau pasisakyta, kad ginčo turtu atsakovas nesinaudoja ne vienerius metus. Bute gyvena ir juo naudojasi ne tik ieškovė, bet ir šalių nepilnametis sūnus. Taigi konkuruojant ieškovės ir atsakovo interesams naudotis butu prioritetas vienareikšmiškai turi būti teikiamas ieškovės intereso apsaugai. Atsakovui, priešingai nei ieškovei, buto atidalinimas priteisiant kompensaciją nesukeltų neigiamų pasekmių. Nuosavybės teisių į butą išlaikymas ieškovei svarbus ne tik dėl jos, bet ir nepilnamečio sūnaus teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimu. Analogišką ryšį su butu atsakovas jau yra praradęs dėl savo paties neteisėtų veiksmų. Aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti priešingą faktą, atsakovas nenurodė.

17. Pripažinus, kad turtas gali būti atidalintas tik priteisiant kompensaciją ir kad ieškovė turi svaresnį interesą likti buto savininke, aktualiu tampa atidalinimo atveju atsakovui mokėtinos kompensacijos klausimas.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 21 ir 22 punktai). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas).

19. Ieškovė į bylą pateikė UAB „Giantus vertinimas“ 2020 m. gruodžio 9 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ginčo turto rinkos vertė 2020 m. gruodžio 8 d. buvo 52 800 Eur. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie valstybės įmonės Registrų centro masiniu vertinimo būdu nustatytas buto ir jo priklausinio vertes, pagal kurias dabartiniu metu aktuali masinio vertinimo būdu apskaičiuota buto vidutinė rinkos vertė yra 48 300 Eur, o viso pastato–tvarto – 28 800 Eur. Taigi masiniu būdu apskaičiuota bendra ginčo turto vertė, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d., yra 51 900 Eur (48 300 Eur + (28 800 Eur / 8). Ieškovė, nustatant ginčo turto vertę, prašo remtis turto vertinimo ataskaita.

20. Ataskaita yra tinkamas įrodymas atidalintino turto vertei apskaičiuoti. Masiniu būdu apskaičiuota turto vertė yra naujesnė. Visgi turto vertintojo individualiai apskaičiuota turto vertė yra didesnė. Vadinasi, rėmimasis ataskaita turto vertei nustatyti yra palankesnis atsakovui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ginčo turto bendra rinkos vertė pagrįsta konkrečiu įrodymu (turto vertinimo ataskaita) yra 52 800 Eur.

21. 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. gegužės 29 d. teismo posėdžiuose atsakovas išsakė poziciją, kad turto vertė yra didesnė nei 52 800 Eur. Tačiau tokius teiginius galinčių patvirtinti įrodymų atsakovas nepateikė, apsiribojo tik abstrakčiais pasisakymais. Atsakovo galimybės teikti, rinkti įrodymus nebuvo ribojamos. Atsakovas turėjo galimybę atlikti naują ginčo turto vertinimą. Šios savo teisės nerealizavo. Taip pat 2023 m. gegužės 29 d. protokoline nutartimi, nors atsakovas kelis kartus buvo praleidęs teismo nustatytus terminus reikšti prašymus, patenkintas atsakovo prašymas skirti turto vertinimo ekspertizę ir pati ekspertizė paskirta teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi. Per teismo nustatytą terminą atsakovas avanso, skirto ekspertizės išlaidoms padengti, nesumokėjo. Dėl to teismo ekspertizė buvo atšaukta teismo 2023 m. birželio 20 d. Atsakovas neprašė pratęsti termino avansui sumokėti, nepaaiškino, kodėl neįmokėjo avanso. Kitaip tariant, atsakovas atsisakė įgyvendinti teisę gauti eksperto išvadą.

22. Tokio, kaip nagrinėjama, pobūdžio bylos yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų; šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą (CPK 12, 178 ir 185 straipsniai). Šie įrodinėjimo pareigos niuansai atsakovui teisminio proceso metu buvo aiškūs ir suprantami. Atsakovui buvo išaiškintos jo procesinės pareigos, įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp šalių, atsakovas savo teisių gynybai buvo pasitelkęs advokatus, reiškė pageidavimus teikti į bylą įrodymus dėl ginčo turto vertės.

