Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Jūratei Arošienei,

viešame teisiamajame posėdyje kontaktiniu bei nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neįgalus, teistas:

1) 2020 m. liepos 27 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) 2020 m. spalio 8 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinus paskirtą bausmę su 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme BK 64 straipsnio 1, 3 dalių, 65 straipsnio ir 64¹ straipsnio pagrindu, areštu 80 parų. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui;

3) 2022 m. gegužės 11 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimas vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui; turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 960 Eur, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui iki 2024 m. gegužės 7 d., būdamas 2021 m. balandžio 2 d. Marijampolės pataisos namuose, adresu Marijampolė, Sporto g. 7, pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2022 m. balandžio 29 d., apie 20.36 val., kelyje Telšiai – Varniai – Laukuva, 2 km, Telšių r., vairavo automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,22 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu vengė atlikti jam teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – trejus metus nevairuoti visų rūšių kelių transporto priemonių.

Apklaustas kaip kaltinamasis, P. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad buvo nuteistas už tai, jog girtas vairavo automobilį, žinojo, kad vairuoti negali. Draugės automobiliu nuvažiavo pas draugą tvarkyti mašiną, su juo išgėrė ir automobiliu norėjo grįžti namo, tačiau iš paskos važiavusi moteris jį sustabdė ir iškvietė policiją. Žinojo, kad vairuoti negali, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. P. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, P. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir subendrinus paskirtą bausmę su 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme BK 64 straipsnio 1, 3 dalių, 65 straipsnio pagrindu bei pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 80 parų. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 17 d. (b. l. 21-25, 26-33).

2021 m. balandžio 7 d. probacijos tarnyba gavo Marijampolės pataisos namų pažymą, įrodančią, kad nuteistasis P. P. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka (b. l. 17).

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2022 m. gegužės 24 d. „Pranešime apie vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę“, nurodyta, kad nuteistasis P. P. 2021 m. balandžio 2 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka. 2021 m. lapkričio 2 d. nuteistais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, nes vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu jam paskirta 650 Eur bauda.

2022 m. balandžio 29 d. jis taip pat vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs. 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu jam paskirta 630 Eur bauda. Tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 7-11, 12-20).

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaip minėta, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, P. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas areštu 80 parų. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 17 d.

2022 m. balandžio 29 d. jis vairavo automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas mažiausiai 2,22 promilių neblaivumas. Be to, kaltinamasis ir prieš tai vairavo automobilį, neturėdamas teisės tai daryti, ir padarė minėta administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.

Teismas pritaria prokurorės nuomonei, kad kaltinamasis P. P. tokiu būdu vengė atlikti jam teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – trejus metus nevairuoti visų rūšių kelių transporto priemonių, todėl jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir jo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

Iš byloje esančio Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžio matyti, kad už vairavimą būnant neblaiviam 2022 m. balandžio 29 d. jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 4 mėnesiams, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimas vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui; turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 960 Eur. Akivaizdu, kad įvykdydamas šią veiką, kaltinamasis tuo pat metu padarė ir šioje byloje nagrinėjamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Įstatyme nepateiktas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-697/2020). Nagrinėjamu atveju tiek veika, už kurią jis yra nubaustas Telšių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, tiek šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta vienu metu idealiosios sutapties būdu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo užfiksuotas ne vienas kaltinamojo P. P. padarytas pažeidimas, dėl ko jis buvo nubaustas administracine bauda, o 2022 m. balandžio 29 d. jis taip pat vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs, būdamas neblaivus, dėl ko buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nubaustas laisvės atėmimu 4 mėnesiams, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti transporto priemones 4 metams.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, būtinasis objektyvusis požymis – vengimas, išplaukiantis iš subjektyviojo požymio – tyčios, pasireiškiančios asmens nusikalstamos veikos piktybiškumu.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad P. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teismo nustatytu terminu ir jo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto būdamas teistas, baudžiamasis nusižengimas padaryta tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, nusikalstama veika yra baigta, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 45-52), baustas administracine tvarka (b. l. 3751). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus paskirti kaltinamajam paskiriant arešto bausmę, mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės vidurkis.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

Paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustačius, kad veikos įvykdytos idealiąja sutaptimi, apėmimo būdu, arešto bausmė BK 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčio pagrindu pakeista laisvės atėmimu, ir nustatytina galutinė bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu kaltinamajam P. P. gynybą užtikrino Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos parinkta ir teismo paskirta advokatė Naina Lanzbergienė, kurios suteiktos antrinė teisinės pagalbos išlaidos sudaro 145,00 Eur (b. l. 107).

Teismas, įvertindamas tai, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo interesus, gynėjo dalyvavimas procese buvo privalomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl atsižvelgdamas į šį argumentą bei į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, o byloje nėra duomenų apie jokį legalų jo pragyvenimo šaltinį ar nuosavybės teise registruotą turtą, sprendžia, kad valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nubausti areštu 30 (trisdešimčia) parų.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio tvarka arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams; turto konfiskavimu, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 960 Eur, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams ir konfiskuojant turto – automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct).

Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. 1-374-344/2022). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui

Bausmės bei baudžiamųjų poveikio priemonių vykdymo pradžią skaičiuoti nuo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžio vykdymo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį, o nubaudimas už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.