- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e2YT-443-329/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03248-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. N., I. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. N., I. S. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog jos močiutė A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Močiutė turėjo du vaikus – pareiškėjos motiną dukrą I. S. ir sūnų R. N. 2013 m. spalio 17 d. pareiškėjos senelė sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą po savo mirties paliko anūkei S. B. Pareiškėja nurodė, kad po močiutės mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis adresu(duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog dėl COVID-19 pandemijos įvestų ribojimų buvo sudėtinga patekti į valstybines institucijas, siekiant gauti reikiamus dokumentus, kadangi pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to ji praleido terminą palikimui priimti. Be to, apie jai testamentu paliktą turtą pareiškėja sužinojo tik po kelių mėnesių po testatorės mirties, susisiekus su giminaičiais, t. y. suinteresuotais asmenimis R. N. ir I. S., kurie yra pirmosios eilės įstatyminiai testatorės įpėdiniai, ir pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad palikimą priims įstatyminiai įpėdiniai. Teigia, jog dėl teisinių žinių stokos ir įvestų griežtų pandemijos valdymo priemonių, dėl kurių pareiškėjai nebuvo galimybės atvykti į Lietuvą, ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir mano, kad šios priežastys yra pakankamai svarbios atnaujinti pareiškėjai terminą močiutės palikimui pagal testamentą priimti. Nurodo, kad dėl teisinių žinių stygiaus, po to, kai sužinojo apie testamentu jai paliktą palikimą, iš karto nesikreipė į notarą, nes galvojo, kad terminas palikimui priimti yra ilgesnis nei 3 mėnesiai, tikėjosi, jog šis terminas yra 6 mėnesiai.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. N. ir I. S. į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, į paveldimą turtą nepretenduoja, prašė tenkinti pareiškėjos prašymą ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti, tai yra kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Bylos dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą atnaujinti prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
2013 m. spalio 17 d. A. N. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą po savo mirties paliko anūkei pareiškėjai S. B.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog A. N. palikimą sudaro šis nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo du vaikus – pareiškėjos motiną dukrą I. S. ir sūnų R. N. Iš byloje pateiktų suinteresuotų asmenų R. N. ir I. S. atsiliepimų bei išrašo iš Testamentų registro matyti, kad po A. N. mirties nėra užvestos paveldėjimo bylos, jos palikimo niekas nepriėmė.
Pareiškėja nurodė, kad dėl palikimo priėmimo pagal testamentą į notarą įstatymo nustatytu laiku nesikreipė dėl objektyvių aplinkybių – COVID-19 pandemijos sąlygotų ribojimų, ir dėl subjektyvių priežasčių – pareiškėjos teisinių žinių dėl palikimo priėmimo procedūros neturėjimo.
Sprendžiant termino palikimui priimti praleidimo priežastis, teismas pažymi, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, jog pareiškėjos senelė A. N. mirė tuomet, kai tiek Lietuvos teritorijoje, tiek ir (duomenys neskelbtini) bei visame pasaulyje buvo paskelbtas karantinas. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą ji nesikreipė dėl objektyvių aplinkybių, tokių kaip COVID-19 pandemijos sąlygoti ribojimai, susiję su kelionėmis tarp valstybių, dėl kurių buvo ribojamas ir patekimas į valstybines institucijas, taip pat buvo rekomenduojama iš (duomenys neskelbtini) nevykti į Lietuvą dėl susiklosčiusios blogos epidemiologinės situacijos, ir dėl subjektyvių priežasčių, tokių kaip pareiškėjos teisinių žinių dėl palikimo priėmimo procedūros neturėjimas – pareiškėja buvo įsitikinusi, jog terminas palikimui priimti yra ilgesnis nei 3 mėnesiai, todėl teismas sprendžia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių, o piktavališkų veiksmų ar sąmoningo delsimo pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, yra objektyvios bei svarbios, termino atnaujinimas turi teisinę reikšmę pareiškėjos veiksmams atlikti notaro biure priimant palikimą, todėl palikimo, atsiradusio po palikėjos A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 577 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 6,20 Eur sumą, valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti ir nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.