23. Atsakovo procesinės teisės rinkti, teikti įrodymus nebuvo apribotos. Negalima laikyti, kad atsakovas negalėjo tinkamai ginti savo teisių dėl objektyvių priežasčių (pvz., socialinio pažeidžiamumo). Atsakovas teisminio proceso eigoje buvo sudaręs atstovavimo sutartis su dviem advokatais, abi sutartys buvo nutrauktos. Atsakovo procesinis pasyvumas renkant, teikiant įrodymus, galinčius pagrįsti jo teiginius dėl didesnės turto vertės, vertintinas kaip jo paties pasirinkta sąmoninga bylinėjimosi strategija. Vien atsakovo teiginio, kad buto vertė išaugo dėl pasikeitusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, savaime nepakanka pripažinti, jog turto vertė yra didesnė nei 52 800 Eur. Konkretaus turto rinkos vertė priklauso ne tik nuo bendros situacijos rinkoje, bet ir nuo turto individualių savybių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų bent netiesiogiai pagrįsti, kad ginčo turto vertė yra didesnė nei įrodinėjama ieškovės.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta šio sprendimo 19–23 punktuose, konstatuotina, kad bendra ginčo turto rinkos vertė, kuria turi būti remiamasi apskaičiuojant atsakovui priteistiną kompensaciją, yra 52 800 Eur.

25. Ginčo turtas ieškovei ir atsakovui priklauso lygiomis dalimis. Taigi atsakovui priklausančios atidalintinos turto dalies vertė yra 26 400 Eur (52 800 Eur / 2 Eur). Prieš tai pasisakyta, kad dalį ginčo turto kainos bylos šalys sumokėjo iš trečiojo asmens AB SEB banko paimto kredito lėšomis. Ieškovės kreipimosi į teismą metu negrąžinto kredito likutis buvo 17 100,75 Eur. Nuo bylos iškėlimo prievoles pagal kredito sutartį vykdė ieškovė. Atliktomis įmokomis ieškovė ne tik mažino bendrą šalių įsipareigojimą trečiajam asmeniui, bet tuo pačiu apmokėjo ir dalį šalių bendrai įgyto turto kainos. Apskaičiuojant galutinę atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, kad būtų užtikrinta tinkama šalių interesų pusiausvyra, turi būti išskaičiuota negrąžinto kredito dalis, tenkanti atsakovo daliai. Pastaroji, pritariant ieškovei, yra 8 550,37 Eur (17 100,75 Eur / 2). Dėl to atsakovui mokėtina kompensacija už jam priklausančią turto dalį – įvertinus negrąžinto kredito dalį, buvusią bylos iškėlimo metu, yra 17 849,63 Eur (26 400 Eur – 8 550,37 Eur).

26. Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas teisingai teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensaciją, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

27. Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašą, kad turi 5 007,46 Eur dydžio santaupas. Ieškovė sūnus liudytojas M. Ž. patvirtino, kad, jeigu būtų patenkintas ieškinys, padėtų ieškovei be papildomų sąlygų išmokėti atsakovui priteistą kompensaciją (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 25 min. 29 sek.–1 val. 25 min. 46 sek.). Pagal pateiktus duomenis liudytojas M. Ž. disponuoja 14 053,58 Eur santaupomis. Be to, ieškovei iš atsakovo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įrodymų, kad būtų sumokėjęs šias sumas, atsakovas nepateikė. Paminėti duomenys apie ieškovės turimas lėšas, reikalavimą atsakovui ir ieškovės sūnaus įsipareigojimą padėti išmokėti kompensaciją, patvirtina, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi išmokėti atsakovui 17 849,63 Eur kompensaciją.

28. Su turto atidalijimo ir kompensacijos dydžio klausimu taip pat yra susiję ir atsakovo atsikirtimai, kad jis mokėjo kredito įmokas, atliko buto remontą. Visų pirma, savo teiginių apie atliktą buto remontą atsakovas nepagrindė kitais įrodymais. Tai reiškia, kad šioje byloje paminėti atsakovo teiginiai yra neįrodyti. Jeigu atsakovas iš tiesų turėjo tokių išlaidų, turto atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės neužkerta kelio atsakovui reikšti ieškovei reikalavimų dėl turėtų išlaidų atlyginimo. Antra, prieš tai pasisakyta, kad bylos šalys pripažįsta, jog vedė bendrą ūkį. Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai, jos banko sąskaitos išrašai pagrindžia, kad ieškovė vykdė įsipareigojimus paslaugų teikėjams, mokėjo gyvybės draudimo įmokas, apmokėdavo sąskaitas už ryšio paslaugas. Pastarieji duomenys patvirtina, kad ieškovė tikėtinai pagrįstai akcentuoja, jog su atsakovu buvo susitarę, kad jis vykdys prievoles pagal kredito sutartį, o ieškovė kitus įsipareigojimus. Dėl to aplinkybė, kad nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. nuo atsakovo sąskaitos buvo sumokėta 9 205,99 Eur įmokų, o nuo ieškovės – 3 623,16 Eur, yra nereikšminga. Labiau tikėtina, kad bylos šalys, vesdamos bendrą ūkį, vienodai prisidėjo prie bendrų įsipareigojimų vykdymo (CPK 185 straipsnis).

