- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-475-661/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- Sodininkų bendrijai „Mokslas“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Mokslas“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas (apeliantas) prašė teismo pripažinti ieškovo S. P. ir atsakovės sodininkų bendrijos „Mokslas" 1998-10-26 dieną sudarytos žemės sklypo subnuomos sutarties Nr. 1 nutraukimą neteisėtu bei pripažinti, jog valstybinės žemės sklypo (kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini)) dalyje suformuotame žemės sklype (kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini)) galioja 1994-05-19 dieną sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 3-2446 tarp Lietuvos Respublikos ir sodininkų bendrijos „Mokslas", bei galioja 1998-10-26 dieną sudaryta žemės sklypo subnuomos sutartis Nr. 1, sudaryta tarp sodininkų bendrijos „Mokslas" ir S. P..
Atsiliepimas
2. Atsakovė sodininkų bendrija „Mokslas" su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad laisvi, neužstatyti valstybinės žemės sklypai subnuomos sutarties sudarymo ir šiuo metu Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama tik aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią mokestį. Teigė, kad pagal 1998-10-26 žemės sklypo subnuomos sutartį Nr.1, ieškovui žemės sklypas išnuomotas pagal žemės sklypo schemą, nes jis nebuvo tuo metu suplanuotas pagal teritorijų planavimo taisykles, neturėjo tikslių ribų, nesuteiktas kadastro numeris ir kiti žemės sklypui būtini rekvizitai. Minėtas žemės sklypas buvo subnuomotas ieškovui pažeidžiant galiojusią tvarką ne sodininkų bendrijos nariui, o kaip turinčiam namų valdą. Ieškovo valdomas 6 arų žemės sklypas yra kitos tikslinės paskirties, t. y. skirtas individualių namų statybai. Nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančią CK 6.547 straipsnio nuostatą, pagal žemės sklypo schemą žemės sklypas gali būti nuomojamas laikinai, ne daugiau, kaip 3 metus, o su ieškovu sudarytos subnuomos sutarties terminas numatytas maksimaliam 99 metų terminui. Atsiliepime atsakovė pažymėjo, kad vieno iš bendrijos narių A. B. iniciatyva 2007-2010 metais buvo rengiamas detalusis planas. Apie rengiamą detalųjį planą ieškovui buvo žinoma, nes jis savo sutikimą patvirtino 2007-10-09 notaro patvirtintu pareiškimu. Teigė, kad bendrijos pirmininkė ieškovui ne kartą aiškino, kad subnuomos sutartis, jo sudaryta su sodininkų bendrija „Mokslas“ pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nustojo mokėti žemės mokestį už žemės subnuomą nuo 2013 metų. Pažymėjo, kad ieškovas turi ir skolų už jo nuosavybės teise valdomą namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad žemės sklypo subnuomos sutartis su ieškovu pasibaigė CK 6.562 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Parengus ir patvirtinus detalųjį planą, subnuomotas žemės sklypas grįžo valstybei ir šio sklypo teisėtu naudotoju yra atsakovė. Naujai suformuotas žemės sklypas, turintis 464 kv. m ploto, negali būti išnuomotas ieškovui, nes tam nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad naujai suformuotame žemės sklype galioja 1994-05-09 sudaryta nuomos sutartis, atsakovės sudaryta su valstybe bei galioja subnuomos sutartis, 1998-10-26 atsakovės sudaryta su ieškovu. Ieškinį prašo atmesti.
3. Atsakovės atstovė - Sodininkų bendrijos „Mokslas“ pirmininkė D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad subnuomos sutartis yra nutrūkusi, nes buvo patvirtintas detalusis planas. Buvusi sodininkų bendrijos pirmininkė apie tai pranešė ieškovui elektroniniu paštu 2015 metais. Patvirtino, kad ieškovas sumokėjo mokesčius už savo namų valdą, o ne už subnuomojamą žemės sklypą.
4. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieškovas 1993-04-28 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo 600 kv. m ploto žemės sklypą Nr.117, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Sodininkų bendrijai „Mokslas“ 1994-05-19 nuomos sutartimi išnuomotas 1,2014 ha ploto žemės sklypas, kurio ribos kadastro žemėlapyje nepažymėtos. Todėl 2013-07-01 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-165 „Dėl žemės sklypų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“ informavo sodininkų bendriją, kad ji, norėdama patikslinti 1994-05-19 Nuomos sutartį, pagal kurią nuomojamas žemės plotas neatitinka dabartinės situacijos, turėtų savo lėšomis parengti mėgėjų sodo teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, numatomo išsinuomoti ar pirkti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir įregistravus žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009m. gruodžio 16d sprendimu Nr. 1-1325 „Dėl teritorijos šalia sklypo Nr. 184 sodininkų bendrijoje „Mokslas“ detaliojo plano tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti detalųjį planą ir jo sprendinius, inter alia žemės sklypo Nr.4 duomenis. 2013-12-27 atlikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Tuo pagrindu buvo suformuotas 464 kv. m ploto žemės sklypas, patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam sutektas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi ieškovo kadastro duomenų bylą, jį informavo, kad Vilniaus miesto skyriuje nėra gautas sodininkų bendrijos prašymas dėl naujai suformuoto žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu sodininkų bendrija valdė tiksliai neapibrėžtą ir neidentifikuotą valstybinės žemės plotą, patenkantį į bendrijos teritoriją, dalį kurio bendrija buvo perdavusi valdyti ieškovui. Tuo tarpu vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, žemės sandorių objektu gali būti tik konkretus identifikuotas objektas – žemės sklypas, suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema; šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis (CK 6.547 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad valstybiniai žemės sklypai parduodami ir nuomojami vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, kurių 49.13 papunkčiu, valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma sąlyga, kad nuomininkas neturi teisės subnuomoti valstybinės žemės sklypo.
5. Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 1,2014 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos Nekilojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėtos. Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotam asmeniui pateikus 2014-10-27 prašymą, UAB „Geokada“ parengtą 0,0464 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-1981, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilojamojo turto registrą buvo įrašyti 0,0464 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro duomenys. Pažymėjo, kad minėtu sprendimu buvo suformuotas naujas žemės sklypas, duomenų, kad jis būtų performuotas į kelis atskirus žemės sklypu, nėra, todėl trečiojo asmens nuomone, nėra pagrindo taikyti CK 4.9 straipsnio 3 dalį, numatančią, jog padalijus nekilnojamąjį daiktą, viešame registre įregistruotos daiktinės teisės ir jų suvaržymai išlieka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog Žemės sklypo Nr. 184 sodininkų bendrijoje „Mokslas“ detalusis planas, kurį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2009m. gruodžio 16d. sprendimu Nr. 1-1325, buvo rengiamas laikantis procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatyme. Apie detaliojo plano rengimą ieškovui buvo žinoma. Administraciniai teisės aktai, kuriais buvo tvirtinamas detalusis planas bei žemės sklypo kadastriniai duomenys, nebuvo ginčijami.
7. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. 2014m spalio 24d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto vedėjo sprendime Nr. 49SK-(14.49.109)- 1981, kurio pagrindu buvo įregistruotas 0,0464 ha žemės sklypas, yra nurodyta, kad sklypas formuojamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą. Tokiu atveju negali būti taikoma CK 4.9 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata, kad viešame registre įregistruotos daiktinės teisės ir jų suvaržymai išlieka, nes šiuo atveju nekilnojamais daiktas nebuvo padalintas ar sujungtas su kitu, kaip teigia ieškovas. Taigi, nepaisant to, kad 1998m. spalio 26d. Subnuomos sutartis Nr. 1, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo buvo viešajame registre įregistruota, naujai suformuotam nekilnojamajam daiktui toks suvaržymas neišlieka.
8. Įstatymų nustatyta tvarka suformavus naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistravus viešame registre, 1994-05-19 Valstybinės žemės nuomos sutartis, kaip neatitinkanti įstatymo imperatyvo, būdingo valstybinės žemės nuomos santykiams, tampa niekine, taigi negaliojančia. Dėl naujai suformuoto žemės sklypo nuomos sutarties Sodininkų bendrija „Mokslas“ su Nacionaline žemės tarnyba nėra sudariusi. Sodininkų bendrijos pirmininkė, kreipdamasi į Juridinių asmenų registrą dėl subnuomos sutarties išregistravimo, savo įgaliojimų neviršijo ir veikė pagal Įstatais jai priskirtą kompetenciją ( Įstatų 56.8 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:
9.1. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog subnuomos sutartis buvo sudaryta 1998-10-26 dieną, t.y. teismo nurodytos teisės aktų nuostatos tuo metu negaliojo ir tokie reikalavimai įstatyme nebuvo nustatyti.
9.2. Visas valstybinis žemės sklypas, kurį valdė atsakovė, buvo išnuomotas 1994-05-19 dieną sudarytos nuomos sutarties Nr. 3-2446 pagrindu, o šios sutarties sudarymo pagrindas - individualus teisės aktas -1994-01-20 d. priimtas Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 100V nėra panaikinti ar nuginčyti.
9.3. Pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas - išeidamas iš ieškinio ribų nustatė, jog nebegalioja ne tik apelianto ir bendrijos sudaryta subnuomos sutartis, bet ir visa valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis. Tokiu sprendimu teismas taip pat pažeidė ir Lexretro non agit principą -teismas vertino, jog pasikeitęs teisinis reglamentavimas gali panaikinti iki tokio reglamentavimo teisėtai sudarytus sandorius.
9.4. Nors detaliojo plano sprendiniuose ir buvo nustatyta, jog formuojamas sklypas yra subnuomojamas apeliantui, apeliantas negalėjo šio sprendinio užregistruoti viešajame registre, nes atsakovė vengė įregistruoti pagrindinę sutartį suformuotame sklype (tai matyti iš 2014-12- 09 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1323). Įrodymai patvirtina, jog 649 kv. m. ploto žemės sklypas buvo suformuotas valstybiniame žemės sklype, o ne šalia jo. Taip pat šie įrodymai liudija, jog atsakovė pažeidė apelianto teises ir teisėtus interesus trukdydama jam įgyvendinti subnuomininko teises ir pareigas.
9.5. Teismo teiginys, jog suformuotas sklypas nebuvo atidalintas iš bendrijos nuomojamo sklypo yra tiesiog nepagrįstas, nes tokią teismo išvadą paneigia ir pats detalusis planas, kurio vienas iš tikslų buvo performuoti 1.2014 ha ploto pagrindinį sklypą (duomenys neskelbtini), iš jo išskiriant 464 kv. m. ploto žemės sklypą, kuriam buvo suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
10. Atsakovas sodininkų bendrija „Mokslas" pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą dėl šių priežasčių:
10.1. Ieškovas ieškiniu teikė reikalavimą pripažinti ieškovo S. P. ir sodininkų bendrijos „Mokslas" 1998-10-26 dieną sudarytą žemės subnuomos sutarties nutraukimą neteisėtu bei pripažinti, jog valstybinės žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje suformuotame žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) galioja 1994-05-19 dieną sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.3-2446 tarp Lietuvos Respublikos ir sodininkų bendrijos „Mokslas", bei galioja 1998-10-26 dieną sudaryta žemės sklypo subnuomos sutartis Nr. 1, sudaryta tarp sodininkų bendrijos „Mokslas" ir S. P.. Toks apelianto reikalavimas yra nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas ir praktiškai neįgyvendinamas.
10.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad asmuo gali įgyti teises į žemės sklypą, kuris yra suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre. Atsižvelgiant į Kadastro įstatymo 7 str. 4 d. nuostatas, nustatančias, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, suteikia teisę juridiniam ar fiziniam asmeniui žemės sklypą nuomoti. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės taikymo laike principo, kaip teigia apeliantas.
10.3. 1994-01-20 Vilniaus miesto valdybos potvarkis galioja ir nėra panaikintas, tačiau pasikeitė žemės sklypo, išnuomoto sodininkų bendrijai „ Mokslas“ dydis ir ribos dėl 2009 metais atlikto detaliojo plano sprendinių. 2009-12-16 Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino sodininkų bendrijos teritorijoje atliktą detalųjį planą, kuris buvo parengtas laikantis procedūrų ,numatytų Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatyme. S. P. buvo žinoma apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą- detalųjį planą sodo bendrijos "Mokslas" pirmininkės E. P. iniciatyva.