Dėl prievolės pagal kredito sutartį vykdymo

29. Ieškovė taip pat prašo, nekeičiant šalių bendro įsipareigojimo trečiajam asmeniui AB SEB bankui pobūdžio (solidarumo) ir apimties pagal kredito sutartį, nustatyti ieškovės ir atsakovo vidinių prievolių vykdymo tvarką. Ieškovė faktiškai prašo nustatyti, kad įsipareigojimus pagal kredito sutartį visa apimtimi vykdytų ir tarpusavio atgręžtiniuose reikalavimuose už visą likusią skolą būtų atsakinga ieškovė, ir trečiajam asmeniui nukreipus reikalavimą į atsakovą kaip solidarų bendraskolį, pastarasis įgytų regreso teisę į ieškovę.

30. Nustatyta, kad pagal kredito sutartį bylos šalys yra solidarūs skolininkai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo nustatyti solidariosios prievolės trečiajam asmeniui bendraskolių tarpusavio santykiuose vykdymo tvarką. Prieštaravimų dėl ieškovės norimos nustatyti vidinės solidarios prievolės vykdymo tvarkos turinio atsakovas neišsakė.

31. Trečiojo asmens teisės, patenkinus aptariamą ieškovės reikalavimą, nebūtų paveiktos, pasikeistų tik vidinė ieškovės ir atsakovo prievolės vykdymo tvarka. Ieškovė neprašo pakeisti prievolės trečiajam asmeniui pobūdžio, t. y. padalinti prievolės. O tai reiškia, kad nėra kliūčių tenkinti tokį ieškovės pareikštą reikalavimą. Juolab, kad atidalijus butą vidinės prievolės trečiajam asmeniui vykdymo tvarkos nustatymas padės užtikrinti atsakovo interesų apsaugą, nes prievolę trečiajam asmeniui toliau vykdys ieškovė, atsakovas, jeigu išieškojimas būtų nukreiptas į jį, turės teisę visą iš jo išieškotą sumą išsiieškoti iš ieškovės.

32. Klausimas, ar ieškovė pajėgs vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, yra teisiškai nereikšmingas. Jau pasisakyta, kad šalių prievolės pobūdis, patenkinus ieškovės reikalavimą, nepasikeistų. Kita vertus, ieškovė turi nuolatinį darbą, teisminio proceso metu ji vykdo prievoles trečiajam asmeniui. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini atsakovo atsikirtimai, kad ieškovė yra nepajėgi asmeniškai dengti kredito įmokų.

Dėl bylos baigties

33. Remiantis tuo, kas nurodyta, pirmiausia pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ginčo turtu ieškovė ir atsakovas nebegali naudotis bendrai. Turtas natūra negali būti atidalintas. Vienintelis galimas turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas – kompensacijos priteisimas. Ieškovė pagrindė, kad, kitaip nei atsakovas, turi pagrįstą interesą išlaikyti turtą savo žinioje.

34. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl turto atidalinimo ieškovės prašomu būdu. Butas su priklausiniu priteisiami ieškovės asmeninėn nuosavybėn, atsakovui iš ieškovės už jam priklausančią turto dalį – įvertinus prievolės trečiajam asmeniui AB SEB bankui dydį ir pobūdį, priteisiama 17 489,63 Eur dydžio kompensacija (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Ieškovė įrodė, kad yra pajėgi išmokėti atsakovui priteistą kompensaciją.

35. Taip pat tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti vidinę solidarios prievolės pagal kredito sutartį vykdymo tvarką, pagal kurią ieškovė įsipareigoja dengti įsipareigojimus pagal 2015 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant prievolės solidarumo. Šio reikalavimo patenkinimas yra reikšmingas dėl to, kad butas, kuriam įgyti buvo panaudotos pagal kredito sutartį pasiskolintos lėšos, atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nustačius vidinę prievolės vykdymo tvarką užtikrinamas ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių didesnis apibrėžtumas, atsakovo interesų apsauga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Patenkinus ieškinį, turi būti atlygintos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad už ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, už advokato teisinę pagalbą – 675 Eur. Išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir atitinka suteiktos teisinės pagalbos turinį (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Remiantis tuo, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

38. Teisminio proceso metu patirtos 41,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu 1/8 dalimi pastato–tvarto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Priteisti butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu 1/8 dalimi pastato–tvarto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti atsakovui Č. S. iš ieškovės D. Ž. 17 849,63 Eur (septyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 63 ct) kompensaciją.

Nustatyti, kad ieškovė D. Ž. dengia įsipareigojimus pagal 2015 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, AB SEB banku, o prieš trečiąjį asmenį AB SEB banką ieškovė D. Ž. ir atsakovas Č. S. atsako solidariai.

Priteisti ieškovei D. Ž. iš atsakovo Č. S. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo Č. S. 41,10 Eur (keturiasdešimt vieno euro 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.