10.4. Pagal 1994-05-19 nuomos sutartį išnuomotas žemės sklypas sodininkų bendrijai „Mokslas" pasikeitė dėl teritorijų planavimo dokumentų-detaliojo plano sprendinių patvirtinimo, ir jo kaip nekilnojamojo turto objekto neliko, todėl dėl šio, po detaliojo plano patvirtinimo išlikusio žemės sklypo, turėtų būti sudaroma nauja žemės sklypo nuomos sutartis, atitinkamai teisės aktų nustatyta tvarka parengus sklypo planą ir įregistravus suformuotą sklypą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).
13. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).
14. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.
15. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui (pažymėtina, kad įstatymo norma, kurioje įvardyti statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami, galioja nuo 2004 m. lapkričio 18 d). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1994 m. gegužės 19 d. Nuomos sutartimi atsakovui buvo išnuomotas 1,2014 ha ploto valstybinės žemė sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ribos kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta pastaba (e. bylos 1t., 50,51 l.). Taigi sodininkų bendrija „Mokslas“ valdė neidentifikuotą valstybinės žemės plotą, patenkantį į bendrijos teritoriją, dalį kurio Subnuomos sutarties pagrindu buvo perdavusi ieškovui valdyti. Nacionalinė žemės tarnyba 2013-07-01 raštu 49SJN-(14.49.105)- 1146 „Dėl žemės sklypų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“ atkreipė sodininkų bendrijos dėmesį dėl būtinumo tikslinti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje nurodytas 1,2014 ha žemės sklypas su neatžymėtomis ribomis kadastro žemėlapyje neatitinka įstatymo reikalavimų, negali būti civilinių teisių objektu (CK 1.109 straipsnis). Specialioji teisės norma taip pat numato, kad žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).
17. Taigi, nuomos sutarties pagrindu sodininkų bendrija valdė tiksliai neapibrėžtą ir neidentifikuotą valstybinės žemės plotą, patenkantį į bendrijos teritoriją, dalį kurio bendrija buvo perdavusi valdyti ieškovui. Tuo tarpu vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, žemės sandorių objektu gali būti tik konkretus identifikuotas objektas – žemės sklypas, suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema; šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis (CK 6.547 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad valstybiniai žemės sklypai parduodami ir nuomojami vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, kurių 49.13 papunkčiu, valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma sąlyga, kad nuomininkas neturi teisės subnuomoti valstybinės žemės sklypo.
18. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad asmuo gali įgyti teises į žemės sklypą, kuris yra suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre. Atsižvelgiant į Kadastro įstatymo 7 str. 4 d. nuostatas, nustatančias, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, suteikia teisę juridiniam ar fiziniam asmeniui žemės sklypą nuomoti. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės taikymo laike principo, kaip teigia apeliantas. Tiek žemės sklypas išnuomotas sodininkų bendrijai „Mokslas"1994-05-19 , tiek S. P. subnuomuotas 1998-10-26 žemės sklypai buvo suformuoti neatliekant tiksliųjų geodezinių matavimų. 2009-12-16 Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino sodininkų bendrijos teritorijoje atliktą detalųjį planą, kuris buvo parengtas laikantis procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatyme. S. P. buvo žinoma apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą - detalųjį planą sodo bendrijos „Mokslas“ pirmininkės E. P. iniciatyva.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog Sodininkų bendrijos pirmininkė, kreipdamasi į Juridinių asmenų registrą dėl subnuomos sutarties išregistravimo, savo įgaliojimų neviršijo ir veikė pagal Įstatais jai priskirtą kompetenciją ( Įstatų 56.8 punktas). Tokiu atveju, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl 1994-05-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3-2446 bei 1998-10-26 Subnuomos sutarties Nr. 1 galiojimo, negali būti tenkinami, nes tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.
20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
21. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas Sodininkų bendrija „Mokslas“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 400 eurų bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovo atsakovui priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Apelianto S. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Sodininkų bendrijai „Mokslas“ į.k. 188704927, 400 eurų bylinėjimosi išlaidų iš apelianto S. P. a.k(duomenys neskelbtini)